Pasibjaurėtinas, bjaurumas, bjaurystė Taip pat žr. Nuodėmė Raštuose reiškia tai, kas sukelia teisiųjų ir tyrųjų pasišlykštėjimą ar neapykantą. Melagingos lūpos yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, Pat 12:22. Išdidumas yra pasibjaurėtinas Viešpaties akyse, JokK 2:13–22. Nelabiesiems skirta suvokti savo pačių bjaurystes, Mzj 3:25. Neskaistybė yra labiausiai pasibjaurėtina iš visų nuodėmių, išskyrus žmogžudystę ir Šventosios Dvasios išsižadėjimą, Al 39:3–5. Viešpaties pasipiktinimas užsidegė prieš jų bjaurystes, DS 97:24.