Raštai
Doktrina ir Sandoros 29
Išnašos

Hide Footnotes

Tema

29 Skyrius

Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą šešių vyresniųjų akivaizdoje, Fajete, Niujorko valst., 1830 m. rugsėjo mėn. (History of the Church, 1:111–115). Šis apreiškimas buvo duotas kažkiek dienų prieš konferenciją, prasidėjusią 1830 m. rugsėjo 26 d.

1–8 Kristus renka savo išrinktuosius; 9–11 Jo atėjimas pradeda Tūkstantmetį; 12–13 Dvylika teis visą Izraelį; 14–21 Prieš antrąjį atėjimą bus ženklai, marai ir sunaikinimai; 22–28 Po Tūkstantmečio bus paskutinysis prikėlimas ir galutinis teismas; 29–35 Viešpačiui viskas yra dvasiška; 36–39 Velnias ir jo pulkai buvo išmesti iš dangaus, kad gundytų žmogų; 40–45 Nuopolis ir apmokėjimas atneša išgelbėjimą; 46–50 Maži vaikai išpirkti per apmokėjimą.

1 Klausykitės balso Jėzaus Kristaus, savo Išpirkėjo, didžiojo a Esu, kurio bgailestingumo ranka capmokėjo jūsų nuodėmes,

2 kuris asurinks savo žmones, kaip višta surenka viščiukus po savo sparnais, būtent visus, kurie įsiklausys į mano balsą ir bnusižemins prieš mane, ir šauksis manęs karštoje maldoje.

3 Štai, iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kad šiuo metu jūsų nuodėmės yra jums aatleistos, todėl jūs gaunate šiuos dalykus; bet atminkite daugiau nebenusidėti, kad jūsų neapniktų pavojai.

4 Iš tiesų sakau jums, jog esate išrinkti iš pasaulio, kad džiaugsmingai skelbtumėte mano evangeliją lyg trimito abalsu.

5 Pakylėkite savo širdis ir džiūgaukite, nes aš esu atarp jūsų ir esu jūsų bužtarėjas pas Tėvą; ir tokia jo gera valia – atiduoti jums ckaralystę.

6 Ir kaip parašyta: ko tik aprašysite btikėdami, cvieningai melsdami pagal mano įsakymą, jūs gausite.

7 Ir jūs pašaukti įvykdyti mano aišrinktųjų bsurinkimą; nes mano išrinktieji cgirdi mano balsą ir neužkietina savo dširdžių;

8 todėl įsakas išėjo nuo Tėvo, kad jie būtų asurinkti į vieną vietą ant šios žemės veido, kad bparuoštų savo širdis ir visokeriopai pasiruoštų dienai, kai csuspaudimas ir išnaikinimas bus pasiųstas nelabiesiems.

9 Nes valanda arti ir diena netrukus ateis, kai žemė bus pribrendusi; ir visi aišdidieji ir kurie elgiasi nedorai bus kaip bražiena; ir aš juos csudeginsiu, – sako Pulkų Viešpats, – taigi nelabumo nebebus žemėje;

10 nes valanda jau arti, ir tai, apie ką akalbėjo mano apaštalai, turi būti įvykdyta; nes, kaip jie kalbėjo, taip ir įvyks;

11 nes aš apreikšiu save iš dangaus su galia ir didžia šlove, su visais jo apulkais ir gyvensiu bteisume su žmonėmis žemėje ctūkstantį metų, o nelabieji neišstovės.

12 Ir dar, iš tiesų, iš tiesų sakau jums, ir tai išėjo tvirtu įsaku, Tėvo valia, kad mano aapaštalai, Dvylika, kurie buvo su manimi per mano tarnystę Jeruzalėje, stovės mano dešinėje mano atėjimo bugnies stulpe dieną, aprengti teisumo rūbais, su karūnomis ant galvų, cšlovėje kaip ir aš, kad dteistų visus Izraelio namus, būtent visus tuos, kurie pamilo mane ir laikėsi mano įsakymų, ir nieką kitą.

13 Nes atrimitas skardės ir ilgai, ir garsiai, lygiai kaip ant Sinajaus kalno, ir visa žemė drebės, ir jie bišeis – taip, būtent cmirusieji, kurie mirė manyje, kad gautų teisumo dkarūną, ir kad būtų aprengti lygiai ekaip aš, kad būtų su manimi, idant būtume viena.

14 Bet štai, aš sakau jums, jog prieš tai, kai ateis ši didi adiena, bsaulė bus užtemdyta ir mėnulis paverstas krauju, ir žvaigždės kris iš dangaus, ir bus didesnių cženklų viršuj danguje ir apačioj žemėje;

15 ir bus verksmas ir aaimanos tarp žmonių pulkų;

16 ir bus pasiųsta baisi akruša sunaikinti žemės pasėlius.

17 Ir bus taip, kad dėl pasaulio nelabumo, aš aatkeršysiu bnelabiesiems, nes jie neatgailaus; nes mano pasipiktinimo taurė kupina; nes štai, mano ckraujas jų neapvalys, jeigu jie manęs negirdi.

18 Todėl aš, Viešpats Dievas, siųsiu ant žemės veido muses, kurios apniks jos gyventojus ir ės jų kūną, ir užveis juose lervas;

19 ir jų liežuviai bus sustabdyti, tad jie anekalbės prieš mane; ir jų mėsa kris nuo kaulų bei akys iš akiduobių;

20 ir bus taip, kad miško ažvėrys ir padangių paukščiai juos suris.

21 Ir didžiulė ir apasibjaurėtina bažnyčia, kuri yra visos žemės bpaleistuvė, bus parblokšta cryjančia ugnimi pagal tai, kas pasakyta pranašo Ezechielio burna, kuris kalbėjo apie tai, kas dar neįvyko, bet būtinai, kaip aš gyvas, dturi įvykti, nes bjaurystės neviešpataus.

22 Ir dar, iš tiesų, iš tiesų sakau jums, jog kai pasibaigs atūkstantis metų ir žmonės vėl pradės išsižadėti savo Dievo, tada aš pasigailėsiu žemės tik btrumpą laiką;

23 ir ateis agalas, ir dangus bei žemė bus praryti ir bpraeis, ir bus naujas dangus bei cnauja žemė.

24 Nes visa, kas sena apraeis, ir visa taps nauja, netgi dangus ir žemė, ir visa jų pilnatvė, tiek žmonės, tiek žvėrys, tiek padangių paukščiai, tiek ir jūros žuvys;

25 ir nei aplaukas, nei dulkelė neprapuls, nes tai mano rankų dirbinys.

26 Bet, štai, iš tiesų sakau jums: prieš tai, kai žemė praeis, aMykolas, mano barkangelas, suskardens savo ctrimitą, ir tada visi mirusieji dpabus, nes bus atverti jų kapai ir jie eišeis – taip, būtent visi.

27 aTeisieji bus surinkti mano bdešinėje amžinajam gyvenimui; o nelabuosius savo kairėje aš gėdysiuos pavadinti savaisiais priešais Tėvą;

28 todėl aš tarsiu jiems: aeikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į nesibaigiančią bugnį, paruoštą cvelniui ir jo angelams.

29 Ir dabar, štai, aš sakau jums, kad niekad, niekada nesu pareiškęs savo burna, kad jie sugrįš, nes akur aš esu, jie negali ateiti, nes jie neturi galios.

30 Bet atminkite, kad ne visi mano teismai pateikti žmonėms; ir taip, kaip žodžiai išėjo iš mano burnos, taip jie bus ir išpildyti, – kad apirmieji bus paskutiniai ir paskutinieji bus pirmi visame, ką tik aš sukūriau savo galios, kuri yra mano Dvasios galia, žodžiu.

31 Nes aš tai asukūriau savo Dvasios galia; taip, viską – kas bdvasiška ir kas laikina –

32 pirma advasiška, po to laikina, kas yra mano darbo pradžia; ir toliau, pirma laikina ir po to dvasiška, kas yra mano darbo pabaiga, –

33 kalbant jums, kad galėtumėte natūraliai suprasti; bet man mano darbai neturi nei apabaigos, nei pradžios; bet tai duota jums, kad galėtumėte suprasti, nes prašėte to iš manęs ir sutariate.

34 Todėl iš tiesų sakau jums, kad man viskas yra dvasiška, ir niekada aš nesu davęs jums įstatymo, kuris buvo laikinasis – nei jokiam žmogui, nei žmonių vaikams; nei jūsų tėvui Adomui, kurį aš sukūriau.

35 Štai, aš daviau jam veikti asavo nuožiūra; ir daviau jam įsakymą, bet ne laikinąjį įsakymą jam daviau, nes mano įsakymai – bdvasiniai; jie nei prigimtiniai, nei laikinieji, nei kūniški, nei jusliški.

36 Ir buvo taip, kad Adomas buvo gundomas velnio, – nes, štai, jau prieš Adomą buvo avelnias, nes jis bsukilo prieš mane, sakydamas: Duok man savo cgarbę, – kuri yra mano dgalia; ir dėl jų evalios laisvės jis taip pat nugręžė nuo manęs ftrečdalį dangaus gpulkų;

37 ir jie buvo numesti žemyn, ir taip atsirado avelnias ir jo bangelai;

38 ir štai, yra jiems nuo pradžios paruošta vieta – apragaras.

39 Ir būtinai turi būti, kad velnias agundytų žmonių vaikus, – kitaip jie negalėtų veikti savo nuožiūra; nes jei niekada nepatirtų bkartaus, jie negalėtų suvokti saldaus –

40 todėl buvo taip, kad velnias gundė Adomą, ir šis suvalgė uždrausto avaisiaus, ir nusižengė įsakymui, dėl ko jis tapo bpajungtas velnio valiai, kadangi pasidavė pagundai.

41 Todėl aš, Viešpats Dievas, nurodžiau, kad jis būtų aišmestasbEdeno sodo, iš mano akivaizdos dėl jo nusižengimo, dėl ko jis tapo cdvasiškai miręs, kas yra pirmoji mirtis, būtent ta pati mirtis, kuri yra paskutinioji dmirtis – dvasinė, kuri bus paskelbta nelabiesiems, kai aš pasakysiu: šalin, eprakeiktieji.

42 Bet štai, sakau jums, kad aš, Viešpats Dievas, daviau Adomui ir jo sėklai anemirti laikinąja mirtimi, kol aš, Viešpats Dievas, pasiųsiu bangelus paskelbti jiems catgailą ir dišpirkimą per tikėjimą mano eViengimio Sūnaus vardu.

43 Ir taip aš, Viešpats Dievas, paskyriau žmogui jo aišbandymo dienas – tad per savo prigimtinę mirtį jis gali būti bprikeltas cnemirtingas damžinam gyvenimui, būtent visi, kurie tikės;

44 o tie, kurie netiki, – amžinam apasmerkimui; nes jie negali būti išpirkti iš savo dvasinio nuopolio, kadangi jie neatgailauja;

45 nes jie myli tamsą, o ne šviesą, ir jų adarbai pikti, ir jie atsiima savo bužmokestį iš to, kuriam paklusti pasirenka.

46 Bet štai, sakau jums, kad maži avaikai yra bišpirkti nuo pat pasaulio įkūrimo per mano Viengimį;

47 todėl jie negali nusidėti, nes Šėtonui neduota galia agundyti mažus vaikus, kol jie neima darytis batsakingi priešais mane;

48 nes jiems duodama taip, kaip aš noriu, kaip man patinka, idant didžių dalykų būtų pareikalauta iš jų atėvų rankos.

49 Ir be to sakau jums: kuriam turinčiam pažinimą aš neįsakiau atgailauti?

50 O su tuo, kuris neturi asupratimo, telieka man pasielgti pagal tai, kaip parašyta. Ir dabar, šiuokart daugiau jums nekalbėsiu. Amen.