Raštai
Oficialus pareiškimas 1
Išnašos

Hide Footnotes

Tema

1 Oficialus Pareiškimas

Tiems, kam tai svarbu:

Kadangi politiniais sumetimais iš Solt Leik Sičio buvo išsiųsti žiniasklaidos pranešimai, kurie buvo plačiai paskelbti, teigiantys, kad Jutos komisija savo neseniai parengtoje ataskaitoje Vidaus Reikalų sekretoriui pareiškia, jog vis dar atliekamos poligaminių santuokų ceremonijos ir kad Jutoje nuo praeito birželio, arba per praėjusius metus, buvo sudaryta keturiasdešimt ar daugiau tokių santuokų, taip pat kad Bažnyčios vadovai viešuose pasisakymuose mokė, skatino ir primygtinai ragino toliau praktikuoti poligamiją,

todėl šituo aš, kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidentas, visu rimtumu pareiškiu, kad šie kaltinimai yra neteisingi. Mes nemokome poligamijos, arba daugpatystės, ir niekam neleidžiame imtis šios praktikos, ir aš neigiu, kad per tą laikotarpį mūsų šventyklose ar bet kokioje kitoje Teritorijos vietoje buvo atlikta keturiasdešimt ar bet koks kitas skaičius poligaminių santuokų ceremonijų.

Buvo pranešta apie vieną atvejį, kuriame šalys pareiškia, kad 1889 metų pavasarį Solt Leik Sityje Apdovanojimo Namuose buvo atlikta santuoka; bet man nepavyko išsiaiškinti, kas atliko ceremoniją; kas bebūtų atlikta šiuo klausimu, tai buvo be mano žinios. Dėl šio pareikšto atvejo Apdovanojimo Namai mano nurodymu buvo nedelsiant nugriauti.

Kadangi Kongresas įvedė įstatymus, draudžiančius poligamines santuokas, kuriuos paskutinės instancijos teismas paskelbė konstituciniais, šituo pareiškiu savo ketinimą paklusti tiems įstatymams ir naudoti savo įtaką Bažnyčios nariams, kuriems aš pirmininkauju, kad jie pasielgtų taip pat.

Mano ar mano kolegų mokymuose Bažnyčiai nurodytu laikotarpiu nėra nieko, kas pagrįstai galėtų būti vertinama kaip poligamijos diegimas ar skatinimas; ir kai kuris nors Bažnyčios vyresnysis pavartodavo posakį, kuris galėjo būti palaikytas tokiu mokymu, jis būdavo nedelsiant papeikiamas. Ir dabar aš viešai pareiškiu, kad pastarųjų dienų šventiesiems patariu susilaikyti nuo bet kokios šalies įstatymu uždraustos santuokos sudarymo.

Vilfordas Vudrufas

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus
Bažnyčios prezidentas.

Prezidentas Lorensas Snou pasisakė taip:

„Siūlau, kad, pripažindami Vilfordą Vudrufą Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidentu ir šiuo metu vieninteliu žmogumi žemėje, turinčiu užantspaudavimo apeigų raktus, mes dėl jo padėties laikytume jį visiškai įgaliotu paskelbti Manifestą, perskaitytą mums girdint ir datuotą 1890 m. rugsėjo 24 diena, ir kad mes, kaip Bažnyčia, susirinkusi Visuotinėje Konferencijoje, priimtumėme jo pareiškimą dėl poligaminių santuokų kaip autoritetingą ir įpareigojantį“.

Šis pasiūlymas buvo vienbalsiai palaikytas.

Solt Leik Sitis, Jutos valst., 1890 m. spalio 6 d.

Ištraukos iš trijų
Prezidento Vilfordo Vudrufo
pasisakymų dėl Manifesto

Viešpats niekada neleis man ar bet kuriam kitam vyrui, stovinčiam šios Bažnyčios prezidentu, nuklaidinti jus. To programoje nėra. To nėra Dievo sumanyme. Jei pamėginčiau tai padaryti, Viešpats pašalintų mane iš mano vietos, ir taip Jis pasielgs su bet kuriuo kitu vyru, mėginančiu nuklaidinti žmonių vaikus nuo Dievo apreiškimų ir nuo jų pareigos. (Šešiasdešimt pirmoji pusmetinė Bažnyčios Visuotinė Konferencija, pirmadienis, 1890 m. spalio 6 d., Solt Leik Sitis, Jutos valst. Išspausdinta Deseret Evening News, 1890 m. spalio 11 d., p. 2).

Nesvarbu, kas gyvena ir kas miršta, ir kas pašaukiamas vadovauti šiai Bažnyčiai, – jie turi jai vadovauti Visagalio Dievo įkvėpimu. Jeigu jie to nedaro taip, jie negali to daryti iš viso …

Neseniai gavau keletą apreiškimų, man labai svarbių, ir aš jums pasakysiu, ką Viešpats pasakė man. Leiskite jūsų mintis nukreipti į tai, kas pavadinta Manifestu …

Viešpats liepė man užduoti pastarųjų dienų šventiesiems klausimą, ir Jis taip pat man sakė, kad jeigu jie įsiklausytų į tai, ką jiems sakiau ir atsakytų į jiems užduotą klausimą Dievo Dvasia ir galia, visi jie vienodai atsakytų ir visi jie vienodai tikėtų šiuo klausimu.

Klausimas yra toks: koks yra išmintingiausias kursas, kurio turėtų laikytis pastarųjų dienų šventieji, – toliau stengtis praktikuoti daugpatystę, kai tam prieštarauja šalies įstatymai ir šešiasdešimt milijonų žmonių ir kai tai kainuos visų šventyklų konfiskavimą ir praradimą bei visų jų apeigų nutraukimą tiek gyviesiems, tiek ir mirusiesiems, ir Pirmosios Prezidentūros, Dvylikos bei Bažnyčios šeimų galvų įkalinimą ir žmonių asmeninio turto konfiskavimą (visa tai jau savaime sustabdytų tą praktiką); ar, po to, kai padarėme ir ištvėrėme tai, ką padarėme ir ištvėrėme per savo ištikimybę šiam principui, nutraukti šią praktiką ir pasiduoti įstatymui, ir per tai palikti pranašus, apaštalus ir tėvus namuose, kad jie galėtų mokyti žmones ir rūpintųsi Bažnyčios pareigomis, ir taip pat palikti šventyklas šventųjų rankose, kad jie galėtų rūpintis evangelijos apeigomis tiek gyviesiems, tiek ir mirusiesiems?

Viešpats regėjimu ir apreiškimu man tiksliai parodė, kas įvyktų, jei mes nesustabdytume šios praktikos. Jei mes būtume jos nesustabdę, jums nebereikėtų … nei vieno iš šių vyrų šioje šventykloje Logane; nes būtų nutrauktos visos apeigos visoje Sionės žemėje. Visame Izraelyje viešpatautų sumaištis, ir daugelis vyrų būtų įkalinti. Ši neganda būtų ištikusi visą Bažnyčią, ir mes būtume priversti sustabdyti tą praktiką. Taigi klausimas toks: ar ją reikėtų sustabdyti šitaip, ar taip, kaip mums apreiškė Viešpats, ir palikti mūsų pranašus ir apaštalus, ir tėvus laisvus ir šventyklas žmonių rankose, kad būtų išpirkti mirusieji. Daugybę šie žmonės jau išlaisvino iš dvasių pasaulio kalėjimo. Ir ar šis darbas tęsis, ar sustos? Tai yra klausimas, kurį aš užduodu pastarųjų dienų šventiesiems. Jūs patys turite nuspręsti. Noriu, kad patys sau atsakytumėte. Aš į jį neatsakysiu; bet sakau jums, kad būtent tokios yra sąlygos, kokiose mes, kaip liaudis būtume atsidūrę, jei nebūtume pasirinkę kurso, kurį pasirinkome.

… Aš mačiau, kas būtent įvyktų, jei nieko nebūtų daroma. Ši dvasia buvo ant manęs ilgą laiką. Bet štai ką noriu pasakyti: aš būčiau paleidęs visas šventyklas iš mūsų rankų; aš būčiau ėjęs į kalėjimą pats ir leidęs, kad ten patektų kiekvienas kitas vyras, jei dangaus Dievas nebūtų man įsakęs padaryti tai, ką padariau; ir kai atėjo valanda, kada man buvo įsakyta tai padaryti, man buvo tai aišku. Aš nuėjau priešais Viešpatį ir parašiau, ką Viešpats liepė man parašyti …

Palieku tai jums, jūsų apmąstymui ir apsvarstymui. Su mumis darbuojasi Viešpats. (Kešio kuolo konferencija, Loganas, Jutos valst., sekmadienis, 1891 m. lapkričio 1d. Išspausdinta Deseret Weekly, 1891 m. lapkričio 14 d.).

Dabar aš jums pasakysiu, kas man buvo apreikšta ir ką Dievo Sūnus šituo įvykdė … Kaip Dievas Visagalis gyvas, visa tai būtų įvykę, jei nebūtų duotas Manifestas. Todėl Dievo Sūnus buvo linkęs pristatyti tai Bažnyčiai ir pasauliui dėl jam žinomų tikslų. Viešpats nutarė įkurti Sionę. Jis nutarė užbaigti šią šventyklą. Jis nutarė, kad gyvųjų ir mirusiųjų išgelbėjimas bus teikiamas šiuose kalnų slėniuose. Ir Visagalis Dievas nutarė, kad velnias to nesužlugdys. Jei galite tai suprasti, tai yra šito raktas (Iš pasisakymo Solt Leiko šventyklos pašventimo šeštojoje sesijoje, 1893 m. balandžio mėn. Pašventimo ceremonijų mašinraštis, Archyvai, Bažnyčios Istorijos Departamentas, Solt Leik Sitis, Jutos valst.).