Tuščias, tuštybė Taip pat žr. Išdidumas; Pasaulietiškumas Netikras ar apgaulingas; išdidumas. Tuščias ir tuštybė taip pat gali reikšti tai, kas be turinio ar vertės. Viešpaties šventoje vietoje atsistos tas, kuris nenukreipė savo sielos į tuštybę, Ps 24:3–4. Melsdamiesi netuščiažodžiaukite, Mt 6:7. Didelis ir erdvus pastatas yra tušti įsivaizdavimai ir išdidumas, 1 Nef 12:18. Ar ir toliau kreipsite savo širdis į tuščius pasaulio dalykus? Al 5:53. Nesivaikyk šito pasaulio tuščių dalykų, nes tu negali nusinešti jų su savimi, Al 39:14. Tuštybė ir netikėjimas bažnyčią atvedė į pasmerkimą, DS 84:54–55. Kai imame dangstyti savo tuščią garbėtrošką, dangūs atsitraukia, DS 121:37.