Vertas, vertumas Taip pat žr. Teisus, teisumas Kuris asmeniškai teisus ir tokiu pripažintas Dievo bei jo paskirtų vadovų akyse. Kas neima savo kryžiaus, tas manęs nevertas, Mt 10:38. Darbininkas vertas savo užmokesčio, Lk 10:7 (DS 31:5). Žiūrėkite, kad viską darytumėte būdami verti, Mrm 9:29. Jie nebuvo krikštijami, jeigu nebuvo to verti, Mor 6:1. Tingus nebus laikomas vertu stovėti, DS 107:100. Kas nepakelia drausminimo, nevertas mano karalystės, DS 136:31. Kunigystė buvo pasiūlyta visiems vertiems vyriškos lyties nariams, DS 2 OP.