Raštai
Doktrina ir Sandoros 10
Išnašos

Hide Footnotes

Tema

10 Skyrius

Apreiškimas, duotas pranašui Džozefui Smitui Harmonyje, Pensilvanijos valst., 1828 m. vasarą (History of the Church, 1:20–23). Jame Viešpats praneša Džozefui apie pakeitimus, kuriuos nelabi žmonės padarė 116-oje Lehio knygos (Mormono Knygoje) vertimo rankraščio puslapių. Šie rankraščio puslapiai dingo iš Martino Hariso, kuriam jie buvo laikinai patikėti, žinios (žr. 3 skyriaus įvadą). Pikto sumanymo esmė buvo sulaukti teksto, esančio pavogtuose puslapiuose, pakartotino vertimo ir tada diskredituoti vertėją, parodant pakeitimais sukurtus skirtumus. Tai, kad šis nelabas sumanymas buvo pradėtas piktojo, ir Viešpačiui buvo žinomas dar tada, kai Mormonas, senovės nefitų istorikas, sudarinėjo sukauptų plokštelių santrauką, parodyta Mormono Knygoje (žr. Mormono žodžiai 1:3–7).

1–26 Šėtonas kursto nelabus žmones priešintis Viešpaties darbui; 27–33 Jis siekia sunaikinti žmonių sielas; 34–52 Per Mormono Knygą evangelija pasklis tarp lamanitų ir visose tautose; 53–63 Viešpats tarp žmonių įkurs savo Bažnyčią ir savo evangeliją; 64–70 Atgailaujančius jis surinks į savo Bažnyčią ir paklusniuosius išgelbės.

1 Dabar štai, sakau tau: kadangi tu perdavei tuos rankraščius, kuriuos tau duotąja galia galėjai išversti, panaudodamas aUrimus ir Tumimus, į bnelabo vyro rankas, tu juos praradai.

2 Ir tuo pat metu tu taip pat praradai savo dovaną, ir tavo aprotas aptemo.

3 Tačiau dabar ji tau agrąžinama; todėl žiūrėk, kad būtum ištikimas ir iki galo tęstum likusį vertimo darbą taip, kaip pradėjai.

4 Nebėk agreičiau, arba nedirbk daugiau, nei turi bjėgos ir priemonių, suteiktų, kad galėtum versti; bet būk cstropus iki galo.

5 Visada amelskis, kad galėtum išeiti nugalėtoju; taip, kad galėtum nugalėti Šėtoną ir kad galėtum išvengti Šėtono tarnų, palaikančių jo darbą, rankų.

6 Štai, jie siekė tave asužlugdyti; taip, netgi bvyras, kuriuo pasitikėjai, siekė tave sužlugdyti.

7 Ir todėl aš sakiau, kad jis nelabas vyras, nes jis siekė paimti tai, kas buvo tau patikėta; ir taip pat jis siekė sunaikinti tavo dovaną.

8 Ir kadangi tu perdavei rankraščius į jo rankas, štai, nelabi žmonės paėmė juos iš tavęs.

9 Taigi, tu perdavei juos, taip, tai, kas buvo šventa, nelabumui.

10 Ir štai, aŠėtonas įdėjo į jų širdis pakeisti žodžius, kuriuos padiktavai, arba kuriuos tu išvertei, kurie dingo iš tavo rankų.

11 Ir štai, aš sakau tau, jog dėl to, kad jie pakeitė žodžius, šie skiriasi nuo tų, kuriuos tu išvertei ir padiktavai;

12 ir taip velnias siekė paspęsti gudrų planą, idant galėtų sužlugdyti šį darbą;

13 nes jis įdėjo į jų širdis tai daryti, kad meluodami jie galėtų sakyti, jog asugavo tave žodžiais, kuriuos, atseit, apsimetinėjai verčiąs.

14 Iš tiesų sakau tau, jog neleisiu, kad Šėtonas įvykdytų savo piktą sumanymą šiame dalyke.

15 Nes štai jis įdėjo jiems į širdis įkalbėti tave, kad gundytum Viešpatį, savo Dievą, prašydamas vėl išversti tai.

16 Ir tada, štai jie sako ir galvoja savo širdyse: Mes pamatysime, ar Dievas davė jam galią versti; nes jei taip, tai jis duos jam galią ir vėl;

17 ir jei Dievas vėl duos jam galią, arba jeigu jis vėl išvers, arba, kitais žodžiais, jeigu jis užrašys tuos pačius žodžius, štai, mes turime tokius pačius, ir mes juos pakeitėme;

18 todėl jie nesutaps ir mes pasakysime, kad jis melavo savo žodžiais ir kad neturi jokios dovanos, ir kad jis neturi jokios galios;

19 todėl mes sužlugdysime jį ir taip pat šį darbą; ir mes tai padarysime, kad galiausiai neliktume sugėdinti ir kad pelnytume pasaulio gyrių.

20 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau, kad Šėtonas smarkiai užvaldė jų širdis; jis akursto juos bnedorybei prieš tai, kas gera;

21 ir jų širdys asugedę ir pilnos bnelabumo ir bjaurysčių; ir jie cmyli dtamsą, o ne šviesą, nes jų edarbai pikti; todėl jie neprašo manęs.

22 aŠėtonas kursto juos, kad galėtų bnuvesti jų sielas į pražūtį.

23 Ir taip jis paruošė gudrų planą, manydamas sužlugdyti Dievo darbą; bet aš to pareikalausiu iš jų rankų, ir tai atneš jiems gėdą bei pasmerkimą ateismo dieną.

24 Taip, jis kursto jų širdis pykčiui prieš šį darbą.

25 Taip, jis sako jiems: Apgaudinėkite ir tykokite, kad sugautumėte, idant galėtumėte sužlugdyti; štai, tame nėra nieko bloga. Ir taip jis meilikauja jiems ir jiems sako, jog ameluoti, idant galėtų sugauti žmogų meluojant, norėdami jį sužlugdyti – ne nuodėmė.

26 Ir taip jis meilikauja jiems ir avedasi juos tolyn, kol nusitempia jų sielas žemyn į bpragarą; ir taip jis padaro, kad jie sugauna save savo pačių cpinklėmis.

27 Ir taip jis vaikšto žemėje aukštyn ir žemyn, ašen ir ten, siekdamas bsunaikinti žmonių sielas.

28 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: vargas tam, kuris meluoja, idant aapgautų, kadangi galvoja, kad kitas meluoja, idant apgautų, nes tokie neišvengs Dievo bteisingumo.

29 Dabar, štai, jie pakeitė šiuos žodžius, nes Šėtonas jiems sako: Jis jus apgavo, – ir taip jis numeilikauja juos daryti nedorybę, kad įkalbėtų tave agundyti Viešpatį, savo Dievą.

30 Štai, aš sakau tau, kad tu iš naujo neversi tų žodžių, kurie dingo iš tavo rankų;

31 nes štai, jie neįvykdys savo piktų sumanymų, meluodami prieš tuos žodžius. Nes štai, jei tu užrašysi tuos pačius žodžius, jie sakys, kad tu pamelavai ir kad apsimetinėjai verčiąs, bet kad prieštaravai pats sau.

32 Ir štai, jie tai paskelbs, o Šėtonas užkietins žmonių širdis, kad sukurstytų juos pykčiui prieš tave, tad jie nepatikės mano žodžiais.

33 Taip aŠėtonas galvoja pergalėti tavo liudijimą šioje kartoje, kad darbas neišeitų šioje kartoje.

34 Bet štai, čia išmintis, ir kadangi aš atskleidžiu tau aišmintį ir duodu tau įsakymus dėl šių dalykų, dėl to, ką tau daryti, neatskleisk jos pasauliui, kol nebaigsi vertimo.

35 Nesistebėk, jog tau sakiau: čia išmintis, neatskleisk jos pasauliui – nes aš sakiau: neatskleisk jos pasauliui, kad galėtum būti apsaugotas.

36 Štai, aš nesakau, kad tu neatskleistum jos teisiesiems;

37 bet kadangi tu nevisada gali atskirti ateisų, arba kadangi tu nevisada gali pasakyti, kuris nelabas, o kuris teisus, todėl sakau tau: btylėk, kol aš matysiu esant tinkama viską apie tai atskleisti pasauliui.

38 Ir dabar, iš tiesų sakau tau, jog aprašymas ato, ką tu parašei ir kas dingo iš tavo rankų, yra išraižytas ant Nefio bplokštelių;

39 taip, ir tu pameni, jog tuose raštuose buvo pasakyta, kad smulkesnis aprašymas apie tai pateiktas ant Nefio plokštelių.

40 Ir dabar, kadangi aprašymas, išraižytas ant Nefio plokštelių, yra smulkesnis, kiek tai susiję su tuo, ką pagal savo išmintį aš norėčiau atskleisti žmonėms šiame aprašyme, –

41 todėl raižinius, esančius ant Nefio aplokštelių, tu versi toliau, net kol ateisi iki karaliaus Benjamino valdymo, arba kol ateisi iki to, ką jau išvertei, ką pasilikai;

42 ir štai, tu išleisi tai kaip Nefio metraštį; ir taip aš sužlugdysiu tuos, kurie pakeitė mano žodžius.

43 Aš neleisiu, kad jie sužlugdytų mano darbą; taip aš jiems parodysiu, kad mano išmintis yra didesnė už velnio gudrybę.

44 Štai, jie turi tik Nefio aprašymo dalį, arba santrauką.

45 Štai, ant Nefio plokštelių išraižyta daug dalykų, kurie geriau nušviečia mano evangeliją; todėl tai yra mano išmintis, kad tu išverstum šią pradinę Nefio raižinių dalį ir paskelbtum šiame darbe.

46 Ir štai, visame likusiame šiame adarbe yra visos tos mano bevangelijos dalys, dėl kurių mano šventieji pranašai, taip, ir taip pat mano mokiniai meldėsi, cnorėdami, kad jos ateitų šiems žmonėms.

47 Ir aš sakiau jiems, kad jiems bus aduota pagal jų btikėjimą jų maldomis;

48 taip, ir štai, kuo jie tikėjo – jog mano evangelija, kurią jiems paskelbiau, kad skelbtų savo dienomis, galės ateiti jų broliams alamanitams ir taip pat visiems, kurie tapo lamanitais perbėgę.

49 Dabar, tai dar ne viskas – jie tikėjo savo maldomis, kad ši evangelija taip pat bus paskelbta, jeigu ir kitos tautos, jei tai būtų įmanoma, apgyventų šią žemę;

50 ir taip savo maldomis jie paliko palaiminimą šiai žemei, kad kiekvienas, kuris tikės šia evangelija šioje žemėje, galėtų turėti amžinąjį gyvenimą;

51 taip, kad ji būtų laisva visiems, iš kokios tautos, giminės, liežuvio ar liaudies jie bebūtų.

52 Ir dabar, štai, pagal jų tikėjimą, išreikštą jų maldose, aš savo žmonėms atskleisiu šią savo evangelijos dalį. Štai, aš atnešu ją ne tam, kad sugriaučiau tai, ką jie jau gavo, bet kad tai sustiprinčiau.

53 Ir todėl aš pasakiau: jei ši karta nesukietins savo širdžių, aš tarp jų įkursiu savo bažnyčią.

54 Dabar, aš tai sakau ne tam, kad sugriaučiau savo bažnyčią, bet sakau tai tam, kad statyčiau savo bažnyčią;

55 todėl kiekvienam, kuris priklauso mano bažnyčiai, nereikia abijoti, nes toks bpaveldės cdangaus karalystę.

56 Bet tie, kurie anebijo manęs ir nesilaiko mano įsakymų, bet statosi bbažnyčias cpelnui gauti, taip, ir visi tie, kurie elgiasi nedorai ir stato velnio karalystę – taip, iš tiesų, iš tiesų sakau jums, jog tai jie yra tie, kuriems aš sudrumsiu ramybę ir padarysiu, kad jie drebėtų ir tirtėtų iki gelmių.

57 Štai, aš esu Jėzus Kristus, Dievo aSūnus. Aš atėjau pas savuosius, ir savieji manęs nepriėmė.

58 Aš esu ašviesa, kuri šviečia tamsoje, ir tamsa jos nesuvokia.

59 Aš esu tas, kuris savo mokiniams sakė: aKitų bavių turiu, kurios ne iš šios kaimenės. Ir buvo daug tokių, kurie manęs cnesuprato.

60 Ir šiems žmonėms aš parodysiu, jog turėjau kitų avių ir kad jos buvo Jokūbo anamų atšaka;

61 ir aš išnešiu į šviesą jų nuostabius darbus, kuriuos jie darė mano vardu.

62 Taip, ir aš taip pat išnešiu į šviesą savo evangeliją, kuri buvo paskelbta jiems, ir štai jie neneigs to, ką gavai tu, bet sustiprins tai ir išneš į šviesą tikrus mano doktrinos punktus, taip, ir vienintelę adoktriną, kuri yra manyje.

63 Ir aš tai darau, kad galėčiau įtvirtinti savo evangeliją, kad nebūtų tiek daug ginčų; taip, aŠėtonas kursto žmonių širdis bginčytis dėl mano doktrinos punktų; ir tuo jie klysta, nes ciškraipo Raštus ir jų nesupranta.

64 Todėl aš atskleisiu jiems šį didį slėpinį;

65 nes štai, aš asurinksiu juos, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, jeigu jie neužkietins savo širdžių;

66 taip, jeigu jie panorės, jie galės ateiti ir laisvai gerti gyvybės avandens.

67 Štai mano doktrina – kiekvienas, kuris atgailauja ir aateina pas mane, yra mano bbažnyčia.

68 Kiekvienas, kuris askelbia daugiau arba mažiau, negu tai, yra ne mano, bet yra bprieš mane; todėl jis ne mano bažnyčios.

69 Ir dabar, štai, kiekvieną, kuris yra mano bažnyčios ir ištveria mano bažnyčioje iki galo, tą aš įtvirtinsiu ant savo auolos, ir pragaro bvartai jų nenugalės.

70 Ir dabar, atminkite žodžius to, kuris yra pasaulio gyvybė ir ašviesa, jūsų Išpirkėjas, jūsų bViešpats ir jūsų Dievas. Amen.