Samarija

Senajame Testamente – šiaurinės Izraelio karalystės sostinė (1 Kar 16:23–24). Dėl geros karinės padėties ant kalvos asirai neįstengė jos paimti, kol tris metus neišlaikė apgultyje (2 Kar 17:5–6). Herodas ją atstatė ir pavadino Sebaste. Naujojo Testamento laikais Samarija vadinosi visa centrinė Palestinos teritorija į vakarus nuo Jordano.