Raštai
Doktrina ir Sandoros 90
Išnašos

Hide Footnotes

Tema

90 Skyrius

Apreiškimas pranašui Džozefui Smitui, duotas Kirtlande, Ohajo valst., 1833 m. kovo 8 d. (History of the Church, 1:329–331). Šis apreiškimas yra tolimesnis žingsnis įsteigiant Pirmąją Prezidentūrą (žr. DS 81 skyriaus įvadą); dėl to 1833 m. kovo 18 d. buvo įšventinti apreiškime paminėti patarėjai.

1–5 Karalystės raktai įteikti Džozefui Smitui ir per jį Bažnyčiai; 6–7 Sidnis Rigdonas ir Frederikas G. Viljamsas turi tarnauti Pirmojoje Prezidentūroje; 8–11 Evangelija turi būti skelbiama Izraelio tautoms, kitataučiams ir žydams, kiekvienam žmogui jo gimtąja kalba; 12–18 Džozefas Smitas ir jo patarėjai turi įvesti tvarką Bažnyčioje; 19–37 Keletui asmenų Viešpats pataria vaikščioti teisiai ir tarnauti jo karalystėje.

1 Taip sako Viešpats: Iš tiesų, iš tiesų sakau tau, mano sūnau, jog tau aatleistos tavo nuodėmės, pagal tavo prašymą, nes tavo maldos ir tavo brolių maldos pasiekė mano ausis.

2 Todėl nuo šiol esi palaimintas tu, kuris nešioji tau duotus karalystės araktus, bkaralystės, kuri ateina paskutinį kartą.

3 Iš tiesų sakau tau: šios karalystės raktai niekada nebus paimti iš tavęs, nei kol tu esi šiame pasaulyje, nei ateinančiame pasaulyje;

4 tačiau per tave aapreiškimai bus duodami kitiems, taip, būtent bažnyčiai.

5 Ir visi, kurie gauna Dievo apreiškimus, atežiūri, kaip jie juos priima – kad nepalaikytų menkaverčiu dalyku ir dėl to nepapultų į pasmerkimą, ir nesukluptų, ir negriūtų, kai užgrius audros ir pūs vėjai, ir prapliups blietūs ir daužysis į jų namus.

6 Ir dar, iš tiesų sakau tavo broliams Sidniui Rigdonui ir Frederikui G. Viljamsui, kad jų nuodėmės jiems taip pat atleistos, ir jie laikomi lygūs su tavimi turėti šios paskutinės karalystės raktus;

7 kaip ir, tavo vadovaujami, raktus Pranašų amokyklos, kurią organizuoti aš įsakiau;

8 kad per tai jie galėtų būti ištobulinti savo tarnystėje, idant išgelbėtų Sionę ir Izraelio tautas, ir kitataučius, visus, kurie tik įtikės;

9 kad per tavo vadovavimą jie gautų žodį, ir kad per jų vadovavimą žodis eitų iki žemės pakraščių, apirma bkitataučiams, ir tada, štai, jie atsigręš į žydus.

10 Ir tada ateina diena, kai bus aapreikšta Viešpaties ranka su galia įtikinti tautas – pagonių tautas, bJuozapo namus – apie jų išgelbėjimo evangeliją.

11 Nes tą dieną bus taip, kad kiekvienas žmogus evangelijos pilnatvę agirdės savo gimtuoju liežuviu ir savo gimtąja kalba, per tuos, kurie bįšventinti į šią cgalią, per tarnavimą dGuodėjo, išlieto ant jų Jėzui Kristui apreikšti.

12 Ir dabar, iš tiesų sakau tau: aš duodu tau įsakymą toliau darbuotis atarnystėje ir prezidentūroje.

13 Ir kai baigsi versti pranašus, nuo tol apirmininkausi bažnyčios ir bmokyklos reikaluose;

14 ir laikas nuo laiko, pagal tai, kaip apreikš Guodėjas, gausi aapreiškimus, kad atskleistum karalystės bslėpinius;

15 ir tvarkysi bažnyčias, ir astudijuosi, ir bmokysiesi, ir susipažinsi su visomis geromis knygomis bei su ckalbomis, liežuviais ir liaudimis.

16 Ir tai bus viso jūsų gyvenimo užsiėmimas ir misija – pirmininkauti taryboje ir tvarkyti visus šios bažnyčios ir karalystės reikalus.

17 aNesigėdykite ir nesutrikite; bet priimkite įspėjimą dėl viso jūsų išpuikimo ir bišdidumo, nes tai užtraukia pinkles jūsų sieloms.

18 Sutvarkykite savo namus; nė iš tolo neprisileiskite atingumo ir bnešvaros.

19 Dabar, iš tiesų sakau tau: tegul kiek galima greičiau bus parūpinta gyvenamoji vieta tavo patarėjo ir raštininko, būtent Frederiko G. Viljamso, šeimai.

20 Ir tegul mano asenyvasis tarnas Džozefas Smitas vyresnysis toliau gyvena su savo šeima toje vietoje, kur gyvena dabar; ir tegul ji nebus parduota, kol Viešpaties burna nenurodys.

21 Ir tegul mano patarėjas, būtent aSidnis Rigdonas, pasilieka ten, kur jis dabar gyvena, kol Viešpaties burna nenurodys.

22 Ir tegul vyskupas stropiai ieško aįgaliotinio, ir tegul tai bus bturtingas vyras – Dievo vyras ir stipraus tikėjimo –

23 kad tuo jis būtų pajėgus apmokėti kiekvieną skolą; kad Viešpaties sandėlis neįgytų blogo vardo žmonių akyse.

24 aStropiai ieškokite, visada bmelskitės ir būkite tikintys, ir cviskas išeis jums į gera, jei vaikščiosite teisiai ir atminsite dsandorą, kurią sudarėte vienas su kitu.

25 Tegul jūsų, ypač mano senyvojo tarno Džozefo Smito vyresniojo, šeimynos būna amažos, turint omenyje tuos, kurie nepriklauso jūsų šeimoms;

26 kad tai, kas parūpinama jums mano darbui įgyvendinti, nebūtų paimta nuo jūsų ir atiduota tiems, kurie neverti,

27 ir tuo jums būtų trukdoma atlikti tai, ką jums įsakiau.

28 Ir dar, iš tiesų sakau jums: tai mano valia, kad mano tarnaitė Viena Džakis gautų pinigų apmokėti savo išlaidas ir atvyktų į Sionės žemę;

29 o likę pinigai gali būti pašvęsti man; ir jai bus atlyginta man tinkamu metu.

30 Iš tiesų sakau jums, kad mano akyse yra tinkama, kad ji atvyktų į Sionės žemę ir gautų paveldą iš vyskupo rankos;

31 kad ji galėtų ramiai įsikurti, kiek bus ištikima, ir nuo tol netinginiaus per savo dienas.

32 Ir štai, iš tiesų sakau jums, kad jūs parašysite šį įsakymą ir pasakysite savo broliams Sionėje, su meilės pasveikinimu, kad aš taip pat pašaukiau jus apirmininkauti Sionei man tinkamu laiku.

33 Todėl tegul jie liaunasi varginti mane šiuo klausimu.

34 Štai, aš sakau jums, kad jūsų broliai Sionėje pradeda atgailauti, ir angelai džiūgauja dėl jų.

35 Tačiau aš daug kuo nesu labai patenkintas; ir aš nesu labai patenkintas savo tarnu aViljamu E. Maklelinu bei savo tarnu Sidniu Gilbertu; taip pat ir vyskupas bei kiti turi dėl daug ko atgailauti.

36 Bet iš tiesų sakau jums, kad aš, Viešpats, kovosiu su aSione ir prašysiu jos stipriuosius, ir bdrausminsiu ją, kol ji pergalės ir taps cšvari priešais mane.

37 Nes ji nebus pajudinta iš savo vietos. Aš, Viešpats, pasakiau tai. Amen.