Pagalbinės studijavimo priemonės
Moronis, Mormono sūnus
ankstesnis kitas

Moronis, Mormono sūnus

Paskutinis nefitų pranašas, aprašytas Mormono Knygoje (maždaug 421 m. po Kristaus gim.). Prieš pat savo mirtį Moronio tėvas Mormonas perdavė metraštį, pavadintą Mormono plokštelėmis, savo sūnui Moroniui (MŽ 1:1). Moronis užbaigė metraščio Mormono plokštelėse sudarymą. Jis pridėjo prie Mormono knygos 8 ir 9 skyrius (Mrm 8:1). Jis sutrumpino ir įtraukė Etero knygą (Etr 1:1–2) bei pridėjo savo paties knygą, pavadintą Moronio knyga (Mor 1:1–4). Moronis užantspaudavo plokšteles ir paslėpė jas Kumoros kalvoje (Mrm 8:14; Mor 10:2). 1823 metais Moronis kaip prisikėlusi esybė buvo pasiųstas apreikšti Mormono Knygą Džozefui Smitui (DžS–I 1:30–42, 45; DS 27:5). Kiekvienais metais nuo 1823 iki 1827 metų jis duodavo jaunajam pranašui nurodymus (DžS–I 1:54) ir galiausiai 1827 metais įteikė jam plokšteles (DžS–I 1:59). Baigęs versti, Džozefas Smitas grąžino plokšteles Moroniui.

Moronio knyga

 – tai paskutinė knyga Mormono Knygoje. Ją parašė paskutinis nefitų pranašas Moronis. 1–3 skyiuose rašoma apie galutinį nefitų išnaikinimą ir duodami nurodymai apie Šventosios Dvasios suteikimą bei kunigystę. 4–5 skyriuose smulkiai aprašomas tikslus sakramento pateikimo būdas. 6 skyriuje apibendrinamas Bažnyčios darbas. 7–8 skyriuose yra pamokslai apie pirmuosius evangelijos principus, įskaitant Mormono mokymus apie tikėjimą, viltį ir tikrąją meilę bei apie būdą, kaip atskirti, kas gera ir kas pikta (Mor 7), ir Mormono paaiškinimą, kad maži vaikučiai gyvi Kristuje ir jiems nereikia krikšto (Mor 8). 9 skyriuje aprašomas nefitų nuodėmingumas. 10 skyriuje yra paskutinė Moronio žinia, ir jame pateiktas būdas pažinti tiesą apie Mormono Knygą (Mor 10:3–5).