Pavydulingas, pavyduliavimas Taip pat žr. Pavydėti, pavydas Raštuose žodis pavydulingas vartojamas dviem prasmėmis: 1) būti karštam ir neabejingam dėl kažko; ir 2) pavydėti kam nors ar įtarinėti, kad kitas įgis pranašumą. Būti karštam ir neabejingam Aš Viešpats esu pavydulingas Dievas, Iš 20:5 (PakĮst 5:9; 6:15; Mzj 11:22). Aš būsiu pavydulingas dėl savo švento vardo, Ez 39:25. Aš pavyduliauju dėl Jeruzalės ir Sionės, Zch 1:14. Pavydėti ar įtarinėti Pavyduliavimas sukelia vyro įniršį, Pat 6:32–35. Akišas ėmė pavyduliauti savo sūnui, Etr 9:7. Nusiplėškite pavyduliavimus ir baimes, DS 67:10.