Izaijas
Senojo Testamento pranašas, pranašavęs 740–701 m. prieš Kristaus gim. Būdamas karaliaus Ezekijo vyriausias patarėjas Izaijas turėjo didelę religinę ir politinę įtaką.
Jėzus cituodavo Izaiją dažniau nei bet kurį kitą pranašą. Petras, Jonas ir Paulius Naujajame Testamente taip pat dažnai cituodavo Izaiją. Mormono Knyga bei Doktrina ir Sandoros cituoja Izaiją dažniau nei bet kurį kitą pranašą ir labai padeda aiškinant Izaiją. Iš Izaijo raštų Nefis mokė savo žmones (2 Nef 12–24; Iz 2–14). Viešpats sakė nefitams, jog „didingi yra Izaijo žodžiai“ ir kad viskas, ką pranašavo Izaijas, išsipildys (3 Nef 23:1–3).
Izaijo knyga
Knyga Senajame Testamente. Daugelis Izaijo pranašysčių kalba, kad ateis Išpirkėjas – tiek savo žemiškon tarnystėn (Iz 9:5), tiek kaip Didysis Karalius paskutiniąją dieną (Iz 63). Jis taip pat daug pranašavo apie Izraelio ateitį.
Pirmas skyrius yra knygos įžanga. Izaijo 7:14; 9:5–6; 11:1–5; 53:1–12 ir 61:1–3 eilutės pranašauja apie Gelbėtojo misiją. 2, 11, 12 ir 35 skyriai susiję su įvykiais paskutinėmis dienomis, kai evangelija bus sugrąžinta, Izraelis bus surinktas ir išdžiūvusi žemė žydės kaip rožė. 29 skyriuje pranašaujama apie Mormono Knygos išėjimą (2 Nef 27). 40–46 skyriai skelbia Jehovos, kaip tikrojo Dievo, pranašumą prieš garbintojų pagonių stabdievius. Likusieji 47–66 skyriai susiję su Izraelio galutinio sugrąžinimo bei Sionės kūrimo, Viešpačiui gyvenant tarp savo žmonių, įvykiais.