Pasmerkti, pasmerkimas Taip pat žr. Teisti, teismas; Teismas, paskutinysis Pripažinti ar būti Dievo pripažintam kaltu. Dievas pasmerks pinklių spendėją, Pat 12:2. Esame Viešpaties drausminami, kad nebūtume pasmerkti su pasauliu, 1 Kor 11:32. Mūsų žodžiai, darbai ir mintys pasmerks mus, Al 12:14. Žinodami ir nevykdydami, žmonės patenka į pasmerkimą, Hel 14:19. Jei liautumėmės darbuotis, patektume į pasmerkimą, Mor 9:6. Kas neatleidžia savo broliui, stovi pasmerktas priešais Viešpatį, DS 64:9. Kuris nusideda prieš didesnę šviesą, gaus didesnį pasmerkimą, DS 82:3. Visa bažnyčia yra po pasmerkimu, kol jie neatgailaus ir neprisimins Mormono Knygos, DS 84:54–57.