Tėvas, mirtingasis Taip pat žr. Gimdytojai; Patriarchalinis palaiminimas; Patriarchas, patriarchalinis; Šeima Šventas titulas, nurodantis vyrą, kuriam gimė ar kuris oficialiai įvaikino vaiką. Gerbk savo tėvą ir savo motiną, Iš 20:12 (PakĮst 5:16; Mt 19:19; Mzj 13:20). Tėvas pataiso sūnų, kurį myli, Pat 3:12. Tėvai, neerzinkite savo vaikų, Ef 6:1–4. Aš buvau kiek pamokytas viso savo tėvo mokslo, 1 Nef 1:1. Mano tėvas buvo teisus žmogus, nes jis mokė mane, En 1:1. Alma meldėsi dėl savo sūnaus, Mzj 27:14. Alma davė įsakymus savo sūnums, Al 36–42. Helamanas pavadino savo sūnus pagal jų protėvius, Hel 5:5–12. Mormonas savo maldose visada prisimindavo savo sūnų, Mor 8:2–3. Didžių dalykų gali būti pareikalauta iš tėvų rankų, DS 29:48. Kiekvienas vyras įpareigotas aprūpinti savo šeimą, DS 75:28. Jis įsakė man eiti pas savo tėvą, DžS–I 1:49.