Raštai
Doktrina ir Sandoros 101
Išnašos

Hide Footnotes

Tema

101 Skyrius

Apreiškimas, duotas pranašui Džozefui Smitui Kirtlande, Ohajo valst., 1833 m. gruodžio 16 d. (History of the Church, 1:458–464). Tuo metu Misūrio valstijoje susirinkę šventieji buvo smarkiai persekiojami. Gaujos išvarė juos iš namų Džeksono apygardoje, ir kai kurie šventieji pamėgino įsikurti Van Bjureno apygardoje, bet persekiojimas nesiliovė. Pagrindinė šventųjų grupė tuo metu buvo Klei apygardoje, Misūrio valstijoje. Bažnyčios nariams dažnai buvo grąsinama mirtimi. Žmonės neteko baldų, rūbų, gyvulių ir kito asmeninio turto; taip pat buvo sunaikinta daug jų pasėlių.

1–8 Šventieji drausminami ir spaudžiami dėl savo prasižengimų; 9–15 Viešpaties pasipiktinimas kris ant tautų, bet jo žmonės bus surinkti ir paguosti; 16–21 Sionė ir jos kuolai bus įtvirtinti; 22–31 Apibūdintas gyvenimas Tūkstantmetyje; 32–42 Tada šventieji bus palaiminti ir gaus atlygį; 43–62 Palyginimas apie didžiūną ir alyvmedžius reiškia Sionės vargus ir galutinį išpirkimą; 63–75 Šventieji turi toliau rinktis draugėn; 76–80 Jungtinių Valstijų konstituciją įtvirtino Viešpats; 81–101 Šventieji turi atkakliai prašyti atlyginti skriaudas kaip palyginime apie moterį ir neteisų teisėją.

1 Iš tiesų sakau jums dėl jūsų brolių, kurie buvo spaudžiami ir apersekiojami, ir bišmesti iš savo paveldo žemės:

2 dėl jų aprasižengimų aš, Viešpats, leidau, kad juos ištiktų bsuspaudimas, kuris juos ištiko;

3 vis dėlto aš juos pripažinsiu asavais, ir tą dieną, kai aš ateisiu surinkti savo brangakmenių, jie bus mano.

4 Todėl jie turi būti adrausminami ir bandomi taip, kaip bAbraomas, kuriam buvo įsakyta paaukoti savo vienintelį sūnų.

5 Nes visi tie, kurie neištvers drausminimo, bet aišsižadės manęs, negalės būti bpašventinti.

6 Štai, aš sakau jums: tarp jų buvo kivirčai ir aginčai, ir bpavydai, ir kovos bei cgeidulingi ir godūs troškimai; todėl šitais dalykais jie suteršė savo paveldus.

7 Jie buvo lėti aįsiklausyti į Viešpaties savo Dievo balsą; todėl Viešpats jų Dievas lėtas įsiklausyti į jų maldas ir atsakyti jiems jų vargo dieną.

8 Savo ramybės dieną jie menkai vertino mano patarimą; bet savo avargo dieną, spiriami būtinybės, jie bapčiuopomis ieško manęs.

9 Iš tiesų sakau jums: nepaisant jų nuodėmių, mano vidus pilnas aužuojautos jiems. Aš bneatmesiu jų galutinai; ir crūstybės dieną prisiminsiu gailestingumą.

10 Aš prisiekiau, ir ankstesniu įsakymu, kurį jums daviau, išėjo įsakas, kad savo žmonių labui aš leisiu kristi savo pasipiktinimo akalavijui; ir kaip aš pasakiau, taip ir bus.

11 Mano pasipiktinimas netrukus be saiko bus išlietas ant visų tautų; ir tai aš padarysiu, kai jų nedorybės taurė bus akupina.

12 Ir tą dieną visi, kurie bus asargybos bokšte, arba, kitais žodžiais, visas mano Izraelis, bus išgelbėtas.

13 Ir tie, kurie buvo išsklaidyti, bus asurinkti.

14 Ir visi, kurie agedėjo, bus paguosti.

15 Ir visi, kurie atidavė savo agyvenimus dėl mano vardo, bus karūnuoti.

16 Todėl tebūna paguostos jūsų širdys dėl Sionės; nes visas kūnas yra mano arankose; būkite ramūs ir bžinokite, kad aš esu Dievas.

17 aSionė nebus pajudinta iš savo vietos, nepaisant to, kad jos vaikai išsklaidyti.

18 Tie, kurie išlieka ir yra tyraširdžiai, sugrįš ir ateis į savo apaveldus – jie ir jų vaikai – su nesibaigiančio džiaugsmo bgiesmėmis, catstatyti nuniokotas Sionės vietas;

19 ir visa tai – kad būtų išpildyti pranašai.

20 Ir štai, nėra paskirta jokios kitos avietos kaip ta, kurią aš paskyriau; ir nebus paskirta jokios kitos vietos kaip ta, kurią aš paskyriau, mano šventųjų surinkimo darbui,

21 kol ateis diena, kada jiems nebeliks vietos; ir tada, aš turiu kitų vietų, kurias paskirsiu jiems, ir jos bus vadinamos akuolais Sionės uždangalams, arba tvirtumui.

22 Štai, tai yra mano valia, kad visi, kurie šaukiasi mano vardo ir garbina mane pagal mano nesibaigiančią evangeliją, asusirinktų ir bstovėtų šventose vietose;

23 ir pasiruoštų ateinančiam apreiškimui, kai mano Palapinėje mano šventyklos dengianti auždanga, kuri slepia žemę, bus nuimta, ir visas kūnas drauge bpamatys mane.

24 Ir kiekvienas agendantis – ar žmogus, ar lauko gyvuliai, ar dangų paukščiai, ar jūros žuvys – gyvenantis ant viso žemės veido, bus bprarytas;

25 ir taip pat tai, kas iš dalelių, asutirps nuo didelio karščio; ir viskas taps bnauja, kad visoje žemėje gyventų mano pažinimas ir cšlovė.

26 Ir tą dieną žmogaus apriešiškumas ir žvėrių priešiškumas, taip, viso kūno priešiškumas bliausis priešais mano veidą.

27 Ir tą dieną, ko bepaprašys bet kuris žmogus, tai bus jam duota.

28 Ir tą dieną aŠėtonas neturės galios gundyti nė vieno žmogaus.

29 Ir nebus asielvarto, kadangi nebus mirties.

30 Tą dieną akūdikis nemirs, kol pasens; ir jo gyvenimo trukmė bus kaip medžio amžius;

31 ir kai mirs, jis nemiegos, tai yra žemėje, bet akimirksniu bus apakeistas ir bpagautas aukštyn, ir jo atilsis bus šlovingas.

32 Taip, iš tiesų sakau jums: tą adieną, kai Viešpats ateis, jis bapreikš viską –

33 tai, kas praėjo; ir tai, kas apaslėpta, ko nežinojo nė vienas žmogus; apie žemę – kuo ji buvo sutverta ir koks jos tikslas ir prasmė;

34 tai, kas brangiausia; tai, kas viršuje; ir tai, kas apačioje; tai, kas žemėje ir ant žemės, ir danguje.

35 Ir visi, kurie kenčia apersekiojimą dėl mano vardo ir ištveria tikėjime, nors jie būtų pašaukti paguldyti savo gyvenimus bdėl manęs, gaus visos šios šlovės dalį.

36 Todėl nebijokite, įskaitant net amirtį; nes šiame pasaulyje jūsų džiaugsmas nepilnas, bet manyje jūsų bdžiaugsmas pilnas.

37 Todėl nesirūpinkite kūnu nei kūno gyvenimu; bet rūpinkitės asiela ir sielos gyvenimu.

38 Ir visada aieškokite Viešpaties veido, kad su bkantrybe išlaikytumėte savo sielas, ir jūs turėsite amžinąjį gyvenimą.

39 Kai žmonės pašaukiami į mano anesibaigiančią evangeliją ir sudaro nesibaigiančią sandorą, jie laikomi žemės bdruska ir žmonių sūrumu;

40 jie pašaukiami būti žmonių sūrumu; todėl, jei ta žemės druska praranda savo sūrumą, štai, nuo tol ji niekam nebetinka, kaip tik išmesti lauk ir sumindžioti po žmonių kojomis.

41 Štai, čia išmintis dėl Sionės vaikų, netgi daugelio, bet ne visų; jie buvo pripažinti prasižengėliais, todėl turi būti adrausminami

42 tas, kuris save aaukština, bus pažemintas, o tas, kuris save bžemina, bus išaukštintas.

43 Ir dabar, aš jums pateiksiu palyginimą, kad žinotumėte mano valią dėl Sionės išpirkimo.

44 Vienas adidžiūnas turėjo žemės sklypą, tikrai rinktinį; ir jis tarė savo tarnams: Eikite į mano bvynuogyną, būtent į šį rinktinį žemės plotą, ir pasodinkite dvylika alyvmedžių;

45 ir pastatykite aplink juos asargybinius, ir pastatykite bokštą, kad vienas galėtų stebėti žemę aplinkui – būtų sargybinis bokšte, kad mano alyvmedžiai nebūtų išlaužyti, kai priešas ateis plėšti ir išsinešti mano vynuogyno vaisių.

46 Dabar, didžiūno tarnai nuėjo ir padarė, kaip jų viešpats jiems įsakė, ir pasodino alyvmedžius, ir aptvėrė gyvatvore, ir pastatė sargybinius, ir pradėjo statyti bokštą.

47 Ir kol dar tik dėjo jo pamatą, jie pradėjo kalbėti tarpusavy: Ir kam mano viešpačiui reikia šito bokšto?

48 Ir ilgai tarėsi, kalbėdami tarpusavy: Kam gi mano viešpačiui reikia šito bokšto, kai dabar taikos metas?

49 Argi šitų pinigų negalima būtų atiduoti pinigų keitėjams? Nes tai visai nereikalinga.

50 Ir taip nesutardami vienas su kitu, jie labai aptingo ir neįsiklausė į savo viešpaties įsakymus.

51 Ir naktį atėjo priešas, ir išlaužė agyvatvorę; ir didžiūno tarnai atsikėlė ir išsigando, ir pabėgo; ir priešas sunaikino jų darbus, ir išlaužė alyvmedžius.

52 Dabar, štai, didžiūnas, vynuogyno viešpats, pasišaukė savo tarnus ir tarė jiems: Kodėl?! Kokia šios baisios piktadarystės priežastis?

53 Argi neturėjote padaryti taip, kaip aš jums įsakiau, – po to, kai pasodinote vynuogyną ir aptvėrėte gyvatvore, ir ant jo sienų pastatėte sargybinius – taip pat pastatyti ir bokštą, ir pastatyti sargybinį ant bokšto, ir prižiūrėti mano vynuogyną, ir neužmigti, kad jūsų neužpultų priešas?

54 Ir štai, sargybinis ant bokšto būtų pamatęs priešą dar jam toli esant; ir tada jūs būtumėte galėję pasiruošti ir neleisti priešui išlaužti gyvatvorės, ir išgelbėti mano vynuogyną nuo naikintojo rankų.

55 Ir vynuogyno viešpats tarė vienam iš savo tarnų: Eik ir surink likusius mano tarnus, ir paimk visą mano namų ajėgą, kuri yra mano kariai, – mano jaunuolius ir taip pat tuos, kurie vidutinio amžiaus tarp visų mano tarnų, kurie yra mano namų jėga, išskyrus tik tuos, kuriuos aš paskyriau pasilikti;

56 ir tuoj pat eikite į mano vynuogyno žemę, ir išpirkite mano vynuogyną; nes jis yra mano; aš nupirkau jį už pinigus.

57 Todėl tuoj pat eikite į mano žemę; išgriaukite mano priešų sienas; nugriaukite jų bokštą ir išvaikykite jų sargybinius.

58 Ir kiek jie susirinks prieš jus, tiek aatkeršykite už mane mano priešams, kad netrukus aš galėčiau ateiti su likusiais iš savo namų ir apgyventi žemę.

59 Ir tarnas tarė savo viešpačiui: Kada tai bus?

60 Ir šis atsakė savo tarnui: Kada bus mano valia; tuoj pat eik ir padaryk viską, ką tau įsakiau;

61 ir štai toks bus mano antspaudas ir palaiminimas ant tavęs – ištikimas ir aišmintingas prievaizdas mano namų vidury, bvaldovas mano karalystėje.

62 Ir jo tarnas tuoj pat nuėjo, ir padarė viską, ką tik jo viešpats jam įsakė, ir apo daugelio dienų viskas buvo įvykdyta.

63 Dar, iš tiesų sakau jums: aš parodysiu jums savo išmintį dėl visų bažnyčių, tiek, kiek jos nori, kad joms būtų teisingai ir deramai vadovaujama dėl jų išgelbėjimo –

64 kad mano šventųjų surinkimo darbas tęstųsi, idant galėčiau juos pastatyti savo vardui ašventose vietose; nes atėjo bpjūties metas, ir mano žodis turi būti cišpildytas.

65 Todėl aš turiu surinkti savo žmones pagal palyginimą apie kviečius ir arauges, kad kviečiai būtų apsaugoti kluonuose, idant turėtų amžinąjį gyvenimą ir būtų karūnuoti bcelestialine šlove, kai aš ateisiu savo Tėvo karalystėje atlyginti kiekvienam žmogui pagal tai, koks bus jo darbas;

66 kai tuo tarpu raugės bus surištos į pėdelius, ir jų raiščiai bus rišami stipriai, kad būtų asudegintos neužgesinama ugnimi.

67 Todėl visoms bažnyčioms aš duodu įsakymą, kad jos toliau rinktųsi į vietas, kurias paskyriau.

68 Tačiau, kaip jums sakiau ankstesniame įsakyme, tenebus jūsų arinkimasis paskubomis ar bėgte; bet tegul viskas prieš jus būna paruošta.

69 Ir tam, kad viskas prieš jus būtų paruošta, laikykitės įsakymo, kurį daviau dėl šių dalykų,

70 kuris sako, arba moko, asupirkti už pinigus visas žemes, kurias tik galima nupirkti už pinigus srityje, esančioje aplink žemę, kurią aš paskyriau būti Sionės žeme, mano šventųjų surinkimui pradėti –

71 visą žemę, kurią tik galima nupirkti Džeksono apygardoje ir aplinkinėse apygardose; o visa kita palikite mano rankoje.

72 Dabar, iš tiesų sakau jums: tegul visos bažnyčios surenka visus savo pinigus; tegul tai bus daroma tinkamu metu, bet ne apaskubomis; ir žiūrėkite, kad viskas prieš jus būtų paruošta.

73 Ir tebus paskirti garbingi vyrai, būtent išmintingi vyrai, ir pasiųskite juos pirkti šių žemių.

74 Ir bažnyčios rytinėse šalyse, kai jos bus pastatytos, jeigu jos įsiklausys į šį patarimą, jos gali pirkti žemes ir susirinkti į jas; ir taip jos gali įtvirtinti Sionę.

75 Netgi jau dabar sukaupta pakankamai, taip, apsčiai, Sionei išpirkti ir atkurti jos nuniokotas vietas, kad daugiau nebebūtų nuniokotos, jei tik bažnyčios, kurios vadinasi mano vardu, anorės įsiklausyti į mano balsą.

76 Ir vėl aš sakau jums: tai yra mano valia, kad tie, kurie buvo išsklaidyti savo priešų, toliau atkakliai prašytų atlyginti ir išpirkti skriaudas rankomis tų, kurie pastatyti valdovais ir yra jūsų valdžia, –

77 pagal žmonių įstatymus ir akonstituciją, kuriuos aš leidau įtvirtinti, ir kurie turėtų būti palaikomi, kad užtikrintų viso kūno bteises ir apsaugą pagal teisius ir šventus principus;

78 kad kiekvienas žmogus, kurdamas ateitį, galėtų veikti pagal doktriną ir principą, pagal moralinę valios alaisvę, kurią aš jam suteikiau, kad bteismo dieną kiekvienas žmogus būtų catsakingas už savo paties nuodėmes.

79 Todėl neteisinga, kad bet kuris žmogus būtų kito vergijoje.

80 Ir šiam tikslui aš įtvirtinau šios šalies akonstituciją rankomis išmintingų vyrų, kuriuos pakėliau šitam pačiam tikslui, ir išpirkau žemę kraujo bpraliejimu.

81 Dabar, su kuo aš palyginsiu Sionės vaikus? Kadangi žmonės turėtų visuomet amelstis ir neatlyžti, aš jiems pritaikysiu bpalyginimą apie moterį ir neteisų teisėją, kuris sako:

82 Gyveno mieste teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nepaisė žmogaus.

83 Ir tame mieste buvo našlė, ir ji atėjo pas jį, sakydama: Atkeršyk už mane mano priešui.

84 Ir jis kurį laiką nenorėjo, bet vėliau tarė savyje: Nors Dievo nebijau ir žmogaus nepaisau, tačiau, kadangi ši našlė mane kamuoja, aš atkeršysiu už ją, kad savo nuolatiniais ateidinėjimais ji manęs nevargintų.

85 Štai su kuo aš palyginsiu Sionės vaikus.

86 Tegul jie atkakliai prašo prie teisėjo kojų;

87 o jeigu jis neklausys jų, tegul jie atkakliai prašo prie gubernatoriaus kojų;

88 o jei gubernatorius neklausys jų, tegul jie atkakliai prašo prie prezidento kojų;

89 o jei prezidentas neklausys jų, tada pakils Viešpats ir išeis iš savo aslėptuvės, ir savo įtūžyje ištiks tautą;

90 ir su karštu apmaudu ir nuožmiu pykčiu, savo laiku jis iškirs tuos nelabus, neištikimus ir neteisius aprievaizdus ir paskirs jiems dalį tarp veidmainių ir bnetikinčiųjų;

91 būtent išorinėje tamsoje, kur bus averksmas ir aimanos, ir dantų griežimas.

92 Todėl melskitės, kad jų ausys būtų atvertos jūsų maldavimams, kad aš būčiau agailestingas jiems, kad tai jų neištiktų.

93 Turi būti taip, kaip jums pasakiau, kad visi žmonės neturėtų kuo apasiteisinti;

94 kad išmintingi žmonės ir valdytojai išgirstų ir sužinotų tai, apie ką jie niekada anepagalvojo;

95 kad aš galėčiau toliau vykdyti savo veiklą, savo aneįprastą veiklą, ir atlikti savo darbą, savo neįprastą darbą, idant žmonės galėtų batskirti, kas teisieji ir kas nelabieji, – sako jūsų Dievas.

96 Ir dar, sakau jums: tai prieštarauja mano įsakymui ir mano valiai, kad mano tarnas Sidnis Gilbertas parduotų mano asandėlį, kurį aš paskyriau savo žmonėms, į mano priešų rankas.

97 Tenebus tai, ką aš paskyriau, suteršta mano priešų, pritariant tiems, kurie avadina save mano vardu;

98 nes tai yra labai skaudi ir sunki nuodėmė prieš mane ir prieš mano žmones dėl to, ką aš paskelbiau ir kas greitai užgrius tautas.

99 Todėl mano valia – kad mano žmonės pareikštų teises ir atkakliai reikalautų to, ką aš jiems paskyriau, nors jiems ir neleistų ten gyventi.

100 Tačiau aš nesakau, kad jie ten negyvens; nes kiek jie neš vaisius ir darbus, deramus mano karalystei, tiek jie ten gyvens.

101 Jie statys, ir kitas to anepaveldės; jie sodins vynuogynus ir valgys jų vaisius. Būtent taip. Amen.