Žodis kilęs iš graikiško žodžio, reiškiančio „įmerkti“ arba „panardinti“. Krikštas panardinant vandenyje, atliekamas asmens, turinčio įgaliojimą, yra įvadinė evangelijos apeiga ir yra būtina, norint tapti Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariu. Prieš šią apeigą būtinas tikėjimas Jėzumi Kristumi ir atgaila. Kad apeiga būtų užbaigta, po jos būtina gauti Šventosios Dvasios dovaną (2 Nef 31:13–14). Krikštas vandeniu ir Dvasia būtinas, kad žmogus galėtų įeiti į celestialinę karalystę. Adomas buvo pirmas pakrikštytasis (Moz 6:64–65). Jėzus taip pat buvo pakrikštytas, kad įvykdytų visą teisumą ir parodytų kelią visai žmonijai (Mt 3:13–17; 2 Nef 31:5–12).
Kadangi ne visi žemėje turi galimybę priimti evangeliją mirtingajame gyvenime, Viešpats įgaliojo vykdyti krikštus, kuriuos atlieka atstovaujantys mirusiesiems. Dėl to tie, kurie priima evangeliją dvasių pasaulyje, gauna teisę įeiti į Dievo karalystę.