Pagalbinės studijavimo priemonės
Vyresnysis
ankstesnis kitas

Vyresnysis

Žodis vyresnysis Biblijoje vartojamas įvairiomis prasmėmis. Senajame Testamente jis dažnai reiškia senesnius genties žmones, kuriems dažnai būdavo patikėti valdymo reikalai (Pr 50:7; Joz 20:4; Rūt 4:2; Mt 15:2). Dėl amžiaus ir patirties jų patarimas buvo vertingas. Jų padėtis nebūtinai būdavo susijusi su kunigystės pašaukimu.

Senojo Testamento laikais taip pat buvo į Melchizedeko kunigystę įšventintų vyresniųjų (Iš 24:9–11). Naujajame Testamente vyresnieji minimi kaip kunigystės pareigybė bažnyčioje (Jok 5:14–15). Tarp nefitų taip pat buvo įšventintų kunigystės vyresniųjų (Al 4:7, 16; Mor 3:1). Šiuo evangelijos laikotarpiu Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis buvo pirmieji įšventinti vyresnieji (DS 20:2–3).

Dabar vyresnysis yra titulas, duodamas visiems, turintiems Melchizedeko kunigystę. Pavyzdžiui, į vyrus misionierius kreipiamasi kaip į vyresniuosius. Apaštalas taip pat yra vyresnysis, ir šį titulą derėtų vartoti kalbant apie Dvylikos Apaštalų Kvorumo ar Septyniasdešimties kvorumų narius (DS 20:38; 1 Pt 5:1). Įšventintų vyresniųjų pareigos bažnyčioje mūsų dienomis buvo apibrėžtos pastarųjų dienų apreiškimu (DS 20:38–45; 42:44; 46:2; 107:12).