Raštai
Doktrina ir Sandoros 76


76 Skyrius

Regėjimas, duotas pranašui Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui Hairame, Ohajo valst., 1832 m. vasario 16 d. (History of the Church, 1:245–252). Kaip įvadą šiam jo užrašytam regėjimui, pranašas rašė: „Grįžęs iš Amhersto konferencijos vėl ėmiau versti Raštus. Iš įvairių jau gautų apreiškimų buvo akivaizdu, kad daug svarbių su žmogaus išgelbėjimu susijusių punktų buvo išimta iš Biblijos arba prarasta prieš ją sudarant. Iš likusių tiesų atrodė savaime suprantama, kad jei Dievas kiekvienam atlygina pagal darbus, padarytus kūne, žodis ‚dangus‘ taikomas šventųjų amžiniesiems namams, turėtų apimti daugiau karalysčių nei vieną. Todėl … versdami Evangeliją pagal Joną, aš ir vyresnysis Rigdonas matėme šį regėjimą“ (History of the Church, 1:245). Šis regėjimas buvo duotas po to, kai pranašas išvertė Jn 5:29.

1–4 Viešpats yra Dievas; 5–10 Visiems ištikimiesiems bus atskleisti karalystės slėpiniai; 11–17 Visi išeis teisiųjų arba neteisiųjų prikėlimo metu; 18–24 Per Jėzaus Kristaus apmokėjimą daugybės pasaulių gyventojai yra Dievui užgimę sūnūs ir dukros; 25–29 Dievo angelas nupuolė ir tapo velniu; 30–49 Pražūties sūnūs kenčia amžiną pasmerkimą; visi kiti gauna atitinkamą išgelbėjimo laipsnį; 50–70 Apibūdinami išaukštintų būtybių šlovė ir atlygis celestialinėje karalystėje; 71–80 Apibūdinami tie, kurie paveldės terestrialinę karalystę; 81–113 Paaiškinama būsena žmonių, esančių telestialinėje, terestrialinėje ir celestialinėje šlovėse; 114–119 Ištikimieji Šventosios Dvasios galia gali matyti ir suprasti Dievo karalystės slėpinius.

1 aIšgirskite, o jūs, dangūs, ir atsuk ausį, o žeme, ir džiūgaukite jūs, jų gyventojai, nes Viešpats yra bDievas ir be jo cnėra kito dGelbėtojo.

2 aDidi jo išmintis, bnuostabūs jo keliai, ir niekas negali nustatyti jo darbų mąsto.

3 Jo asumanymai nežlunga, ir nėra tokio, kuris gali sustabdyti jo ranką.

4 Nuo amžinybės iki amžinybės jis yra atas pats, ir jo metai bnesibaigia.

5 Nes taip sako Viešpats: aš, Viešpats, esu agailestingas ir maloningas tiems, kurie manęs bbijo, ir man malonu pagerbti tuos, kurie man ctarnauja teisume ir tiesoje iki galo.

6 Didis bus jų atlygis, ir amžina bus jų ašlovė.

7 Ir jiems aš aapreikšiu visus bslėpinius, taip, visus nuo senovės dienų paslėptus savo karalystės slėpinius, ir ateinančiais amžiais aš atskleisiu jiems savo valios palankumą dėl visko, kas susiję su mano karalyste.

8 Taip, jie pažins net nuostabius amžinybės dalykus, ir aš jiems parodysiu ateities įvykius, netgi daugelio kartų įvykius.

9 Ir didi bus jų aišmintis, ir jų bsupratimas pasieks dangų; ir prieš juos išmintingųjų išmintis cpražus, ir sumaniųjų supratimas pavirs į nieką.

10 Nes aš aapšviesiu juos savo bDvasia, ir savo cgalia jiems atskleisiu savo valios paslaptis – taip, netgi tai, ko dakis neregėjo, nei ausis negirdėjo, nei kol kas į žmogaus širdį neatėjo.

11 Tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimt antrųjų mūsų Viešpaties metų vasario mėnesio šešioliktąją dieną mums, Džozefui Smitui jaunesniajam ir Sidniui Rigdonui, esant aDvasioje,

12 aDvasios galia mūsų bakys buvo atvertos, ir mūsų supratimai buvo apšviesti taip, kad matytume ir suprastume Dievo dalykus –

13 netgi tuos, kurie buvo nuo pradžios, prieš pasaulio būvimą, kuriuos nustatė Tėvas per savo Viengimį Sūnų, buvusį Tėvo prieglobstyje net nuo apradžios,

14 apie kurį liudijame; ir mūsų liudijimas yra Jėzaus Kristaus evagelijos pilnatvė – Sūnaus, kurį matėme ir su kuriuo akalbėjomės dangiškajame bregėjime.

15 Nes, vykdydami Viešpaties mums paskirtą avertimo darbą, mes priėjome Jono penkto skyriaus dvidešimt devintąją eilutę, kuri mums buvo apreikšta, kaip pateikta žemiau,

16 kalbančią apie mirusiųjų prikėlimą – apie tuos, kurie aišgirs Žmogaus bSūnaus balsą:

17 Ir išeis; tie, kurie darė agera, – bteisiųjų cprikėlime; ir tie, kurie darė pikta, – neteisiųjų prikėlime.

18 Dabar, tai mus nustebino, nes tai mums buvo duota Dvasios.

19 Ir kol mes apie tai amąstėme, Viešpats palietė mūsų supratimo akis ir jos atsivėrė, ir Viešpaties šlovė sušvito aplink.

20 Ir mes išvydome Sūnaus ašlovę, bTėvo cdešinėje, ir gavome jo pilnatvės;

21 ir priešais jo sostą matėme šventus aangelus ir tuos, kurie bpašventinti, garbinančius Dievą ir Avinėlį, kurie cgarbina jį per amžių amžius.

22 Ir dabar, po daugelio liudijimų, pateiktų apie jį, šis yra visų paskiausias aliudijimas, kurį pateikiame apie jį, – kad jis bgyvena!

23 Nes mes jį amatėme, būtent bDievo dešinėje; ir mes girdėjome balsą, liudijantį, kad jis – Tėvo cViengimis,

24 kad ajuo, per jį ir iš jo sukuriami ir buvo sukurti bpasauliai, ir jų gyventojai – Dievui užgimę csūnūs ir dukros.

25 Ir taip pat mes matėme ir liudijame tai, kad Dievo aangelas, kuris turėjo valdžią Dievo akivaizdoje, kuris sukilo prieš Viengimį Sūnų, kurį Tėvas mylėjo ir kuris buvo Tėvo prieglobstyje, buvo numestas žemyn iš Dievo ir Sūnaus akivaizdos,

26 ir buvo pavadintas Pražūtimi, nes dangūs apverkė jį, – jis buvo aLiuciferis, aušros sūnus.

27 Ir mes pažvelgėme, ir štai, jis apuolęs! puolęs, netgi aušros sūnus!

28 Ir kol mes dar tebebuvome Dvasioje, Viešpats mums įsakė užrašyti regėjimą; nes mes matėme Šėtoną, tą senovinę agyvatę, būtent bvelnią, kuris csukilo prieš Dievą ir siekė užgrobti mūsų Dievo ir jo Kristaus karalystę, –

29 taigi, jis akariauja su Dievo šventaisiais ir supa juos.

30 Ir mes matėme regėjimą apie kentėjimus tų, su kuriais jis kariavo ir nugalėjo, nes toks Viešpaties balsas pasiekė mus:

31 Taip sako Viešpats apie visus tuos, kurie pažįsta mano galią ir buvo padaryti jos dalininkais, ir leidosi, kad velnio galia būtų anugalėti ir atsisakytų tiesos, ir paniekintų mano galią, –

32 tai tie, kurie yra apražūties bsūnūs, apie kuriuos aš sakau, kad jiems būtų buvę geriau, kad jie niekada nebūtų gimę;

33 nes jie yra rūstybės indai, pasmerkti kentėti Dievo rūstybę kartu su velniu ir jo angelais amžinybėje,

34 apie kuriuos aš sakiau: nebus aatleidimo nei šiame, nei ateinančiame pasaulyje,

35 nes jie aišsižadėjo Šventosios Dvasios po to, kai ją gavo, ir išsižadėjo Tėvo Viengimio Sūnaus, sau jį bnukryžiavę ir išstatę viešai paniekai.

36 Tai tie, kurie eis šalin į ugnies ir sieros aežerą, su velniu ir jo angelais,

37 ir vieninteliai, kuriems antroji amirtis turės kažkiek galios;

38 taip, iš tiesų, avieninteliai, kurie nebus išpirkti Viešpačiui tinkamu metu, po to, kai iškentės jo rūstybę.

39 Nes visus likusiuosius mirusiųjų aprikėlimas bišves per triumfą ir šlovę cAvinėlio, kuris buvo nužudytas, kuris buvo Tėvo prieglobstyje dar prieš sutveriant pasaulius.

40 Ir tai yra aevangelija, geroji naujiena, kurią balsas iš dangaus paliudijo mums, –

41 kad jis atėjo į pasaulį, būtent Jėzus, kad būtų anukryžiuotas dėl pasaulio ir kad bneštų cpasaulio nuodėmes, ir kad dpašventintų pasaulį, ir kad jį eišvalytų nuo viso neteisumo;

42 kad per jį galėtų būti aišgelbėti visi, kuriuos Tėvas pavedė jo galiai ir juo sutvėrė;

43 kuris šlovina Tėvą ir išgelbėja visus savo rankų darbus, išskyrus tuos pražūties sūnus, kurie išsižada Sūnaus po to, kai Tėvas jį apreiškė.

44 Todėl jis išgelbėja visus, išskyrus juos – jie eis šalin į anesibaigiančią bbausmę, kuri yra begalinė bausmė, kuri yra amžina bausmė, karaliauti su cvelniu ir jo angelais amžinybėje, kur jų dkirminas nemiršta ir ugnis negęsta, kas yra jų kankynė, –

45 ir joks žmogus nežino jos apabaigos, nei jos vietos, nei jų kankynės;

46 tai nei buvo, nei yra, nei bus apreikšta žmogui, nebent tiems, kurie padaryti jos dalininkais;

47 nors aš, Viešpats, ir parodau tai regėjimu daugeliui, bet tuoj pat vėl tai uždarau;

48 todėl jos pabaigos, pločio, aukščio, agylio ir nelaimingumo jie nesupranta, nei joks žmogus, išskyrus tuos, kurie bpaskirti šiam cpasmerkimui.

49 Ir mes išgirdome balsą, sakantį: Užrašykite regėjimą, nes štai, tai yra bedievių kentėjimų regėjimo pabaiga.

50 Ir vėl mes liudijame – nes mes matėme ir girdėjome, ir tai yra Kristaus evangelijos aliudijimas apie tuos, kurie išeis teisiųjų bprikėlimo metu, –

51 tai tie, kurie priėmė Jėzaus liudijimą ir aįtikėjo jo vardą, ir buvo bpakrikštyti pagal jo cpalaidojimo būdą, būdami dpalaidoti vandenyje jo vardu, ir tai pagal jo duotą įsakymą,

52 kad per įsakymų vykdymą jie būtų anuplaunami ir bišvalomi nuo visų savo nuodėmių ir gautų Šventąją Dvasią per uždėjimą crankų to, kuris dįšventintas ir užanspauduotas į šią egalią;

53 ir kurie nugali tikėjimu ir yra aužantspauduoti pažado bŠventąja Dvasia, kurią Tėvas išlieja ant visų tų, kurie yra teisūs ir patikimi.

54 Tai tie, kurie yra aPirmagimio bažnyčia.

55 Tai tie, į kurių rankas Tėvas atidavė aviską, –

56 tai tie, kurie yra akunigai ir karaliai, kurie gavo jo pilnatvės ir jo šlovės;

57 ir yra Aukščiausiojo akunigai pagal Melchizedeko tvarką, kuri buvo pagal bHenocho tvarką, kuri buvo pagal Viengimio Sūnaus ctvarką.

58 Todėl, kaip parašyta, jie yra adievai, būtent bDievo csūnūs, –

59 todėl aviskas yra jų, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis – viskas yra jų, ir jie – Kristaus, ir Kristus – Dievo.

60 Ir jie anugalės viską.

61 Todėl joks žmogus atenešlovina žmogaus, bet tegul bšlovina Dievą, kuris cpajungs visus priešus po savo kojomis.

62 Jie agyvens Dievo ir jo Kristaus bakivaizdoje per amžių amžius.

63 Tai atie, kuriuos jis atsives su savimi, kai bateis dangaus debesyse ckaraliauti žemėje savo žmonėms.

64 Tai tie, kurie turės dalį apirmajame prikėlime.

65 Tai tie, kurie išeis teisiųjų aprikėlimo metu.

66 Tai tie, kurie atėjo prie aSionės bkalno ir prie gyvojo Dievo miesto, dangiškosios vietos, švenčiausios iš visų.

67 Tai tie, kurie atėjo prie nesuskaičiuojamos galybės angelų, prie aHenocho ir bPirmagimio visuotinio susirinkimo ir bažnyčios.

68 Tai tie, kurių vardai aįrašyti danguje, kur Dievas ir Kristus yra visų bteisėjas.

69 Tai tie, kurie yra ateisūs žmonės, bpadaryti tobuli per naujosios csandoros tarpininką Jėzų, kuris atliko šį tobulą dapmokėjimą praliedamas savo paties ekraują.

70 Tai tie, kurių kūnai yra acelestialiniai, kurių šlovė – bsaulės cšlovė, būtent šlovė Dievo, aukščiausiojo iš visų, kurio šlovė aprašoma skliauto saulės pavaizdu.

71 Ir dar, mes matėme aterestrialinį pasaulį, ir štai, tai tie, kurie yra terestrialiniai, kurių šlovė skiriasi nuo Pirmagimio bažnyčios, gavusios Tėvo pilnatvę, šlovės, kaip bmėnulio šlovė skiriasi nuo saulės skliaute.

72 Štai, tai tie, kurie mirė abe bįstatymo;

73 ir taip pat tie, kurie yra žmonių advasios, laikytos bkalėjime, kurias Sūnus aplankė ir kurioms cskelbė devangeliją, kad jos galėtų būti teisiamos kaip žmonės kūne;

74 kurie kūne nepriėmė Jėzaus aliudijimo, bet priėmė jį vėliau.

75 Tai tie, kurie yra garbingi žemės žmonės, kurie buvo apakinti žmonių gudrumo.

76 Tai tie, kurie gavo jo šlovės, bet ne jo pilnatvės.

77 Tai tie, kurie gauna Sūnaus akivaizdos, bet ne Tėvo pilnatvės.

78 Todėl jie yra terestrialiniai akūnai, o ne celestialiniai kūnai, ir skiriasi šlove, kaip mėnulis skiriasi nuo saulės.

79 Tai tie, kurie nėra ašaunūs Jėzaus liudytojai; todėl jie negauna mūsų Dievo karalystės karūnos.

80 Ir dabar, tai yra pabaiga regėjimo, kurį matėme apie terestrialinius, kurį Viešpats įsakė mums užrašyti, kol dar tebebuvome Dvasioje.

81 Ir dar, mes matėme atelestialinių šlovę, kuri yra žemesniųjų šlovė, lygiai kaip žvaigždžių šlovė skiriasi nuo mėnulio skliaute šlovės.

82 Tai tie, kurie nepriėmė nei Kristaus evangelijos, nei Jėzaus aliudijimo.

83 Tai tie, kurie neneigia Šventosios Dvasios.

84 Tai tie, kurie yra numesti į apragarą.

85 Tai tie, kurie nebus išpirkti iš avelnio iki bpaskutinio prikėlimo, kol Viešpats, būtent Kristus cAvinėlis užbaigs savo darbą.

86 Tai tie, kurie amžinajame pasaulyje gauna ne jo pilnatvės, bet Šventosios Dvasios per terestrialinių tarnavimą;

87 o terestrialiniai – per celestialinių atarnavimą.

88 Ir taip pat telestialiniai tai gauna iš tarnavimo angelų, paskirtų jiems tarnauti, arba paskirtų būti jiems tarnaujančiomis dvasiomis; nes jie bus išgelbėjimo paveldėtojai.

89 Ir taip mes matėme, dangiškajame regėjime, telestialinių šlovę, pranokstančią visokį supratimą;

90 ir nė vienas žmogus jos nepažįsta, išskyrus tą, kuriam Dievas ją apreiškė.

91 Ir taip mes matėme terestrialinių šlovę, visu kuo pranašesnę už telestialinių šlovę, būtent šlove ir jėga, ir galia, ir valdžia.

92 Ir taip mes matėme celestialinių šlovę, visu kuo pranašesnę, – kur Dievas, būtent Tėvas, savo soste karaliauja per amžių amžius;

93 prieš kurio sostą viskas nusilenkia su nuolankiu apagarbumu ir šlovina jį per amžių amžius.

94 Tie, kurie gyvena jo aakivaizdoje, yra bPirmagimio bažnyčia; ir jie mato, kaip patys yra matomi ir cpažįsta, kaip patys yra pažinti, būdami gavę jo pilnatvės ir jo dmalonės;

95 ir jis daro juos alygius jėga ir galia, ir valdžia.

96 Ir celestialinių šlovė yra viena, kaip asaulės šlovė yra viena.

97 Ir terestrialinių šlovė yra viena, kaip mėnulio šlovė yra viena.

98 Ir telestialinių šlovė yra viena, kaip žvaigždžių šlovė yra viena; nes kaip viena žvaigždė skiriasi nuo kitos žvaigždės šlove, taip skiriasi vienas nuo kito šlove telestialiniame pasaulyje;

99 nes tai tie, kurie yra aPauliaus, Apolo ir Kefo.

100 Tai tie, kurie sakosi esą kai kurie vieno, o kai kurie kito – kai kurie Kristaus, o kai kurie Jono, o kai kurie Mozės, o kai kurie Elijo, o kai kurie Esajo, o kai kurie Izaijo, o kai kurie Henocho;

101 bet nepriėmė evangelijos nei Jėzaus liudijimo, nei pranašų, nei anesibaigiančios sandoros.

102 Galiausiai, visi šie yra tie, kurie nebus surinkti su šventaisiais, kad būtų apagauti aukštyn į Pirmagimio bbažnyčią ir priimti debesin.

103 Tai atie, kurie yra bmelagiai ir burtininkai, ir csvetimautojai, ir paleistuviai, ir visi, kurie myli ir daro melą.

104 Tai tie, kurie kenčia Dievo arūstybę žemėje.

105 Tai tie, kurie kenčia amžinosios ugnies akerštą.

106 Tai tie, kurie numesti į apragarą ir bkenčia cVisagalio Dievo rūstybę iki laikų dpilnatvės, kai Kristus bus epajungęs po savo kojomis visus priešus ir bus fištobulinęs savo darbą;

107 kai jis perduos karalystę ir pristatys ją Tėvui, be dėmės, sakydamas: Aš nugalėjau ir vienas asumyniau bvyno spaustuvą, būtent Visagalio Dievo rūstybės niršulio vyno spaustuvą.

108 Tada jis bus karūnuotas savo šlovės karūna, kad sėdėtų savo galios asoste, idant karaliautų per amžių amžius.

109 Bet štai, mes matėme telestialinio pasaulio šlovę ir gyventojus, kad šie buvo tokie nesuskaičiuojami, kaip žvaigždės dangaus skliaute, arba kaip smiltys pajūryje;

110 ir išgirdome Viešpaties balsą, sakantį: Visi šie priklaups ir kiekvienas liežuvis aišpažins tam, kuris sėdi soste per amžių amžius;

111 nes jie bus teisiami pagal savo darbus, ir kiekvienas žmogus pagal savo adarbus gaus savo valdas paruoštose bbuveinėse;

112 ir jie bus Aukščiausiojo tarnai; bet jie negali ateiti ten, akur Dievas ir Kristus bgyvena, pasauliai be galo.

113 Tai pabaiga regėjimo, kurį mes matėme, kurį mums buvo įsakyta užrašyti, kol dar tebebuvome Dvasioje.

114 Bet adidingi ir nuostabūs yra Viešpaties darbai bei jo karalystės bslėpiniai, kuriuos jis parodė mums, kurie pranoksta visokį supratimą šlove ir galia, ir valdžia,

115 kurių jis mums įsakė neužrašyti, kol dar tebebuvome Dvasioje, ir kurių anevalia žmogui ištarti;

116 ir žmogus anepajėgus jų atskleisti, nes juos galima pamatyti ir bsuprasti tik galia Šventosios Dvasios, kurią Dievas suteikia tiems, kurie jį myli ir skaistina save priešais jį;

117 kuriems jis suteikia šią privilegiją matyti ir žinoti sau patiems;

118 kad Dvasios galia ir pasireiškimu, tebebūdami kūne, jie būtų pajėgūs pakelti jo akivaizdą šlovės pasaulyje.

119 O šlovė ir garbė, ir valdžia tebūna Dievui ir Avinėliui per amžių amžius. Amen.