Lamanitai

Mormono Knygoje – grupė žmonių, iš kurių dauguma buvo vyriausiojo Lehio sūnaus Lamano palikuonys. Jie jautėsi esą nuskriausti Nefio ir jo palikuonių (Mzj 10:11–17). Dėl to jie maištavo prieš nefitus ir dažnai atmesdavo evangelijos mokymus. Tačiau likus nedaug laiko iki Jėzaus Kristaus gimimo, lamanitai priėmė evangeliją ir buvo teisesni už nefitus (Hel 6:34–36). Praėjus dviems šimtams metų po Kristaus apsilankymo Amerikoje, tiek lamanitai, tiek ir nefitai tapo nelabi ir pradėjo kovoti vieni su kitais. Apie 400 m. po Kristaus gim. lamanitai visiškai sunaikino nefitų tautą.