Šventumas Taip pat žr. Pašventinimas; Šventas; Tyras, tyrumas Dvasinis ir moralinis tobulumas. Šventumas reiškia asmens širdies ir ketinimų tyrumą. Nariai turi parodyti, kad jie verti bažnyčios, šventai vaikščiodami priešais Viešpatį, DS 20:69. Viešpaties namai yra šventumo vieta, DS 109:13. Dievo vardas yra Šventumo Žmogus, Moz 6:57 (Moz 7:35).