Nefis, Lehio sūnus
Mormono Knygoje – teisus Lehio ir Sarajos sūnus (1 Nef 1:1–4; 2:5). Nefis turėjo stiprų tikėjimą Dievo žodžiu (1 Nef 3:7) ir tapo didžiu pranašu, metraštininku ir savo liaudies vadovu.
1 Nefio knyga
Nuo 1:1 iki 18:8 daugiausia rašoma apie pranašo Lehio ir jo šeimos išvykimą iš Jeruzalės. Jie keliavo tyrais, kol pasiekė jūrą. 1 Nef 18:9–23 pasakojama apie jų kelionę į pažadėtąją žemę, kaip nurodė Viešpats, nepaisant Lamano ir Lemuelio maišto. 19–22 skyriuose sakoma dėl ko Nefis vedė metraščius (1 Nef 6:1–6; 19:18)– kad visus įtikintų prisiminti Viešpatį savo Išpirkėją. Jis citavo Izaiją (1 Nef 20–21) ir aiškino jo pranašystes, vildamasis, kad visi pažins Jėzų Kristų, kaip savo Gelbėtoją ir Išpirkėją (1 Nef 22:12).
2 Nefio knyga
1–4 skyriuose yra kai kurie paskutiniai priešmirtiniai Lehio mokymai ir pranašystės, įskaitant palaiminimus savo sūnums bei jų palikuonims. 5 skyriuje aiškinama, kodėl nefitai atsiskyrė nuo lamanitų. Nefitai pastatė šventyklą, mokė Mozės įstatymo ir vedė metraščius. 6–10 skyriuose yra Jokūbo, Nefio jaunesniojo brolio, žodžiai. Jokūbas apžvelgė Judo istoriją ir pranašavo apie Mesiją, kai ką paimdamas iš pranašo Izaijo raštų. 11–33 skyriuose Nefis užrašė savo liudijimą apie Kristų, Jokūbo liudijimą, pranašystes apie paskutines dienas ir keletą skyrių iš Senojo Testamento Izaijo knygos.