Kuj saib Adas thiab Evas txoj Kev Poob ; Alafas thiab Aumenkas ; Cawm Dim, tus ; Cawm Seej, tus ; Chiv Keeb ; Cim Nco Txog, lub ; Daws Peb Zaj, tus ; Dej Cawm Neeg txoj Sia ; Emanu-es ; Hloov Hlo—Khetos txoj Kev Hloov Hlo ; Hloov Siab Lees Txim ; Kaj, Khetos txoj Kev Kaj ; Khaulakhauthas ; Kuv Yeej Yog ; Maivliag, Yexus Niam ; Mexiyas ; Mov Mog uas Cawm Neeg txoj Sia ; Nab Tooj ; Nce Mus Saum Ntuj ; Ncej Zeb Tag ; Neeg Leej Tub ; Neeg Nruab Nrab ; Nplij Siab, tus ; Nraug Vauv, tus ; Ntoo Khaub Lig ; Ntoo Khaub Lig, Ntsia Saum ; Ntseeg ; Ntshav ; Paub Qhov Yog thiab Tsis Yog ; Plaub phau Txoj Moo Zoo ; Pleev Roj Rau, tus Tau ; Pob Zeb ; Sawv Rov Los ; Theej Txhoj ; Tshav Ntuj ; Tsim ; Tsis Paub Kawg ; Tswv ; Tswv Yug Yaj uas Zoo, tus ; Tub Hlob, tus ; Txais Kev Zam Txim rau tej Kev Txhaum ; Txhiv Dim ; Txhiv Dim, tus ; Txhiv Dim, txoj Hau Kev ; Txi ; Txoj Kev ; Vajtswv tus Me Nyuam Yaj ; Vajtswv, Pawg Vajtswv ; Yehauvas ; Yexus Khetos txoj Kev Los Zaum Ob ; Yug Los ; Zaj Lus Qhia Hais Pem Roob
Khetos (ib lo lus Kilis) thiab Mexiyas (ib lo lus Henplais) txhais tias “tus uas pleev roj rau.” Yexus Khetos yog Leej Txiv tus Tub Hlob ntawm sab ntsuj plig (Hen. 1:6 ; Q&K 93:21 ). Nws yog Leej Txiv Tib Leeg Tub ntawm sab cev nqaij daim tawv (Yhs. 1:14 ; 3:16 ). Nws yog Yehauvas (Q&K 110:3–4 ) thiab Vajtswv tau muab Nws tsa ua Nws txoj hauj lwm tseem ceeb ua ntej ntuj tsim teb raug. Raws li Leej Txiv txoj kev cob qhia, Yexus tsim lub ntiaj teb thiab txhua yam uas nyob haud (Yhs. 1:3, 14 ; Mauxes 1:31–33 ). Nws tau yug los rau Maivliag hauv Npelehees, ua neej tsis txhaum hlo li, thiab ua kev theej txhoj zoo tag nrho rau noob neej txhua tus tej kev txhaum los ntawm Nws txoj kev los ntshav thiab kev txo Nws txoj sia saum tus ntoo khaub lig (Mat. 2:1 ; 1 Nf. 11:13–33 ; 3 Nf. 27:13–16 ; Q&K 76:40–42 ). Nws tau sawv hauv qhov tuag rov qab los, li no noob neej txhua tus thiaj yuav sawv tau rov los thaum kawg. Los ntawm Yexus txoj Kev Theej Txhoj thiab Kev Sawv Rov Los, cov uas hloov siab lees txim rau lawv tej kev txhaum thiab ua raws li Vajtswv cov lus txib yuav nyob tau nrog Yexus thiab Leej Txiv nyob mus ib txhis (2 Nf. 9:10–12 ; 21–22 ; Q&K 76:50–53, 62 ).
Yexus Khetos yog tus tseem ceeb tshaj uas tau yug los rau hauv lub ntiaj teb no. Nws lub neej yog tus yam ntxwv uas zoo tag nrho rau noob neej sawv daws xyaum. Tej kev thov Vajtswv, tej koob hmoov, thiab tej kab ke ntawm lub pov thawj hwj yuav tsum ua los ntawm Nws lub npe. Nws yog cov tswv tus Tswv, cov vaj ntxwv tus Vaj Ntxwv, tus Tsim, tus Cawm Seej, thiab tus Vajtswv ntawm tag nrho lub ntiaj teb.
Yexus Khetos yuav rov qab los nrog hwj chim thiab yeeb koob, los kav lub ntiaj teb hauv lub caij Milenias. Thaum txog hnub kawg, Nws yuav txiav txim rau noob neej tag nrho (Amas 11:40–41 ; JS—M 1 ).
Cov ntsiab lus ntawm Nws lub neej (raws li tau tshwm sim)
Twb xub qhia txog Yexus kev yug thiab txoj ntiag tug hauj lwm ua ntej lawm, Luk. 1:26–38 (Yay. 7:14 ; 9:6–7 ; 1 Nf. 11 ).
Yug los, Luk. 2:1–7 (Mat. 1:18–25 ).
Ua kev cai txiav, Luk. 2:21 .
Muab nws fij hauv lub tuam tsev, Luk. 2:22–38 .
Cov neeg txawj ntse tuaj xyuas nws, Mat. 2:1–12 .
Yauxej thiab Maivliag khiav nrog nws mus rau Iyiv, Mat. 2:13–18 .
Coj nws mus rau Naxales, Mat. 2:19–23 .
Mus xyuas lub tuam tsev thaum nws muaj hnub nyoog kaum ob xyoo, Luk. 2:41–50 .
Muaj kwv tij thiab muam, Mat. 13:55–56 (Mak. 6:3 ).
Ua kev cai raus dej, Mat. 3:13–17 (Mak. 1:9–11 ; Luk. 3:21–22 ).
Tus dab phem sim ntxias nws, Mat. 4:1–11 (Mak. 1:12–13 ; Luk. 4:1–13 ).
Hu nws cov thwj tim, Mat. 4:18–22 (Mat. 9:9 ; Mak. 1:16–20 ; 2:13–14 ; Luk. 5:1–11, 27–28 ; 6:12–16 ; Yhs. 1:35–51 ).
Muab txoj cai rau Kaum Ob tug thwj tim, Mat. 10:1–4 (Mak. 3:13–19 ; Luk. 6:12–16 ).
Hais Zaj Lus Qhia Pem Roob, Mat. 5–7 .
Qhia txog nws kev tuag thiab kev sawv rov los ua ntej lawm, Mat. 16:21 (Mat. 17:22–23 ; 20:17–19 ; Mak. 8:31 ; 9:30–32 ; 10:32–34 ; Luk. 9:22 ; 18:31–34 ).
Tau hloov hlo, Mat. 17:1–9 (Mak. 9:2–8 ; Luk. 9:28–36 ).
Txib pawg xya caum mus, Luk. 10:1–20 .
Kev ua koob tsheej thaum nws nkag rau hauv Yeluxalees, Mat. 21:1–11 (Mak. 11:1–11 ; Luk. 19:29–40 ; Yhs. 12:12–15 ).
Txhim tsa lub cim nco txog, Mat. 26:26–29 (Mak. 14:22–25 ; Luk. 22:19–20 ).
Raug kev txom nyem thiab thov Vajtswv hauv Khexemanes, Mat. 26:36–46 (Mak. 14:32–42 ; Luk. 22:39–46 ).
Luag ntxeev siab rau nws, nws raug ntes, thiab raug muab tso tseg, Mat. 26:47–56 (Mak. 14:43–53 ; Luk. 22:47–54 ; Yhs. 18:2–13 ).
Raug ntsia saum ntoo khaub lig, Mat. 27:31–54 (Mak. 15:20–41 ; Luk. 23:26–28, 32–49 ; Yhs. 19:16–30 ).
Sawv rov los, Mat. 28:1–8 (Mak. 16:1–8 ; Luk. 24:1–12 ; Yhs. 20:1–10 ).
Tshwm sim tom qab nws sawv rov los, Mat. 28:9–20 (Mak. 16:9–18 ; Luk. 24:13–48 ; Yhs. 20:11–31 ; Teh. 1:3–8 ; 1 Klt. 15:5–8 ).
Nce mus rau saum ntuj, Mak. 16:19–20 (Luk. 24:51–53 ; Teh. 1:9–12 ).
Cov lus tim khawv txog Yexus Khetos
Povlauj ua tim khawv hais tias Yexus yog tus Khetos, Teh. 18:5 .
Twb muaj tej ntsuj plig phem ua tim khawv hais tias lawv paub Yexus, Teh. 19:15 .
Tsis muaj ib tug neeg uas hais tau tias Yexus yog tus Tswv tsuas yog los ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv xwb, 1 Klt. 12:3 .
Txhua lub hauv caug yuav txhos thiab txhua tus nplaig yuav lees hais tias Yexus Khetos yog tus Tswv, Flp. 2:10–11 .
Peb hais txog Khetos, peb xyiv fab rau Khetos, peb qhia txog Khetos, peb qhia tej yuav muaj los yav tom ntej txog Khetos, 2 Nf. 25:26 .
Phau Ntawv Maumoos yog ua kom neeg Yudais thiab Lwm Haiv Neeg ntseeg tias Yexus yog tus Khetos, 2 Nf. 26:12 (phab ntawv qhia npe ntawm Phau Ntawv Maumoos ).
Cov yaj saub thiab cov vaj lug kub ua tim khawv txog Khetos, Ykh. 7:11, 19 .
Nrhiav tus Yexus no tus uas cov yaj saub thiab cov thwj tim tau sau txog, Ethaws 12:41 .
Wb tau pom nws thiab hnov lub suab ua tim khawv tias nws yog Leej Txiv Tib Leeg Tub, Q&K 76:20–24 .
Nov yog tej txoj sia nyob mus ib txhis—kom paub Vajtswv thiab Yexus Khetos, Q&K 132:24 .
Peb ntseeg Vajtswv, Leej Txiv tus uas Nyob Mus Ib Txhis, thiab Nws Leej Tub, Yexus Khetos, TNKN 1:1 .
Peb ntseeg tias Khetos tus kheej kiag yuav kav lub ntiaj teb, TNKN 1:10 .
Khetos lub neej ua ntej yug los hauv ntiaj teb
Tus Tswv tshwm sim rau Anplas, Chk. 12:7 (Chk. 17:1 ; 18:1 ; Anpl. 2:6–8 ).
Tus Tswv hais lus rau Mauxes tim ntsej tim muag, Khd. 33:11 (2 Kev. 34:10 ; Mauxes 1:1–2 ).
Kuv pom tus Tswv sawv rau ntawm lub thaj, Amaus 9:1 .
Thaum chiv keeb, Txoj Lus nyob nrog Vajtswv. Thiab Txoj Lus tau los muaj nqaij daim tawv, thiab tau nyob nrog peb, Yhs. 1:1, 14 (1 Yhs. 1:1–3 ).
Ua ntej Anplaham yog, kuv yog, Yhs. 8:58 .
Thov koj muab lub yeeb koob rau kuv, lub uas kuv tau muaj nrog koj ua ntej muaj lub ntiaj teb, Yhs. 17:5 .
Yaxayas pom kuv tus Txhiv Dim tiag ib yam li kuv thiab kuv tus kwv Yakhauj tau pom nws, 2 Nf. 11:2–3 .
Nyob rau tag kis kuv yuav los rau hauv lub ntiaj teb, 3 Nf. 1:12–14 .
Khetos nyob ua ntej lub ntiaj teb chiv los, 3 Nf. 26:5 (Yhs. 6:62 ).
Kuv yuav tshwm sim rau kuv cov neeg ntawm sab cev nqaij daim tawv, Ethaws 3:14–17 .
Kuv Leej Tub uas Kuv Hlub, uas yog tus kuv Hlub thiab Xaiv txij thaum chiv keeb los lawm, Mauxes 4:2 .
Tus Tswv tau hais tias: Kuv yuav xa leej twg mus? Thiab muaj ib tug zoo li Neeg Leej Tub teb tias: Kuv nyob ntawm no, xa kuv mus, Anpl. 3:27 .
Anpees muab nws thawj cov me nyuam tsiaj fij tseg, Chk. 4:4 (Mauxes 5:20 ).
Coj koj tib leeg tub Ixaj, thiab muab nws tua txi, Chk. 22:1–13 (Yakhauj 4:5 ).
Tus Tswv txib Ixayees cov me nyuam kom txi tej me nyuam yaj uas tsis muaj qhov phem, Khd. 12:5, 21, 46 (Tnp. 9:12 ; Yhs. 1:29 ; 19:33 ; 1 Pet. 1:19 ; Tsm. 5:6 ).
Qhov no yog cov mov uas tus Tswv tau muab rau koj noj, Khd. 16:2–15 (Yhs. 6:51 ).
Ntaus lub pob zeb, thiab dej yuav tawm hauv los, xwv kom cov neeg yuav tau haus, Khd. 17:6 (Yhs. 4:6–14 ; 1 Klt. 10:1–4 ).
Tus tshis yuav ris tag nrho lawv tej kev ua phem, Lek. 16:20–22 (Yay. 53:11 ; Mxy. 14:11 ; 15:6–9 ).
Mauxes tsa ib tug nab tooj dag xwv kom cawm cov uas ntsia ntsoov nws, Tnp. 21:8–9 (Yhs. 3:14–15 ; Amas 33:19 ; Hlm. 8:14–15 ).
Yaunas nyob hauv tus ntses lub plab tau peb hnub, Yaunas 1:17 (Mat. 12:40 ).
Khetos tej kev tshwm sim los tom qab nws tuag thiab sawv rov los
Thaum Yexus sawv rov los, nws xub los tshwm sim rau Maivliag, Mak. 16:9 (Yhs. 20:11–18 ).
Yexus taug kev thiab sib tham nrog ob tug thwj tim ntawm txoj kev mus rau Ema-us, Luk. 24:13–34 .
Yexus tshwm sim rau cov Thwj Tim, uas xuas nws tes thiab taw, Luk. 24:36–43 (Yhs. 20:19–20 ).
Yexus tshwm sim rau Thaumas, Yhs. 20:24–29 .
Yexus tshwm sim rau cov thwj tim nram dej hiav txwv Tinpelias, Yhs. 21:1–14 .
Yexus ua hauj lwm pab tau plaug caug hnub tom qab nws sawv rov los, Teh. 1:2–3 .
Xatefanaus pom Yexus sawv ntsug ntawm Vajtswv sab tes xis, Teh. 7:55–56 .
Yexus tshwm sim rau Xaulus, Teh. 9:1–8 (JST, Teh. 9:7 ; Teh. 26:9–17 ).
Ntau tshaj 500 tus tib neeg pom Khetos, 1 Klt. 15:3–8 .
Yexus Khetos tshwm sim rau cov neeg Nifais, 3 Nf. 11:1–17 .
2500 tug neeg pom thiab hnov Yexus, 3 Nf. 17:16–25 .
Tus Tswv los xyuas Maumoos, Mm. 1:15 .
Joseph Smith thiab Sidney Rigdon pom Yexus nyob ntawm Vajtswv sab tes xis, Q&K 76:22–23 .
Joseph Smith thiab Oliver Cowdery pom tus Tswv nyob hauv lub Tuam Tsev Kirtland, Q&K 110:1–4 .
Khetos txoj kev kav thaum lub caij milenias
Tsoom fwv yuav nyob rau saum nws lub xub pwg, Yay. 9:6 (2 Nf. 19:6 ).
Kuv yuav nyob hauv nej nruab nrab, tus Tswv hais li, Xak. 2:10–12 (Xak. 14:9 ).
Vajtswv yuav muab Yexus txiv Daviv lub rooj theej kiab rau Yexus, Luk. 1:30–33 .
Khetos yuav kav mus ib txhiab thiab ib txhis, Tsm. 11:15 .
Haiv Neeg Ntseeg yuav nrog Khetos kav ib txhiab xyoo, Tsm. 20:4 (Q&K 76:63 ).
Kuv yuav nyob nrog kev ncaj ncees nrog tib neeg rau hauv ntiaj teb ib txhiab xyoo, Q&K 29:11 (Q&K 43:29–30 ).
Cia li mloog tej nom tswv uas nej muaj tej lus, kom txog thaum tus uas muaj txoj cai kav los kav, Q&K 58:22 (1 Klt. 15:25 ).
Ris Yexus Khetos lub npe rau peb
Tsis muaj lwm lub npe uas yuav cawm tau peb dim, Teh. 4:12 (2 Nf. 31:21 ).
Cov Thwj Tim xyiv fab tias tus Tswv suav tias lawv tsim nyog raug kev tsim txom rau nws lub npe, Teh. 5:38–42 .
Qhov no yog nws lo lus txib, Kom peb yuav tsum ntseeg nws Leej Tub Yexus Khetos lub npe, 1 Yhs. 3:23 .
Ua pov thawj rau Leej Txiv tias nej txaus siab ris Khetos lub npe los ntawm txoj kev ua kev cai raus dej, 2 Nf. 31:13 .
Kuv xav kom nej ris Khetos lub npe, Mxy. 5:6–12 (Mxy. 1:11 ).
Cov uas xav ris Khetos lub npe tau los koom Vajtswv lub Koom Txoos, Mxy. 25:23 .
Txhua tus uas ntseeg Khetos tiag tiag ris Khetos lub npe, Amas 46:15 .
Rooj ntug ceeb tsheej yeej qhib rau cov uas yuav ntseeg Yexus Khetos lub npe, Hlm. 3:28 .
Tus uas rau siab ntseeg kuv lub npe thaum txog hnub kawg yuav tau koob hmoov, Ethaws 4:19 .
Lawv txaus siab ris Leej Tub lub npe, Mln. 4:3 (Q&K 20:77 ).
Tej kev qhia tej uas yuav muaj los yav tom ntej txog Yexus Khetos txoj kev yug los thiab txoj kev tuag
Ib tug nkauj xwb yuav xeeb tub thiab yuav yug ib tug me tub, Yay. 7:14 (1 Nf. 11:13–20 ).
Yuav muaj ib tug thawj coj hauv Ixayees uas tawm ntawm Npelehees los, Mikhas 5:2 .
Xamuyees tus Neeg Lamas qhia tias yuav muaj ib hnub, ib hmo, thiab ib hnub uas ci ntsa iab; ib lub hnub qub tshiab; thiab lwm yam cim thaum yav tom ntej, Hlm. 14:2–6 .
Xamuyees tus Neeg Lamas qhia tias yuav muaj kev tsaus ntuj, xob quaj thiab xob laim thiab lub ntiaj teb yuav ua zog koog thaum yav tom ntej, Hlm. 14:20–27 .
Muaj raws li tej lub cim ntawm Yexus txoj kev yug los, 3 Nf. 1:15–21 .
Muaj raws li tej lub cim ntawm Yexus txoj kev tuag, 3 Nf. 8:5–23 .
Tus Thawj ntawm lub Koom Txoos
Khetos yog tus thawj ntawm lub Koom Txoos, Efe. 5:23 (Efe. 1:22 ; 4:15 ).
Nws yog lub taub hau ntawm lub cev, uas yog lub Koom Txoos, Klx. 1:18 .
Nov yog kuv lub Koom Txoos, Mxy. 26:22 (Mxy. 27:13 ).
Khetos yog lub hauv paus ntawm lawv txoj kev ntseeg thiab tus uas ua kom lawv txoj kev ntseeg tiav, Mln. 6:1–4 .
Nws yuav txiav txim ncaj ncees rau lub ntiaj teb, Pnk. 9:8 (3 Nf. 27:16 ).
Nws yuav los txiav txim rau lub ntiaj teb, Pnk. 96:13 .
Vajtswv yuav txiav txim rau cov neeg ncaj ncees thiab cov neeg phem, Tlq. 3:17 .
Nws yuav txiav txim rau txhua haiv neeg, Yay. 2:4 (Mikhas 4:3 ; 2 Nf. 12:4 ).
Nws yuav txiav txim ncaj ncees rau cov neeg pluag, Yay. 11:2–4 .
Leej Txiv tsa Leej Tub ua tus txiav txim tag nrho, Yhs. 5:22 .
Yog kuv txiav txim, kuv txoj kev txiav txim ncaj ncees, Yhs. 8:16 .
Vajtswv tsa nws los ua tus Txiav Txim ntawm cov neeg uas muaj sia thiab cov neeg tuag, Teh. 10:42 (2 Tim. 4:1 ).
Vajtswv yuav txiav txim rau neeg tej lus zais ntsoov cia rau nruab siab los ntawm Yexus Khetos, Loos 2:16 .
Peb txhua tus yeej yuav mus sawv ntawm Khetos lub rooj txiav txim, Loos 14:10 (2 Klt. 5:10 ; Amas 12:12 ; Mm. 3:20 ; 7:6 ; Ethaws 12:38 ; Q&K 135:5 ).
Txhua tus los cuag Vajtswv, sawv ntawm nws xub ntiag, rau nws txiav txim raws li txoj kev tseeb thiab txoj kev dawb huv uas nws muaj, 2 Nf. 2:10 .
Los sawv ntawm Vajtswv xub ntiag raug txiav txim raws li tej uas nej tau ua los, Amas 5:15 (Amas 12:15 ; 33:22 ; 3 Nf. 27:14 ).
Yexus qhia li ib tug uas muaj txoj cai, Mat. 7:28–29 (Mak. 1:22 ).
Neeg Leej Tub muaj hwj chim hauv ntiaj teb kom zam txim rau neeg tej kev txhaum, Mat. 9:6 .
Yexus txib cov ntsuj plig uas tsis huv nrog txoj cai thiab lawv mloog nws lus, Mak. 1:27 (Luk. 4:33–36 ).
Yexus tsa kaum ob tug kom muaj hwj chim, Mak. 3:14–15 .
Yexus tej lus muaj hwj chim, Luk. 4:32 .
Leej Txiv tau muab tag nrho kev txiav txim rau Leej Tub, Yhs. 5:22, 27 .
Vajtswv pleev roj rau Yexus nrog tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv thiab nrog hwj chim, Teh. 10:38 .
Tau muab Khetos tsa los ua ntej ntuj tsim teb raug, 1 Pet. 1:20 (Ethaws 3:14 ).
Khetos muaj cov yawm sij ntawm ntuj txiag teb tsaus thiab ntawm kev tuag, Tsm. 1:18 .
Txhua tus neeg yuav los ywj rau Khetos, 2 Nf. 9:5 .
Yexus Khetos, Vajtswv Leej Tub, Leej Txiv rau saum ntuj ceeb tsheej thiab hauv ntiaj teb, tus Tsim tas nrho txhua yam txij li thaum chiv keeb los, Hlm. 14:12 .
Khetos los raws li Leej Txiv lub siab nyiam kom ua li Leej Txiv lub siab nyiam, Q&K 19:24 .
Yexus txais Leej Txiv lub yeeb koob tag nrho; thiab nws txais lub hwj chim tag nrho, Q&K 93:3–4, 16–17 (Yhs. 3:35–36 ).
Yexus Khetos lub Yeeb Koob
Tus Tswv lub yeeb koob ci puv nkaus lub tsev ntaub, Khd. 40:34–38 .
Tag nrho lub ntiaj teb muaj nws lub yeeb koob puv nkaus, Yay. 6:3 (2 Nf. 16:3 ).
Tus Tswv lub yeeb koob ci rau saum koj, Yay. 60:1–2 .
Neeg Leej Tub yuav muaj nws Txiv lub yeeb koob thaum nws los, Mat. 16:27 .
Thov koj muab lub yeeb koob rau kuv, lub uas kuv tau muaj nrog koj ua ntej muaj lub ntiaj teb, Yhs. 17:5 .
Cov neeg Ixayees tus Dawb Huv yuav los kav teb kav chaw muaj yeeb koob loj kawg li, 1 Nf. 22:24 .
Peb tau muaj kev cia siab rau nws lub yeeb koob, Ykh. 4:4 .
Vajtswv Leej Tub yuav los nrog nws lub yeeb koob, Amas 5:50 .
Nws muab txhua yam piav ntxaws, twb pib txij li thaum chiv keeb mus txog thaum nws yuav los nrog nws lub yeeb koob, 3 Nf. 26:3 .
Kuv cov Thwj Tim yuav sawv muaj yeeb koob ib yam li kuv, Q&K 29:12 (Q&K 45:44 ).
Wb tau pom Leej Tub lub yeeb koob, nyob ntawm Leej Txiv sab xis, Q&K 76:19–23 .
Yauhas tau pom thiab tau ua pov thawj txog tag nrho kuv lub yeeb koob, Q&K 93:6 (Yhs. 1:14 ).
Nws lub ntsej muag ci tshaj qhov lub hnub ci, Q&K 110:3 .
Nws lub yeeb koob tau nyob ntawm kuv; thiab kuv tau pom nws lub ntsej muag, Mauxes 1:1–11 .
Qhov no yog kuv txoj hauj lwm thiab kuv lub yeeb koob, Mauxes 1:39 .
Yexus Khetos tus yam ntxwv
Kuv tau ua ib tug yam ntxwv pub rau nej, Yhs. 13:15 .
Kuv yog txoj kev, qhov tseeb, thiab txoj sia, Yhs. 14:6 .
Khetos kuj raug kev tsim txom rau peb, ua ib tug yam ntxwv rau peb, xwv kom nej thiaj yuav coj raws li nws, 1 Pet. 2:21 .
Tsuas yog ib tug neeg coj raws li Vajtswv tus uas muaj txoj sia nyob Leej Tub tus yam ntxwv xwb, tsis li ntawd ces yuav cawm tsis tau tus ntawd dim, 2 Nf. 31:16 .
Kuv xav kom nej ua neeg zoo tag nrho ib yam li kuv, 3 Nf. 12:48 .
Nej yuav tsum nco ntsoov ua raws li no, ib yam li kuv tau ua, 3 Nf. 18:6 .
Kuv tau ua ib tug yam ntxwv rau nej, 3 Nf. 18:16 .
Tej hauj lwm uas nej tau pom kuv ua tej ntawd nej kuj yuav tsum ua thiab, 3 Nf. 27:21, 27 .
Cov uas coj raws li Yexus Khetos tiag tiag yuav zoo li nws, Mln. 7:48 .