Levis

Jokūbas palaimino Levį ir jo palikuonis (Pr 49:5–7). Levio palikuonys tarnavo Izraelio šventovėse (Sk 1:47–54). Aaronas buvo levitas, ir jo palikuonys buvo kunigai (Iš 6:16–20; 28:1–4; 29). Levitai padėdavo kunigams, Aarono sūnums (Sk 3:5–10; 1 Kar 8:4). Jie kartais tarnaudavo muzikantais (1 Met 15:16; Neh 11:22); pjaudavo aukas (2 Met 29:34; Ezr 6:20); ir bendrai padėdavo šventykloje (Neh 11:16). Levitai buvo pašvęsti Viešpaties tarnystei, kad atliktų apeigas Izraelio vaikams. Patys levitai buvo paaukoti Izraelio vaikų labui (Sk 8:11–22); taip jie tapo ypatinga Dievo nuosavybe, atiduota jam vietoje pirmagimių (Sk 8:16). Jie nebuvo pašvęsti, bet buvo apvalyti savo pareigybei (Sk 8:7–16). Jie neturėjo žemės paveldo Kanaane (Sk 18:23–24), bet gavo dešimtinę (Sk 18:21), keturiasdešimt aštuonis miestus (Sk 35:6) ir teisę gauti žmonių pašalpas per šventes (PakĮst 12:18–19; 14:27–29).