Raštai
Doktrina ir Sandoros 20


20 Skyrius

Apreiškimas apie Bažnyčios organizaciją ir valdymą, 1830 m. balandžio mėn. duotas per pranašą Džozefą Smitą (History of the Church, 1:64–70). Prieš užrašydamas šį apreiškimą, pranašas rašė: „Mes tai gavome iš jo [Jėzaus Kristaus], apreiškimo ir pranašystės dvasia; tai ne tik suteikė mums daug informacijos, bet taip pat nurodė tikslią dieną, kurią, pagal Jo valią ir įsakymą, turėtume imtis dar kartą organizuoti Jo Bažnyčią čia žemėje“ (History of the Church, 1:64).

1–16 Mormono Knyga įrodo paskutiniųjų dienų darbo dieviškumą; 17–28 Patvirtinamos sukūrimo, nuopolio, apmokėjimo ir krikšto doktrinos; 29–37 Duodami įstatymai apie atgailą, išteisinimą, pašventinimą ir krikštą; 38–67 Apibendrinamos vyresniųjų, kunigų, mokytojų ir diakonų pareigos; 68–74 Apreiškiamos narių pareigos, vaikų palaiminimas ir krikštijimo būdas; 75–84 Duodamos sakramento maldos ir įstatai, reguliuojantys narystę Bažnyčioje.

1 aIškilimas Kristaus bBažnyčios šiomis paskutinėmis dienomis, tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimtaisiais metais nuo mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus atėjimo kūne, deramai csuorganizuotos ir įsteigtos pagal mūsų šalies įstatymus ketvirto mėnesio, vadinamo balandžiu, šeštąją dieną, pagal Dievo vatią ir jo įsakymus,

2 duotus Džozefui Smitui jaunesniajam, kuris buvo Dievo apašauktas ir įšventintas Jėzaus Kristaus bapaštalu, kad būtų pirmasis šios bažnyčios cvyresnysis;

3 ir Oliveriui Kauderiui, kurį Dievas taip pat pašaukė Jėzaus Kristaus apaštalu, kad būtų antrasis šios bažnyčios vyresnysis, ir įšventino jo ranka;

4 ir tai pagal malonę mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus, kuriam tebūna visa šlovė ir dabar, ir per amžius. Amen.

5 Po to, kai šiam pirmajam vyresniajam tikrai buvo apreikšta, kad jo nuodėmės atleistos, jis vėl aįsipainiojo į pasaulio tuštybes.

6 Bet po to, kai per tikėjimą jis nuoširdžiai atgailavo ir nusižemino, Dievas tarnavo jam per šventą aangelą, kurio bveidas buvo kaip žaibo ir kurio apdarų skaistumas ir baltumas pranoko bet kokį kitą baltumą;

7 ir davė jam įsakymus, kurie jį įkvėpė;

8 ir davė jam galią iš aukštybių iš anksto paruoštomis apriemonėmis išversti Mormono Knygą,

9 kurioje yra puolusios liaudies metraštis ir Jėzaus Kristaus aevangelijos bpilnatvė kitataučiams ir taip pat žydams;

10 kuri buvo duota įkvėpimu ir akitiems patvirtinama angelų tarnavimu, ir per juos bskelbiama pasauliui,

11 įrodant pasauliui, kad šventieji Raštai yra atikri ir kad Dievas bįkvepia žmones ir juos pašaukia savo cšventan darban šiame amžiuje ir kartoje taip pat kaip ir senovės kartose;

12 tuo parodydamas, kad jis yra atas pat Dievas vakar, šiandien ir per amžius. Amen.

13 Todėl turėdamas tokius svarius liudijimus, pasaulis pagal juos ir bus teisiamas, būtent visi, kurie nuo šiol susipažins su šiuo darbu.

14 Ir tie, kurie jį priims su tikėjimu ir vykdys ateisumą, gaus amžinojo gyvenimo bkarūną;

15 bet tie, kurie užkietins savo širdis anetikėjimu ir jį atmes, tai jiems atneš jų pačių pasmerkimą –

16 nes Viešpats Dievas pasakė tai; ir mes, bažnyčios vyresnieji, girdėjome ir liudijame apie šlovingojo jo Didenybės aukštybėse žodžius; jam tebūna šlovė per amžių amžius. Amen.

17 Per tai mes ažinome, kad yra bDievas danguje – beribis ir amžinas, nuo amžinybės iki amžinybės tas pat nekintantis Dievas, dangaus ir žemės ir viso, kas juose, supavidalintojas;

18 ir kad jis asukūrė žmogų, vyrą ir moterį, pagal savo batvaizdą ir savo panašumą sukūrė juos;

19 ir davė jiems įsakymus, kad jie turi amylėti jį ir btarnauti jam, vieninteliam gyvajam ir tikrajam Dievui, ir kad jis būtų vienintelė esybė, kurią jie cgarbintų.

20 Bet, per prasižengimą šiems šventiems įstatymams, žmogus tapo ajuslinis ir bvelniškas ir tapo cpuolusiu žmogumi.

21 Todėl, kaip parašyta jo duotuose Raštuose, Visagalis Dievas davė savo aViengimį Sūnų.

22 Šis kentėjo agundymus, bet nekreipė į juos dėmesio.

23 Jis buvo anukryžiuotas, numirė ir trečią dieną bkėlėsi;

24 ir apakilo į dangų, kad atsisėstų bTėvo dešinėje, valdyti visagale galia pagal Tėvo valią;

25 kad visi, kurie aįtikės ir bus pakrikštyti šventu jo vardu, ir bištvers tikėjime iki galo, būtų išgelbėti –

26 ne tik tie, kurie įtikėjo jam atėjus laiko aviduryje kūne, bet ir visi tie nuo pradžios, būtent visi, kurie gyveno iki jo atėjimo, kurie tikėjo bšventųjų pranašų žodžiais, kurie kalbėjo įkvėpti cŠventosios Dvasios dovanos, kurie tikrai visame dliudijo apie jį, turėtų amžinąjį gyvenimą,

27 kaip ir tie, kurie ateis vėliau, kurie patikės Dievo adovanomis ir pašaukimais per Šventąją Dvasią, bliudijančią apie Tėvą ir apie Sūnų,

28 kurie – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia – yra avienas Dievas, beribis ir amžinas, be pabaigos. Amen.

29 Ir mes žinome, kad visi žmonės turi aatgailauti ir tikėti Jėzaus Kristaus vardą, ir garbinti Tėvą jo vardu, ir ištverti btikėjime jo vardu iki galo, arba jie negali būti cišgelbėti Dievo karalystėje.

30 Ir mes žinome, kad aišteisinimas mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus bmalone yra teisingas ir tikras;

31 ir taip pat žinome, kad apašventinimas mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus malone yra teisingas ir tikras visiems tiems, kurie myli Dievą ir jam tarnauja bvisa savo galia, protu ir stiprybe.

32 Bet įmanoma žmogui ir aatpulti nuo malonės ir nutolti nuo gyvojo Dievo;

33 todėl bažnyčia tesisaugo ir visada meldžiasi, kad nepatektų į apagundą;

34 taip, ir netgi tie, kurie pašventinti, taip pat tesisaugo.

35 Ir mes žinome, kad šie dalykai yra tikri ir, pasak Jono apreiškimų, nevalia nei apridėti, nei atimti nuo jo knygos pranašystės, šventųjų bRaštų ar Dievo apreiškimų, kurie ateis vėliau per Šventosios Dvasios dovaną ir galią, Dievo cbalsu arba angelų tarnavimu.

36 Ir Viešpats Dievas tai pasakė; ir tebus jo šventam vardui atiduodama garbė, galia bei šlovė dabar ir per amžius. Amen.

37 Ir dar – kaip įsakymas bažnyčiai dėl krikšto: visi, kurie nusižemina prieš Dievą ir nori apasikrikštyti, ir ateina su bsudužusiomis širdimis ir atgailaujančiomis dvasiomis, ir paliudija prieš bažnyčią, kad jie tikrai atgailavo dėl visų savo nuodėmių ir pasiryžę priimti Jėzaus Kristaus cvardą, dapsisprendę tarnauti jam iki galo, ir savo edarbais tikrai parodo, kad gavo Kristaus Dvasios jų nuodėmėms fatleisti, krikštu bus priimti į jo bažnyčią.

38 Kristaus bažnyčios vyresniųjų, kunigų, mokytojų, diakonų ir narių pareigos: aapaštalas yra vyresnysis, ir jo pašaukimas – bkrikštyti

39 ir aįšventinti kitus vyresniuosius, kunigus, mokytojus ir diakonus;

40 ir apateikti duoną ir vyną – Kristaus kūno ir kraujo simbolius;

41 ir uždedant arankas bpatvirtinti pakrikštytuosius į bažnyčią ugnies ir cŠventosios Dvasios krikštui, pagal Raštus;

42 ir mokyti, aiškinti, raginti, krikštyti bei prižiūrėti bažnyčią;

43 ir patvirtinti bažnyčią uždedant rankas bei suteikiant Šventąją Dvasią;

44 ir vesti visus susirinkimus.

45 Vyresnieji turi avesti susirinkimus pagal tai, kaip juos veda Šventoji Dvasia, pagal Dievo įsakymus ir apreiškimus.

46 aKunigo pareiga yra pamokslauti, bmokyti, aiškinti, raginti ir krikštyti bei pateikti sakramentą,

47 ir lankytis kiekvieno nario namuose, ir raginti juos amelstis bbalsu ir slaptoje bei vykdyti visas cšeimos pareigas.

48 Ir jis taip pat gali aįšventinti kitus kunigus, mokytojus ir diakonus.

49 Ir jis turi vesti susirinkimus, kai nedalyvauja nė vienas vyresnysis;

50 bet kai dalyvauja vyresnysis, jis turi tik pamokslauti, mokyti, aiškinti, raginti ir krikštyti,

51 ir lankytis kiekvieno nario namuose, ragindamas juos melstis balsu ir slaptoje bei vykdyti visas šeimos pareigas.

52 Vykdant visas šias pareigas, kunigas, jei aplinkybės reikalauja, turi apadėti vyresniajam.

53 aMokytojo pareiga yra nuolat bprižiūrėti bažnyčią, būti su jais ir juos stiprinti;

54 ir žiūrėti, kad bažnyčioje nebūtų nedorybės, nei agrubumo vienas kito atžvilgiu, nei melavimo, šmeižimo, nei bpikta kalbėjimo;

55 ir žiūrėti, kad bažnyčia dažnai rinktųsi drauge, ir taip pat žiūrėti, kad visi nariai vykdytų savo pareigas.

56 Ir jis turi vesti susirinkimus, kai nedalyvauja vyresnysis ar kunigas;

57 ir, jei aplinkybės reikalauja, jam visada, visose jo bažnytinėse pareigose, turi padėti adiakonai.

58 Bet nei mokytojai, nei diakonai nėra įgalioti krikštyti, pateikti sakramentą ar uždėti rankas;

59 tačiau, jie turi įspėti, aiškinti, raginti ir mokyti, ir kviesti visus ateiti pas Kristų.

60 Kiekvienas avyresnysis, kunigas, mokytojas ar diakonas turi būti įšventintas pagal Dievo jam duotus dovanas ir bpašaukimus; ir jis turi būti įšventintas Šventosios Dvasios galia, esančia tame, kuris jį įšventina.

61 Tie vyresnieji, sudarantys šią Kristaus bažnyčią, turi susitikti konferencijoje kartą per tris mėnesius arba laikas nuo laiko, kaip nurodys ar paskirs minėtos konferencijos;

62 ir minėtos konferencijos turi sutvarkyti visus bažnyčios reikalus, kuriuos tuo metu reikia sutvarkyti.

63 Vyresnieji savo pažymėjimus turi gauti iš kitų vyresniųjų, abalsavimu bažnyčios, kuriai jie priklauso, arba iš konferencijų.

64 Kiekvienas kunigas, mokytojas ir diakonas, kurį įšventino kunigas, gali iškart iš jo paimti apažymą, kuri, ją pateikus vyresniajam, duos jam teisę gauti pažymėjimą, įgaliojantį jį atlikti savo pašaukimo pareigas; arba jis gali jį gauti iš konferencijos.

65 Ten, kur yra deramai suorganizuotas bažnyčios skyrius, joks asmuo neturi būti aįšventinamas į jokią pareigybę šioje bažnyčioje be tos bažnyčios bbalsavimo.

66 Bet pirmininkaujantys vyresnieji, keliaujantys vyskupai, aukštieji tarėjai, aukštieji kunigai ir vyresnieji turi privilegiją įšventinti ten, kur nėra bažnyčios skyriaus, kad galėtų būti atliktas balsavimas.

67 Kiekvienas aukštosios kunigystės prezidentas (arba pirmininkaujantis vyresnysis), avyskupas, aukštasis tarėjas ir baukštasis kunigas turi būti įšventinti pagal caukštosios tarybos vadovybės arba visuotinės konferencijos nurodymą.

68 Krikštu priimtų narių apareigos: vyresniesiems ar kunigams turi būti duota pakankamai laiko viską jiems išaiškinti apie Kristaus bažnyčią kol jie bsupras, prieš tai, kai jie priims csakramentą ir bus patvirtinti vyresniųjų drankų uždėjimu, kad viskas būtų padaryta tvarkingai.

69 Ir nariai turi parodyti bažnyčiai ir taip pat vyresniesiems dievotu elgesiu ir kalba, jog jie to verti, kad būtų adarbai ir tikėjimas, atitinkantys šventuosius Raštus – bšventai vaikščiodami priešais Viešpatį.

70 Kiekvienas Kristaus bažnyčios narys, turintis vaikų, turi juos atvesti priešais bažnyčią pas vyresniuosius, kurie turi uždėti ant jų savo rankas Jėzaus Kristaus vardu, ir jo vardu juos apalaiminti.

71 Niekas negali būti priimtas į Kristaus bažnyčią, jeigu jis nesulaukė aatsakomybės prieš Dievą amžiaus ir nepajėgus batgailauti.

72 Visiems atgailaujantiems akrikštą reikia atlikti taip:

73 Dievo pašauktas ir turintis Jėzaus Kristaus įgaliojimą krikštyti asmuo įeis į vandenį kartu su asmeniu, kuris atėjo, kad būtų pakrikštytas ir, kreipdamasis į jį ar ją vardu, sakys: Jėzaus Kristaus pavedimu, aš krikštiju tave Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu. Amen.

74 Tada jis apanardins jį arba ją į vandenį ir vėl iškels iš vandens.

75 Reikalinga, kad bažnyčia dažnai susirinktų avalgyti duonos ir gerti vyno Viešpačiui Jėzui batminti;

76 ir tai pateiks vyresnysis arba kunigas; ir štai akaip jis tai pateiks: jis atsiklaups kartu su bažnyčia ir šauksis Tėvo iškilmingoje maldoje, sakydamas:

77 O Dieve, Amžinasis Tėve, mes prašome tavęs tavo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, vardu palaiminti ir pašventinti šią aduoną sieloms visų tų, kurie jos valgo, kad valgytų tavo Sūnaus kūnui atminti ir bliudytų tau, o Dieve, Amžinasis Tėve, kad jie pasiryžę cpriimti tavo Sūnaus vardą, visuomet jį atminti ir dlaikytis jo įsakymų, kuriuos jis davė jiems, kad jo eDvasia visuomet būtų su jais. Amen.

78 Vyno pateikimo atvarka: taip pat jis paims btaurę ir sakys:

79 O Dieve, Amžinasis Tėve, mes prašome tavęs tavo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, vardu palaiminti ir pašventinti šį avyną sieloms visų tų, kurie jo geria, kad jie darytų tai atminti tavo Sūnaus kraują, kuris pralietas dėl jų; kad liudytų tau, o Dieve, Amžinasis Tėve, jog jie visuomet atmena jį, kad jo Dvasia būtų su jais. Amen.

80 Su kiekvienu prasižengusiu ar pagautu nusikaltus Kristaus bažnyčios nariu turi būti elgiamasi kaip nurodo Raštai.

81 Atskirų bažnyčių, sudarančių Kristaus bažnyčią, pareiga bus – siųsti vieną ar daugiau savo mokytojų dalyvauti įvairiose bažnyčios vyresniųjų rengiamose konferencijose,

82 su visų narių, prisidėjusių prie bažnyčios po paskutinės konferencijos, avardų sąrašu; arba siųsti kito kunigo ranka, kad vienas iš vyresniųjų, kurį laikas nuo laiko paskirs kiti vyresnieji, galėtų knygoje vesti visos bažnyčios visų vardų sąrašą;

83 ir taip pat, jei kuris buvo aišmestas iš bažnyčios, kad jų vardai būtų ištrinti iš visuotinio bažnyčios vardų sąrašo.

84 Visi nariai, išsikeliantys iš bažnyčios pagal gyvenamą vietą, vykstantys į bažnyčią, kur jų nepažįsta, gali paimti laišką, patvirtinantį, kad jie yra pilnateisiai ir turintys gerą vardą nariai, kurį gali pasirašyti bet kuris vyresnysis ar kunigas, jei laišką gaunantis narys asmeniškai pažįsta tą vyresnįjį ar kunigą, arba jį gali pasirašyti bažnyčios mokytojai ar diakonai.