Piktžodžiauti, piktžodžiavimas

Nepagarbiai ar nemandagiai kalbėti apie Dievą ar šventus dalykus.

Jėzus kelis kartus žydų buvo apkaltintas piktžodžiavimu, dėl to, kad pareiškė turįs teisę atleisti nuodėmes (Mt 9:2–3; Lk 5:20–21); dėl to, kad vadino save Dievo Sūnumi (Jn 10:22–36; 19:7), ir dėl to, kad sakė, jog jie matys jį sėdintį galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse (Mt 26:64–65). Šie kaltinimai būtų buvę pagrįsti, jeigu jis iš tikrųjų nebūtų buvęs viskuo, kuo skelbėsi esąs. Netikrų liudytojų pateiktas kaltinimas teisme priešais Sinedrioną (Mt 26:59–61) buvo piktžodžiavimas prieš Dievo šventyklą. Piktžodžiavimas prieš Šventąją Dvasią, kas yra savanoriškas Kristaus išsižadėjimas, gavus tobulą pažinimą apie jį, yra neatleistina nuodėmė (Mt 12:31–32; Mk 3:28–29; DS 132:27).