Aukuras, altorius Taip pat žr. Aukoti Statinys, naudojamas aukojimams, atnašavimams ir garbinimui. Nojus pastatė aukurą Viešpačiui ir atnašavo deginamąsias atnašas, Pr 8:20. Abramas pastatė aukurą Viešpačiui, Pr 12:7–8. Abraomas surišo savo sūnų Izaoką ant aukuro, Pr 22:9 (Pr 22:1–13). Jokūbas pastatė aukurą ir pavadino tą vietovę El Beteliu, Pr 35:6–7. Elija pastatė aukurą ir metė iššūkį Baalo kunigams, 1 Kar 18:17–40. Jei neši dovaną prie aukuro, pirma susitaikyk su savo broliu, Mt 5:23–24. Aš pamačiau po aukuru sielas tų, kurie buvo nužudyti dėl Dievo žodžio, Apr 6:9 (DS 135:7). Lehis pastatė aukurą iš akmenų ir reiškė dėkingumą Viešpačiui, 1 Nef 2:7. Abraomas buvo išgelbėtas nuo mirties ant Elkanos aukuro, Abr 1:8–20.