Raštai
Doktrina ir Sandoros 51


51 Skyrius

Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Tompsone, Ohajo valst., 1831 m. gegužės mėn. (History of the Church, 1:173–174). Tuo metu iš rytinių valstijų migruojantys šventieji pradėjo atvykti į Ohają, ir reikėjo imtis konkrečių priemonių jiems apgyvendinti. Kadangi ši užduotis visų pirma priklausė vyskupo pareigybei, vyskupas Edvardas Partridžas prašė nurodymų šiuo klausimu, ir pranašas pasiteiravo Viešpaties.

1–8 Edvardas Partridžas paskiriamas tvarkyti prievaizdavimus ir turtą; 9–12 Šventieji turi sąžiningai elgtis vieni su kitais ir gauti vienodai; 13–15 Jie turi įkurti vyskupo sandėlį ir organizuoti turtą pagal Viešpaties įstatymą; 16–20 Ohajas turi būti laikina susirinkimo vieta.

1 Atidžiai klausykite manęs, – sako Viešpats jūsų Dievas, – ir aš kalbėsiu savo tarnui aEdvardui Partridžui ir duosiu jam nurodymus; nes būtina, kad jis gautų nurodymus, kaip organizuoti šią liaudį.

2 Nes būtina, kad jie būtų organizuoti pagal mano aįstatymus; jei bus kitaip, jie bus iškirsti.

3 Todėl tegul mano tarnas Edvardas Partridžas ir tie, kuriuos jis išrinko, kuriais aš labai patenkintas, paskiria šiai liaudžiai jų dalis, kiekvienam žmogui apo lygiai pagal jo šeimą, pagal jo aplinkybes, jo norus bei breikmes.

4 Ir tegul mano tarnas Edvardas Partridžas, paskyręs žmogui jo dalį, duoda jam raštą, užtikrinantį jam jo dalį, kad ją turės, būtent šią teisę ir šį paveldą bažnyčioje, kol neprasižengs ir pagal bažnyčios įstatymus ir asandoras bažnyčios balsu bus pripažintas nevertu priklausyti bažnyčiai.

5 Ir jeigu jis prasižengs ir bus pripažintas nevertu priklausyti bažnyčiai, jis neturės teisės reikalauti tos dalies, kurią pašventė vyskupui, – mano bažnyčios vargšų ir beturčių labui; todėl jis nebeturės tos dovanos, bet turės teisę tik į tą dalį, kuri jam suteikta.

6 Ir taip viskas bus užtikrinta apagal šalies bįstatymus.

7 Ir tegul tai, kas priklauso šiai liaudžiai, bus paskirta šiai liaudžiai.

8 O kas dėl apinigų, kurie lieka šiai liaudžiai, – tegul šiai liaudžiai bus paskirtas įgaliotinis, kad priimtų tuos bpinigus, idant tiektų maistą ir drabužius, pagal šios liaudies norus.

9 Ir tegul šioje liaudyje kiekvienas žmogus elgiasi asąžiningai ir būna lygus, ir gauna vienodai, kad būtumėte bviena, kaip jums įsakiau.

10 Ir tai, kas priklauso šiai liaudžiai, tenebus paimta ir atiduota akitai bažnyčiai.

11 Todėl, jei kita bažnyčia norėtų gauti iš šios bažnyčios pinigų, tegul jie grąžina šiai bažnyčiai pagal tai, kaip jie susitars;

12 ir tai bus daroma per vyskupą arba įgaliotinį, paskirtą bažnyčios abalsu.

13 Ir dar, tegul vyskupas bažnyčiai įkuria asandėlį; ir tegul viskas, tiek pinigai, tiek ir maistas, kas virš to, kas breikalinga šios liaudies norams patenkinti, bus laikoma vyskupo rankose.

14 Ir tegul jis taip pat pasilieka sau savo norams ir savo šeimos norams patenkinti, kadangi jis bus užimtas šiuo darbu.

15 Ir taip šiai liaudžiai aš suteikiu privilegiją organizuotis pagal mano aįstatymus.

16 Ir ašią žemę aš jiems pašvenčiu trumpam laikui, kol aš, Viešpats, aprūpinsiu juos kitaip ir įsakysiu iš čia išvykti;

17 ir valanda bei diena jiems nenurodyta, todėl tegul šioje žemėje elgiasi taip, lyg ketintų gyventi ilgus metus; ir tai jiems išeis į gera.

18 Štai, tai bus apavyzdys mano tarnui Edvardui Partridžui taikyti kitur, visose bažnyčiose.

19 Ir kas bus pripažintas ištikimu, teisiu ir išmintingu aprievaizdu, tas įeis į savo Viešpaties bdžiaugsmą ir paveldės amžinąjį gyvenimą.

20 Iš tiesų, sakau jums: aš esu Jėzus Kristus, kuris greitai aateina, bvalandą, kurią nesitikite. Būtent taip. Amen.