Senasis Testamentas

Tai raštai senovės pranašų, kurie veikė įkvėpti Šventosios Dvasios ir kurie daugelį amžių liudijo apie Kristų ir jo būsimą tarnystę. Jame taip pat yra Abraomo ir jo palikuonių, pradedant nuo Abraomo, istorijos metraštis ir sandora, arba testamentas, kurį Viešpats sudarė su Abraomu ir jo ainija.

Pirmąsias penkias Senojo Testamento knygas parašė Mozė. Tai Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto Įstatymo knygos. Pradžios knyga kalba apie žemės, žmonijos, kalbų, rasių atsiradimą ir Izraelio namų pradžią.

Istorinės knygos kalba apie įvykius, susijusius su Izraeliu. Tai Jozuės, Teisėjų, Rūtos, 1 ir 2 Samuelio, 1 ir 2 Karalių, 1 ir 2 Metraščių, Ezros, Nehemijo ir Esteros knygos.

Poetinėse knygose užrašyta dalis pranašų išminties ir literatūros. Tai Jobo knyga, Psalmynas, Patarlių, Mokytojo, Saliamono giesmių giesmės ir Raudų knygos.

Pranašai įspėjo Izraelį dėl jo nuodėmių ir liudijo apie palaiminimus, ateinančius per paklusnumą. Jie pranašavo apie atėjimą Kristaus, kuris apmokės nuodėmes tų, kurie atgailauja, priima apeigas ir gyvena pagal evangeliją. Pranašų knygos – tai Izaijo, Jeremijo, Ezechielio, Danieliaus, Ozėjo, Joelio, Amoso, Abdijo, Jonos, Michėjo, Nahumo, Habakuko, Sofonijo, Agėjo, Zacharijo ir Malachijo knygos.

Dauguma Senojo Testamento knygų parašytos hebrajų kalba. Keletas raštų parašyti jai artima aramėjų kalba.