Švarus ir nešvarus

Senajame Testamente – Viešpats apreiškė Mozei ir senovės izraelitams, jog tik tam tikras maistas laikomas švariu, kitaip sakant, tinkamu valgyti. Tai, kad izraelitai skirstė maistą į švarų ir nešvarų, smarkiai paveikė jų religinį ir visuomeninį gyvenimą. Tam tikri gyvuliai, paukščiai ir žuvys buvo laikomi švariais ir tinkamais valgyti, kai tuo tarpu kiti buvo nešvarūs ir draudžiami (Kun 11; PakĮst 14:3–20). Kai kurie ligoti asmenys taip pat buvo laikomi nešvariais.

Dvasine prasme, būti švariam reiškia būti laisvam nuo nuodėmės ir nuodėmingų norų. Šia prasme žodis vartojamas nusakyti dorą ir tyraširdį asmenį (Ps 24:4). Dievo sandoros žmonėms visada buvo nurodyta būti švariems (3 Nef 20:41; DS 38:42; 133:5).