1 Išgirskite, o jūs, dangūs, ir atsuk ausį, o žeme, ir džiūgaukite jūs, jų gyventojai, nes Viešpats yra Dievas ir be jo nėra kito Gelbėtojo.

2 Didi jo išmintis, nuostabūs jo keliai, ir niekas negali nustatyti jo darbų mąsto.

3 Jo sumanymai nežlunga, ir nėra tokio, kuris gali sustabdyti jo ranką.

4 Nuo amžinybės iki amžinybės jis yra tas pats, ir jo metai nesibaigia.

5 Nes taip sako Viešpats: aš, Viešpats, esu gailestingas ir maloningas tiems, kurie manęs bijo, ir man malonu pagerbti tuos, kurie man tarnauja teisume ir tiesoje iki galo.

6 Didis bus jų atlygis, ir amžina bus jų šlovė.

7 Ir jiems aš apreikšiu visus slėpinius, taip, visus nuo senovės dienų paslėptus savo karalystės slėpinius, ir ateinančiais amžiais aš atskleisiu jiems savo valios palankumą dėl visko, kas susiję su mano karalyste.

8 Taip, jie pažins net nuostabius amžinybės dalykus, ir aš jiems parodysiu ateities įvykius, netgi daugelio kartų įvykius.

9 Ir didi bus jų išmintis, ir jų supratimas pasieks dangų; ir prieš juos išmintingųjų išmintis pražus, ir sumaniųjų supratimas pavirs į nieką.

10 Nes aš apšviesiu juos savo Dvasia, ir savo galia jiems atskleisiu savo valios paslaptis – taip, netgi tai, ko akis neregėjo, nei ausis negirdėjo, nei kol kas į žmogaus širdį neatėjo.

11 Tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimt antrųjų mūsų Viešpaties metų vasario mėnesio šešioliktąją dieną mums, Džozefui Smitui jaunesniajam ir Sidniui Rigdonui, esant Dvasioje,

12 Dvasios galia mūsų akys buvo atvertos, ir mūsų supratimai buvo apšviesti taip, kad matytume ir suprastume Dievo dalykus –

13 netgi tuos, kurie buvo nuo pradžios, prieš pasaulio būvimą, kuriuos nustatė Tėvas per savo Viengimį Sūnų, buvusį Tėvo prieglobstyje net nuo pradžios,

14 apie kurį liudijame; ir mūsų liudijimas yra Jėzaus Kristaus evagelijos pilnatvė – Sūnaus, kurį matėme ir su kuriuo kalbėjomės dangiškajame regėjime.

15 Nes, vykdydami Viešpaties mums paskirtą vertimo darbą, mes priėjome Jono penkto skyriaus dvidešimt devintąją eilutę, kuri mums buvo apreikšta, kaip pateikta žemiau,

16 kalbančią apie mirusiųjų prikėlimą – apie tuos, kurie išgirs Žmogaus Sūnaus balsą:

17 Ir išeis; tie, kurie darė gera, – teisiųjų prikėlime; ir tie, kurie darė pikta, – neteisiųjų prikėlime.

18 Dabar, tai mus nustebino, nes tai mums buvo duota Dvasios.

19 Ir kol mes apie tai mąstėme, Viešpats palietė mūsų supratimo akis ir jos atsivėrė, ir Viešpaties šlovė sušvito aplink.

20 Ir mes išvydome Sūnaus šlovę, Tėvo dešinėje, ir gavome jo pilnatvės;

21 ir priešais jo sostą matėme šventus angelus ir tuos, kurie pašventinti, garbinančius Dievą ir Avinėlį, kurie garbina jį per amžių amžius.

22 Ir dabar, po daugelio liudijimų, pateiktų apie jį, šis yra visų paskiausias liudijimas, kurį pateikiame apie jį, – kad jis gyvena!

23 Nes mes jį matėme, būtent Dievo dešinėje; ir mes girdėjome balsą, liudijantį, kad jis – Tėvo Viengimis,

24 kad juo, per jį ir iš jo sukuriami ir buvo sukurti pasauliai, ir jų gyventojai – Dievui užgimę sūnūs ir dukros.

25 Ir taip pat mes matėme ir liudijame tai, kad Dievo angelas, kuris turėjo valdžią Dievo akivaizdoje, kuris sukilo prieš Viengimį Sūnų, kurį Tėvas mylėjo ir kuris buvo Tėvo prieglobstyje, buvo numestas žemyn iš Dievo ir Sūnaus akivaizdos,

26 ir buvo pavadintas Pražūtimi, nes dangūs apverkė jį, – jis buvo Liuciferis, aušros sūnus.

27 Ir mes pažvelgėme, ir štai, jis puolęs! puolęs, netgi aušros sūnus!

28 Ir kol mes dar tebebuvome Dvasioje, Viešpats mums įsakė užrašyti regėjimą; nes mes matėme Šėtoną, tą senovinę gyvatę, būtent velnią, kuris sukilo prieš Dievą ir siekė užgrobti mūsų Dievo ir jo Kristaus karalystę, –

29 taigi, jis kariauja su Dievo šventaisiais ir supa juos.

30 Ir mes matėme regėjimą apie kentėjimus tų, su kuriais jis kariavo ir nugalėjo, nes toks Viešpaties balsas pasiekė mus:

31 Taip sako Viešpats apie visus tuos, kurie pažįsta mano galią ir buvo padaryti jos dalininkais, ir leidosi, kad velnio galia būtų nugalėti ir atsisakytų tiesos, ir paniekintų mano galią, –

32 tai tie, kurie yra pražūties sūnūs, apie kuriuos aš sakau, kad jiems būtų buvę geriau, kad jie niekada nebūtų gimę;

33 nes jie yra rūstybės indai, pasmerkti kentėti Dievo rūstybę kartu su velniu ir jo angelais amžinybėje,

34 apie kuriuos aš sakiau: nebus atleidimo nei šiame, nei ateinančiame pasaulyje,

35 nes jie išsižadėjo Šventosios Dvasios po to, kai ją gavo, ir išsižadėjo Tėvo Viengimio Sūnaus, sau jį nukryžiavę ir išstatę viešai paniekai.

36 Tai tie, kurie eis šalin į ugnies ir sieros ežerą, su velniu ir jo angelais,

37 ir vieninteliai, kuriems antroji mirtis turės kažkiek galios;

38 taip, iš tiesų, vieninteliai, kurie nebus išpirkti Viešpačiui tinkamu metu, po to, kai iškentės jo rūstybę.

39 Nes visus likusiuosius mirusiųjų prikėlimas išves per triumfą ir šlovę Avinėlio, kuris buvo nužudytas, kuris buvo Tėvo prieglobstyje dar prieš sutveriant pasaulius.

40 Ir tai yra evangelija, geroji naujiena, kurią balsas iš dangaus paliudijo mums, –

41 kad jis atėjo į pasaulį, būtent Jėzus, kad būtų nukryžiuotas dėl pasaulio ir kad neštų pasaulio nuodėmes, ir kad pašventintų pasaulį, ir kad jį išvalytų nuo viso neteisumo;

42 kad per jį galėtų būti išgelbėti visi, kuriuos Tėvas pavedė jo galiai ir juo sutvėrė;

43 kuris šlovina Tėvą ir išgelbėja visus savo rankų darbus, išskyrus tuos pražūties sūnus, kurie išsižada Sūnaus po to, kai Tėvas jį apreiškė.

44 Todėl jis išgelbėja visus, išskyrus juos – jie eis šalin į nesibaigiančią bausmę, kuri yra begalinė bausmė, kuri yra amžina bausmė, karaliauti su velniu ir jo angelais amžinybėje, kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta, kas yra jų kankynė, –

45 ir joks žmogus nežino jos pabaigos, nei jos vietos, nei jų kankynės;

46 tai nei buvo, nei yra, nei bus apreikšta žmogui, nebent tiems, kurie padaryti jos dalininkais;

47 nors aš, Viešpats, ir parodau tai regėjimu daugeliui, bet tuoj pat vėl tai uždarau;

48 todėl jos pabaigos, pločio, aukščio, gylio ir nelaimingumo jie nesupranta, nei joks žmogus, išskyrus tuos, kurie paskirti šiam pasmerkimui.

49 Ir mes išgirdome balsą, sakantį: Užrašykite regėjimą, nes štai, tai yra bedievių kentėjimų regėjimo pabaiga.

50 Ir vėl mes liudijame – nes mes matėme ir girdėjome, ir tai yra Kristaus evangelijos liudijimas apie tuos, kurie išeis teisiųjų prikėlimo metu, –

51 tai tie, kurie priėmė Jėzaus liudijimą ir įtikėjo jo vardą, ir buvo pakrikštyti pagal jo palaidojimo būdą, būdami palaidoti vandenyje jo vardu, ir tai pagal jo duotą įsakymą,

52 kad per įsakymų vykdymą jie būtų nuplaunami ir išvalomi nuo visų savo nuodėmių ir gautų Šventąją Dvasią per uždėjimą rankų to, kuris įšventintas ir užanspauduotas į šią galią;

53 ir kurie nugali tikėjimu ir yra užantspauduoti pažado Šventąja Dvasia, kurią Tėvas išlieja ant visų tų, kurie yra teisūs ir patikimi.

54 Tai tie, kurie yra Pirmagimio bažnyčia.

55 Tai tie, į kurių rankas Tėvas atidavė viską, –

56 tai tie, kurie yra kunigai ir karaliai, kurie gavo jo pilnatvės ir jo šlovės;

57 ir yra Aukščiausiojo kunigai pagal Melchizedeko tvarką, kuri buvo pagal Henocho tvarką, kuri buvo pagal Viengimio Sūnaus tvarką.

58 Todėl, kaip parašyta, jie yra dievai, būtent Dievo sūnūs, –

59 todėl viskas yra jų, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis – viskas yra jų, ir jie – Kristaus, ir Kristus – Dievo.

60 Ir jie nugalės viską.

61 Todėl joks žmogus tenešlovina žmogaus, bet tegul šlovina Dievą, kuris pajungs visus priešus po savo kojomis.

62 Jie gyvens Dievo ir jo Kristaus akivaizdoje per amžių amžius.

63 Tai tie, kuriuos jis atsives su savimi, kai ateis dangaus debesyse karaliauti žemėje savo žmonėms.

64 Tai tie, kurie turės dalį pirmajame prikėlime.

65 Tai tie, kurie išeis teisiųjų prikėlimo metu.

66 Tai tie, kurie atėjo prie Sionės kalno ir prie gyvojo Dievo miesto, dangiškosios vietos, švenčiausios iš visų.

67 Tai tie, kurie atėjo prie nesuskaičiuojamos galybės angelų, prie Henocho ir Pirmagimio visuotinio susirinkimo ir bažnyčios.

68 Tai tie, kurių vardai įrašyti danguje, kur Dievas ir Kristus yra visų teisėjas.

69 Tai tie, kurie yra teisūs žmonės, padaryti tobuli per naujosios sandoros tarpininką Jėzų, kuris atliko šį tobulą apmokėjimą praliedamas savo paties kraują.

70 Tai tie, kurių kūnai yra celestialiniai, kurių šlovė – saulės šlovė, būtent šlovė Dievo, aukščiausiojo iš visų, kurio šlovė aprašoma skliauto saulės pavaizdu.

71 Ir dar, mes matėme terestrialinį pasaulį, ir štai, tai tie, kurie yra terestrialiniai, kurių šlovė skiriasi nuo Pirmagimio bažnyčios, gavusios Tėvo pilnatvę, šlovės, kaip mėnulio šlovė skiriasi nuo saulės skliaute.

72 Štai, tai tie, kurie mirė be įstatymo;

73 ir taip pat tie, kurie yra žmonių dvasios, laikytos kalėjime, kurias Sūnus aplankė ir kurioms skelbė evangeliją, kad jos galėtų būti teisiamos kaip žmonės kūne;

74 kurie kūne nepriėmė Jėzaus liudijimo, bet priėmė jį vėliau.

75 Tai tie, kurie yra garbingi žemės žmonės, kurie buvo apakinti žmonių gudrumo.

76 Tai tie, kurie gavo jo šlovės, bet ne jo pilnatvės.

77 Tai tie, kurie gauna Sūnaus akivaizdos, bet ne Tėvo pilnatvės.

78 Todėl jie yra terestrialiniai kūnai, o ne celestialiniai kūnai, ir skiriasi šlove, kaip mėnulis skiriasi nuo saulės.

79 Tai tie, kurie nėra šaunūs Jėzaus liudytojai; todėl jie negauna mūsų Dievo karalystės karūnos.

80 Ir dabar, tai yra pabaiga regėjimo, kurį matėme apie terestrialinius, kurį Viešpats įsakė mums užrašyti, kol dar tebebuvome Dvasioje.

81 Ir dar, mes matėme telestialinių šlovę, kuri yra žemesniųjų šlovė, lygiai kaip žvaigždžių šlovė skiriasi nuo mėnulio skliaute šlovės.

82 Tai tie, kurie nepriėmė nei Kristaus evangelijos, nei Jėzaus liudijimo.

83 Tai tie, kurie neneigia Šventosios Dvasios.

84 Tai tie, kurie yra numesti į pragarą.

85 Tai tie, kurie nebus išpirkti iš velnio iki paskutinio prikėlimo, kol Viešpats, būtent Kristus Avinėlis užbaigs savo darbą.

86 Tai tie, kurie amžinajame pasaulyje gauna ne jo pilnatvės, bet Šventosios Dvasios per terestrialinių tarnavimą;

87 o terestrialiniai – per celestialinių tarnavimą.

88 Ir taip pat telestialiniai tai gauna iš tarnavimo angelų, paskirtų jiems tarnauti, arba paskirtų būti jiems tarnaujančiomis dvasiomis; nes jie bus išgelbėjimo paveldėtojai.

89 Ir taip mes matėme, dangiškajame regėjime, telestialinių šlovę, pranokstančią visokį supratimą;

90 ir nė vienas žmogus jos nepažįsta, išskyrus tą, kuriam Dievas ją apreiškė.

91 Ir taip mes matėme terestrialinių šlovę, visu kuo pranašesnę už telestialinių šlovę, būtent šlove ir jėga, ir galia, ir valdžia.

92 Ir taip mes matėme celestialinių šlovę, visu kuo pranašesnę, – kur Dievas, būtent Tėvas, savo soste karaliauja per amžių amžius;

93 prieš kurio sostą viskas nusilenkia su nuolankiu pagarbumu ir šlovina jį per amžių amžius.

94 Tie, kurie gyvena jo akivaizdoje, yra Pirmagimio bažnyčia; ir jie mato, kaip patys yra matomi ir pažįsta, kaip patys yra pažinti, būdami gavę jo pilnatvės ir jo malonės;

95 ir jis daro juos lygius jėga ir galia, ir valdžia.

96 Ir celestialinių šlovė yra viena, kaip saulės šlovė yra viena.

97 Ir terestrialinių šlovė yra viena, kaip mėnulio šlovė yra viena.

98 Ir telestialinių šlovė yra viena, kaip žvaigždžių šlovė yra viena; nes kaip viena žvaigždė skiriasi nuo kitos žvaigždės šlove, taip skiriasi vienas nuo kito šlove telestialiniame pasaulyje;

99 nes tai tie, kurie yra Pauliaus, Apolo ir Kefo.

100 Tai tie, kurie sakosi esą kai kurie vieno, o kai kurie kito – kai kurie Kristaus, o kai kurie Jono, o kai kurie Mozės, o kai kurie Elijo, o kai kurie Esajo, o kai kurie Izaijo, o kai kurie Henocho;

101 bet nepriėmė evangelijos nei Jėzaus liudijimo, nei pranašų, nei nesibaigiančios sandoros.

102 Galiausiai, visi šie yra tie, kurie nebus surinkti su šventaisiais, kad būtų pagauti aukštyn į Pirmagimio bažnyčią ir priimti debesin.

103 Tai tie, kurie yra melagiai ir burtininkai, ir svetimautojai, ir paleistuviai, ir visi, kurie myli ir daro melą.

104 Tai tie, kurie kenčia Dievo rūstybę žemėje.

105 Tai tie, kurie kenčia amžinosios ugnies kerštą.

106 Tai tie, kurie numesti į pragarą ir kenčia Visagalio Dievo rūstybę iki laikų pilnatvės, kai Kristus bus pajungęs po savo kojomis visus priešus ir bus ištobulinęs savo darbą;

107 kai jis perduos karalystę ir pristatys ją Tėvui, be dėmės, sakydamas: Aš nugalėjau ir vienas sumyniau vyno spaustuvą, būtent Visagalio Dievo rūstybės niršulio vyno spaustuvą.

108 Tada jis bus karūnuotas savo šlovės karūna, kad sėdėtų savo galios soste, idant karaliautų per amžių amžius.

109 Bet štai, mes matėme telestialinio pasaulio šlovę ir gyventojus, kad šie buvo tokie nesuskaičiuojami, kaip žvaigždės dangaus skliaute, arba kaip smiltys pajūryje;

110 ir išgirdome Viešpaties balsą, sakantį: Visi šie priklaups ir kiekvienas liežuvis išpažins tam, kuris sėdi soste per amžių amžius;

111 nes jie bus teisiami pagal savo darbus, ir kiekvienas žmogus pagal savo darbus gaus savo valdas paruoštose buveinėse;

112 ir jie bus Aukščiausiojo tarnai; bet jie negali ateiti ten, kur Dievas ir Kristus gyvena, pasauliai be galo.

113 Tai pabaiga regėjimo, kurį mes matėme, kurį mums buvo įsakyta užrašyti, kol dar tebebuvome Dvasioje.

114 Bet didingi ir nuostabūs yra Viešpaties darbai bei jo karalystės slėpiniai, kuriuos jis parodė mums, kurie pranoksta visokį supratimą šlove ir galia, ir valdžia,

115 kurių jis mums įsakė neužrašyti, kol dar tebebuvome Dvasioje, ir kurių nevalia žmogui ištarti;

116 ir žmogus nepajėgus jų atskleisti, nes juos galima pamatyti ir suprasti tik galia Šventosios Dvasios, kurią Dievas suteikia tiems, kurie jį myli ir skaistina save priešais jį;

117 kuriems jis suteikia šią privilegiją matyti ir žinoti sau patiems;

118 kad Dvasios galia ir pasireiškimu, tebebūdami kūne, jie būtų pajėgūs pakelti jo akivaizdą šlovės pasaulyje.

119 O šlovė ir garbė, ir valdžia tebūna Dievui ir Avinėliui per amžių amžius. Amen.