Raštai kalba apie sielą trejopai: 1) kaip apie dvasines esybes tiek ikimirtingoje, tiek pomirtingoje būsenoje (Al 40:11–14; Abr 3:23); 2) kaip apie dvasią ir kūną, sujungtus į mirtingą būseną (Abr 5:7); ir 3) kaip apie nemirtingus prikeltus asmenis, kurių dvasia ir kūnas tapo neatskiriamai sujungti (Al 40:23; DS 88:15–16).
Sielų vertė
Visi žmonės yra Dievo dvasiniai vaikai. Jam rūpi ir yra svarbus kiekvienas jo vaikas. Kadangi jie yra jo vaikai, jie turi galią tapti tokiais, kaip jis. Taigi jie yra didžiai vertingi.