Karalių knyga
Dvi knygos Senajame Testamente. Šios knygos pasakoja Izraelio istoriją nuo karaliaus Dovydo ketvirtojo sūnaus Adonijo sukilimo (apie 1015 m. prieš Kristaus gim.) iki galutinio Judo užkariavimo (apie 586 m. prieš Kristaus gim.). Jos apima visą šiaurinės karalystės (dešimties Izraelio genčių) istoriją nuo atsiskyrimo iki to meto, kai asirai išsivedė juos nelaisvėn į šiaurines šalis.
1 Karalių knyga
1 skyriuje aprašomos paskutiniosios karaliaus Dovydo gyvenimo dienos. 2–11 skyriuose aprašomas Saliamono gyvenimas. 12–16 skyriuose pasakojama apie Saliamono tiesioginius įpėdinius: Rehabeamą ir Jeroboamą. Jeroboamas sukėlė Izraelio karalystės skilimą. Taip pat paminėti kiti karaliai. 17–21 skyriuose aprašomi Elijos tarnystės epizodai, kai jis įspėjo Ahabą, Izraelio karalių. 22 skyriuje aprašomas karas prieš Siriją, kuriame Ahabas ir Jehošafatas, Judo karalius, sujungė pajėgas. Pranašas Mikaėjas pranašavo prieš šiuos karalius.
2 Karalių knyga
1:1–2:11 toliau aprašomas Elijos gyvenimas, įskaitant Elijos pakilimą į dangų ugniniame vežime. 2–9 skyriuose pasakojama apie Eliziejaus tikėjimo ir didžios galios tarnystę. 10 skyriuje pasakojama apie karalių Jehų ir kaip jis sunaikino Ahabo namus ir Baalo kunigus. 11–13 skyriuose rašoma apie Jehoašo teisų valdymą ir Eliziejaus mirtį. 14–17 skyriuose pasakojama apie įvairius karalius, dažnai nedorai karaliavusius Izraelyje ir Jude. 15 skyriuje aprašoma, kaip dešimt Izraelio genčių užkariavo asirai. 18–20 skyriuose rašoma apie teisų Ezekijo, Judo karaliaus, gyvenimą ir pranašą Izaiją. 21–23 skyriuose pasakojama apie karalius Manasą ir Jošiją. Tradiciškai manoma, kad už Izaijo nužudymą atsakingas Manasas. Jošijas buvo teisus karalius, kuris atkūrė įstatymą tarp žydų. 24–25 skyriuose aprašoma Babilonijos nelaisvė.