Danielius
Pagrindinis Senojo Testamento Danieliaus knygos veikėjas; Dievo pranašas ir didžio tikėjimo vyras.
Nieko nėra žinoma apie jo gimdytojus, nors atrodo, kad jis kilęs iš karališkos giminės (Dan 1:3). Jis buvo paimtas nelaisvėn į Babilonę, kur buvo pavadintas Beltšacaru (Dan 1:6–7). Danielius ir trys kiti belaisviai dėl religijos atsisakė karaliaus maisto (Dan 1:8–16).
Danielius pelnė Nebukadnecaro ir Darijaus palankumą savo galia išaiškinti sapnus (Dan 2; 4). Jis taip pat perskaitė ir išaiškino užrašą ant sienos (Dan 5). Jo priešai susimokė prieš jį, ir jis buvo įmestas į liūtų duobę, bet Viešpats apsaugojo jo gyvybę (Dan 6).
Danieliaus knyga
Knyga susideda iš dviejų dalių: 1–6 skyriuose yra pasakojama apie Danielių ir tris jo bendražygius; 7–12 skyriuose aprašyti Danieliaus matyti pranašingi regėjimai. Knyga moko, kaip svarbu būti ištikimam Dievui ir iliustruoja, kad Viešpats ištikimus laimina.
Svarbiausias knygos įnašas yra karaliaus Nebukadnecaro sapno išaiškinimas. Šiame sapne Dievo karalystė paskutinėmis dienomis pavaizduota kaip akmuo, atkirstas nuo kalno. Akmuo risis tolyn, kol pripildys visą žemę (Dan 2; taip pat žr. DS 65:2).