1 Iškilimas Kristaus Bažnyčios šiomis paskutinėmis dienomis, tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimtaisiais metais nuo mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus atėjimo kūne, deramai suorganizuotos ir įsteigtos pagal mūsų šalies įstatymus ketvirto mėnesio, vadinamo balandžiu, šeštąją dieną, pagal Dievo vatią ir jo įsakymus,

2 duotus Džozefui Smitui jaunesniajam, kuris buvo Dievo pašauktas ir įšventintas Jėzaus Kristaus apaštalu, kad būtų pirmasis šios bažnyčios vyresnysis;

3 ir Oliveriui Kauderiui, kurį Dievas taip pat pašaukė Jėzaus Kristaus apaštalu, kad būtų antrasis šios bažnyčios vyresnysis, ir įšventino jo ranka;

4 ir tai pagal malonę mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus, kuriam tebūna visa šlovė ir dabar, ir per amžius. Amen.

5 Po to, kai šiam pirmajam vyresniajam tikrai buvo apreikšta, kad jo nuodėmės atleistos, jis vėl įsipainiojo į pasaulio tuštybes.

6 Bet po to, kai per tikėjimą jis nuoširdžiai atgailavo ir nusižemino, Dievas tarnavo jam per šventą angelą, kurio veidas buvo kaip žaibo ir kurio apdarų skaistumas ir baltumas pranoko bet kokį kitą baltumą;

7 ir davė jam įsakymus, kurie jį įkvėpė;

8 ir davė jam galią iš aukštybių iš anksto paruoštomis priemonėmis išversti Mormono Knygą,

9 kurioje yra puolusios liaudies metraštis ir Jėzaus Kristaus evangelijos pilnatvė kitataučiams ir taip pat žydams;

10 kuri buvo duota įkvėpimu ir kitiems patvirtinama angelų tarnavimu, ir per juos skelbiama pasauliui,

11 įrodant pasauliui, kad šventieji Raštai yra tikri ir kad Dievas įkvepia žmones ir juos pašaukia savo šventan darban šiame amžiuje ir kartoje taip pat kaip ir senovės kartose;

12 tuo parodydamas, kad jis yra tas pat Dievas vakar, šiandien ir per amžius. Amen.

13 Todėl turėdamas tokius svarius liudijimus, pasaulis pagal juos ir bus teisiamas, būtent visi, kurie nuo šiol susipažins su šiuo darbu.

14 Ir tie, kurie jį priims su tikėjimu ir vykdys teisumą, gaus amžinojo gyvenimo karūną;

15 bet tie, kurie užkietins savo širdis netikėjimu ir jį atmes, tai jiems atneš jų pačių pasmerkimą –

16 nes Viešpats Dievas pasakė tai; ir mes, bažnyčios vyresnieji, girdėjome ir liudijame apie šlovingojo jo Didenybės aukštybėse žodžius; jam tebūna šlovė per amžių amžius. Amen.

17 Per tai mes žinome, kad yra Dievas danguje – beribis ir amžinas, nuo amžinybės iki amžinybės tas pat nekintantis Dievas, dangaus ir žemės ir viso, kas juose, supavidalintojas;

18 ir kad jis sukūrė žmogų, vyrą ir moterį, pagal savo atvaizdą ir savo panašumą sukūrė juos;

19 ir davė jiems įsakymus, kad jie turi mylėti jį ir tarnauti jam, vieninteliam gyvajam ir tikrajam Dievui, ir kad jis būtų vienintelė esybė, kurią jie garbintų.

20 Bet, per prasižengimą šiems šventiems įstatymams, žmogus tapo juslinis ir velniškas ir tapo puolusiu žmogumi.

21 Todėl, kaip parašyta jo duotuose Raštuose, Visagalis Dievas davė savo Viengimį Sūnų.

22 Šis kentėjo gundymus, bet nekreipė į juos dėmesio.

23 Jis buvo nukryžiuotas, numirė ir trečią dieną kėlėsi;

24 ir pakilo į dangų, kad atsisėstų Tėvo dešinėje, valdyti visagale galia pagal Tėvo valią;

25 kad visi, kurie įtikės ir bus pakrikštyti šventu jo vardu, ir ištvers tikėjime iki galo, būtų išgelbėti –

26 ne tik tie, kurie įtikėjo jam atėjus laiko viduryje kūne, bet ir visi tie nuo pradžios, būtent visi, kurie gyveno iki jo atėjimo, kurie tikėjo šventųjų pranašų žodžiais, kurie kalbėjo įkvėpti Šventosios Dvasios dovanos, kurie tikrai visame liudijo apie jį, turėtų amžinąjį gyvenimą,

27 kaip ir tie, kurie ateis vėliau, kurie patikės Dievo dovanomis ir pašaukimais per Šventąją Dvasią, liudijančią apie Tėvą ir apie Sūnų,

28 kurie – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia – yra vienas Dievas, beribis ir amžinas, be pabaigos. Amen.

29 Ir mes žinome, kad visi žmonės turi atgailauti ir tikėti Jėzaus Kristaus vardą, ir garbinti Tėvą jo vardu, ir ištverti tikėjime jo vardu iki galo, arba jie negali būti išgelbėti Dievo karalystėje.

30 Ir mes žinome, kad išteisinimas mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus malone yra teisingas ir tikras;

31 ir taip pat žinome, kad pašventinimas mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus malone yra teisingas ir tikras visiems tiems, kurie myli Dievą ir jam tarnauja visa savo galia, protu ir stiprybe.

32 Bet įmanoma žmogui ir atpulti nuo malonės ir nutolti nuo gyvojo Dievo;

33 todėl bažnyčia tesisaugo ir visada meldžiasi, kad nepatektų į pagundą;

34 taip, ir netgi tie, kurie pašventinti, taip pat tesisaugo.

35 Ir mes žinome, kad šie dalykai yra tikri ir, pasak Jono apreiškimų, nevalia nei pridėti, nei atimti nuo jo knygos pranašystės, šventųjų Raštų ar Dievo apreiškimų, kurie ateis vėliau per Šventosios Dvasios dovaną ir galią, Dievo balsu arba angelų tarnavimu.

36 Ir Viešpats Dievas tai pasakė; ir tebus jo šventam vardui atiduodama garbė, galia bei šlovė dabar ir per amžius. Amen.

37 Ir dar – kaip įsakymas bažnyčiai dėl krikšto: visi, kurie nusižemina prieš Dievą ir nori pasikrikštyti, ir ateina su sudužusiomis širdimis ir atgailaujančiomis dvasiomis, ir paliudija prieš bažnyčią, kad jie tikrai atgailavo dėl visų savo nuodėmių ir pasiryžę priimti Jėzaus Kristaus vardą, apsisprendę tarnauti jam iki galo, ir savo darbais tikrai parodo, kad gavo Kristaus Dvasios jų nuodėmėms atleisti, krikštu bus priimti į jo bažnyčią.

38 Kristaus bažnyčios vyresniųjų, kunigų, mokytojų, diakonų ir narių pareigos: apaštalas yra vyresnysis, ir jo pašaukimas – krikštyti

39 ir įšventinti kitus vyresniuosius, kunigus, mokytojus ir diakonus;

40 ir pateikti duoną ir vyną – Kristaus kūno ir kraujo simbolius;

41 ir uždedant rankas patvirtinti pakrikštytuosius į bažnyčią ugnies ir Šventosios Dvasios krikštui, pagal Raštus;

42 ir mokyti, aiškinti, raginti, krikštyti bei prižiūrėti bažnyčią;

43 ir patvirtinti bažnyčią uždedant rankas bei suteikiant Šventąją Dvasią;

44 ir vesti visus susirinkimus.

45 Vyresnieji turi vesti susirinkimus pagal tai, kaip juos veda Šventoji Dvasia, pagal Dievo įsakymus ir apreiškimus.

46 Kunigo pareiga yra pamokslauti, mokyti, aiškinti, raginti ir krikštyti bei pateikti sakramentą,

47 ir lankytis kiekvieno nario namuose, ir raginti juos melstis balsu ir slaptoje bei vykdyti visas šeimos pareigas.

48 Ir jis taip pat gali įšventinti kitus kunigus, mokytojus ir diakonus.

49 Ir jis turi vesti susirinkimus, kai nedalyvauja nė vienas vyresnysis;

50 bet kai dalyvauja vyresnysis, jis turi tik pamokslauti, mokyti, aiškinti, raginti ir krikštyti,

51 ir lankytis kiekvieno nario namuose, ragindamas juos melstis balsu ir slaptoje bei vykdyti visas šeimos pareigas.

52 Vykdant visas šias pareigas, kunigas, jei aplinkybės reikalauja, turi padėti vyresniajam.

53 Mokytojo pareiga yra nuolat prižiūrėti bažnyčią, būti su jais ir juos stiprinti;

54 ir žiūrėti, kad bažnyčioje nebūtų nedorybės, nei grubumo vienas kito atžvilgiu, nei melavimo, šmeižimo, nei pikta kalbėjimo;

55 ir žiūrėti, kad bažnyčia dažnai rinktųsi drauge, ir taip pat žiūrėti, kad visi nariai vykdytų savo pareigas.

56 Ir jis turi vesti susirinkimus, kai nedalyvauja vyresnysis ar kunigas;

57 ir, jei aplinkybės reikalauja, jam visada, visose jo bažnytinėse pareigose, turi padėti diakonai.

58 Bet nei mokytojai, nei diakonai nėra įgalioti krikštyti, pateikti sakramentą ar uždėti rankas;

59 tačiau, jie turi įspėti, aiškinti, raginti ir mokyti, ir kviesti visus ateiti pas Kristų.

60 Kiekvienas vyresnysis, kunigas, mokytojas ar diakonas turi būti įšventintas pagal Dievo jam duotus dovanas ir pašaukimus; ir jis turi būti įšventintas Šventosios Dvasios galia, esančia tame, kuris jį įšventina.

61 Tie vyresnieji, sudarantys šią Kristaus bažnyčią, turi susitikti konferencijoje kartą per tris mėnesius arba laikas nuo laiko, kaip nurodys ar paskirs minėtos konferencijos;

62 ir minėtos konferencijos turi sutvarkyti visus bažnyčios reikalus, kuriuos tuo metu reikia sutvarkyti.

63 Vyresnieji savo pažymėjimus turi gauti iš kitų vyresniųjų, balsavimu bažnyčios, kuriai jie priklauso, arba iš konferencijų.

64 Kiekvienas kunigas, mokytojas ir diakonas, kurį įšventino kunigas, gali iškart iš jo paimti pažymą, kuri, ją pateikus vyresniajam, duos jam teisę gauti pažymėjimą, įgaliojantį jį atlikti savo pašaukimo pareigas; arba jis gali jį gauti iš konferencijos.

65 Ten, kur yra deramai suorganizuotas bažnyčios skyrius, joks asmuo neturi būti įšventinamas į jokią pareigybę šioje bažnyčioje be tos bažnyčios balsavimo.

66 Bet pirmininkaujantys vyresnieji, keliaujantys vyskupai, aukštieji tarėjai, aukštieji kunigai ir vyresnieji turi privilegiją įšventinti ten, kur nėra bažnyčios skyriaus, kad galėtų būti atliktas balsavimas.

67 Kiekvienas aukštosios kunigystės prezidentas (arba pirmininkaujantis vyresnysis), vyskupas, aukštasis tarėjas ir aukštasis kunigas turi būti įšventinti pagal aukštosios tarybos vadovybės arba visuotinės konferencijos nurodymą.

68 Krikštu priimtų narių pareigos: vyresniesiems ar kunigams turi būti duota pakankamai laiko viską jiems išaiškinti apie Kristaus bažnyčią kol jie supras, prieš tai, kai jie priims sakramentą ir bus patvirtinti vyresniųjų rankų uždėjimu, kad viskas būtų padaryta tvarkingai.

69 Ir nariai turi parodyti bažnyčiai ir taip pat vyresniesiems dievotu elgesiu ir kalba, jog jie to verti, kad būtų darbai ir tikėjimas, atitinkantys šventuosius Raštus – šventai vaikščiodami priešais Viešpatį.

70 Kiekvienas Kristaus bažnyčios narys, turintis vaikų, turi juos atvesti priešais bažnyčią pas vyresniuosius, kurie turi uždėti ant jų savo rankas Jėzaus Kristaus vardu, ir jo vardu juos palaiminti.

71 Niekas negali būti priimtas į Kristaus bažnyčią, jeigu jis nesulaukė atsakomybės prieš Dievą amžiaus ir nepajėgus atgailauti.

72 Visiems atgailaujantiems krikštą reikia atlikti taip:

73 Dievo pašauktas ir turintis Jėzaus Kristaus įgaliojimą krikštyti asmuo įeis į vandenį kartu su asmeniu, kuris atėjo, kad būtų pakrikštytas ir, kreipdamasis į jį ar ją vardu, sakys: Jėzaus Kristaus pavedimu, aš krikštiju tave Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu. Amen.

74 Tada jis panardins jį arba ją į vandenį ir vėl iškels iš vandens.

75 Reikalinga, kad bažnyčia dažnai susirinktų valgyti duonos ir gerti vyno Viešpačiui Jėzui atminti;

76 ir tai pateiks vyresnysis arba kunigas; ir štai kaip jis tai pateiks: jis atsiklaups kartu su bažnyčia ir šauksis Tėvo iškilmingoje maldoje, sakydamas:

77 O Dieve, Amžinasis Tėve, mes prašome tavęs tavo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, vardu palaiminti ir pašventinti šią duoną sieloms visų tų, kurie jos valgo, kad valgytų tavo Sūnaus kūnui atminti ir liudytų tau, o Dieve, Amžinasis Tėve, kad jie pasiryžę priimti tavo Sūnaus vardą, visuomet jį atminti ir laikytis jo įsakymų, kuriuos jis davė jiems, kad jo Dvasia visuomet būtų su jais. Amen.

78 Vyno pateikimo tvarka: taip pat jis paims taurę ir sakys:

79 O Dieve, Amžinasis Tėve, mes prašome tavęs tavo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, vardu palaiminti ir pašventinti šį vyną sieloms visų tų, kurie jo geria, kad jie darytų tai atminti tavo Sūnaus kraują, kuris pralietas dėl jų; kad liudytų tau, o Dieve, Amžinasis Tėve, jog jie visuomet atmena jį, kad jo Dvasia būtų su jais. Amen.

80 Su kiekvienu prasižengusiu ar pagautu nusikaltus Kristaus bažnyčios nariu turi būti elgiamasi kaip nurodo Raštai.

81 Atskirų bažnyčių, sudarančių Kristaus bažnyčią, pareiga bus – siųsti vieną ar daugiau savo mokytojų dalyvauti įvairiose bažnyčios vyresniųjų rengiamose konferencijose,

82 su visų narių, prisidėjusių prie bažnyčios po paskutinės konferencijos, vardų sąrašu; arba siųsti kito kunigo ranka, kad vienas iš vyresniųjų, kurį laikas nuo laiko paskirs kiti vyresnieji, galėtų knygoje vesti visos bažnyčios visų vardų sąrašą;

83 ir taip pat, jei kuris buvo išmestas iš bažnyčios, kad jų vardai būtų ištrinti iš visuotinio bažnyčios vardų sąrašo.

84 Visi nariai, išsikeliantys iš bažnyčios pagal gyvenamą vietą, vykstantys į bažnyčią, kur jų nepažįsta, gali paimti laišką, patvirtinantį, kad jie yra pilnateisiai ir turintys gerą vardą nariai, kurį gali pasirašyti bet kuris vyresnysis ar kunigas, jei laišką gaunantis narys asmeniškai pažįsta tą vyresnįjį ar kunigą, arba jį gali pasirašyti bažnyčios mokytojai ar diakonai.