Lehis, Nefio tėvas
Mormono Knygoje – hebrajų pranašas, kuris maždaug 600 m. prieš Kristaus gim. išvedė savo šeimą ir pasekėjus iš Jeruzalės į pažadėtąją žemę vakariniame žemės pusrutulyje. Lehis buvo pirmasis savo tautos pranašas, aprašytas Mormono Knygoje.
Lehis su savo šeima paliko Jeruzalę pagal Viešpaties įsakymą (1 Nef 2:1–4). Jis buvo Juozapo, kuris buvo parduotas į Egiptą, palikuonis (1 Nef 5:14). Viešpats davė jam regėjimą apie gyvybės medį (1 Nef 8:2–35). Lehis ir jo sūnūs pastatė laivą ir perplaukė į vakarinį žemės pusrutulį (1 Nef 17–18). Jis ir jo palikuonys įsikūrė naujoje žemėje (1 Nef 18:23–25). Prieš mirdamas Lehis palaimino savo sūnus ir mokė juos apie Kristų ir Mormono Knygos išėjimą paskutinėmis dienomis (2 Nef 1:1–4:12).
Lehio knyga
Džozefas Smitas pradėjo versti Mormono Knygą nuo Lehio knygos. Tai buvo metraštis, kurį Mormonas buvo sutrumpinęs iš Lehio plokštelių. Kai Džozefas turėjo 116 rankraščio puslapių, kuriuos buvo išvertęs iš šios knygos, jis davė šį rankraštį Martinui Harisui, kuris vienu metu trumpai tarnavo Džozefo Smito raštininku verčiant Mormono Knygą. Tada tie puslapiai buvo prarasti. Užuot iš naujo vertęs Lehio knygą, kad atkartotų prarastą rankraštį, Džozefas išvertė kitus giminingus aprašymus iš aukso plokštelių (žr. DS 3 ir 10 skyrių įvadus). Šie kiti aprašymai dabar yra pirmos šešios Mormono Knygos knygos.