Doktrina ir Sandoros 42
    Footnotes

    42 Skyrius

    Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Kirtlande, Ohajo valst., 1831 m. vasario 9 d. (History of the Church, 1:148–154). Jis buvo gautas dvylikos vyresniųjų akivaizdoje, kad išsipildytų Viešpaties duotas pažadas „Ohajyje duosiu įstatymą“ (žr. DS 38:32). Pranašas šį apreiškimą apibūdina kaip tokį, „kuris apima Bažnyčios įstatymą“ (History of the Church, 1:148).

    1–10 Vyresnieji pašaukiami skelbti evangeliją, krikštyti atsivertusiuosius ir statyti Bažnyčią; 11–12 Jie turi būti pašaukti ir įšventinti, ir turi mokyti evangelijos principų, užrašytų Raštuose; 13–17 Jie turi mokyti ir pranašauti Dvasios galia; 18–29 Šventiesiems įsakoma nežudyti, nevogti, nemeluoti, negašlauti, nesvetimauti ir nekalbėti pikta prieš kitus; 30–39 Duodami įstatymai apie turto pašventimą; 40–42 Pasmerkiami išdidumas ir tinginystė; 43–52 Ligoniai turi būti gydomi patarnavimais ir tikėjimu; 53–60 Bažnyčią valdo Raštai, ir juos reikia skelbti pasauliui; 61–69 Bus apreikšti Naujosios Jeruzalės vieta ir karalystės slėpiniai; 70–73 Pašvęstas turtas turi būti panaudojamas Bažnyčios pareigūnams remti; 74–93 Duodami įstatymai apie ištvirkavimą, svetimavimą, žudymą, vogimą bei nuodėmių išpažinimą.

    1 Įsiklausykite, o jūs, mano bažnyčios vyresnieji, susirinkę mano vardu, būtent Jėzaus Kristaus, Gyvojo Dievo Sūnaus, pasaulio Gelbėtojo, kadangi tikite mano vardą ir laikotės mano įsakymų.

    2 Aš vėl sakau jums: įsiklausykite ir išgirskite, ir pakluskite aįstatymui, kurį jums duosiu.

    3 Nes iš tiesų sakau, kad kaip jūs susirinkote pagal aįsakymą, kurį jums daviau, ir sutariate bdėl šito vieno dalyko, ir paklausėte Tėvą mano vardu, taip jūs ir gausite.

    4 Štai, iš tiesų sakau jums: aš duodu jums šį pirmą įsakymą, kad eisite mano vardu, kiekvienas iš jūsų, išskyrus mano tarnus Džozefą Smitą jaunesnįjį ir Sidnį Rigdoną.

    5 O jiems aš duodu įsakymą eiti trumpam laikui, ir aDvasios galia jiems bus apreikšta, kada grįžti.

    6 Ir jūs eisite su mano Dvasios galia, skelbdami mano evangeliją, po adu, mano vardu, keldami savo balsus lyg trimito garsą, skelbdami mano žodį lyg Dievo angelai.

    7 Ir jūs eisite krikštydami vandeniu, sakydami: Atgailaukite, atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė.

    8 Ir iš šios vietos jūs eisite į vakarines sritis; ir pagal tai, kiek rasite tuos, kurie jus priims, jūs statysite mano bažnyčią kiekvienoje srityje –

    9 kol ateis laikas, kada jums iš aukštybių bus apreikšta, kada bus paruoštas aNaujosios Jeruzalės bmiestas, kad galėtumėte būti csurinkti daiktan, idant galėtumėte būti mano dliaudis, ir aš būsiu jūsų Dievas.

    10 Ir dar sakau jums, kad mano tarnas aEdvardas Partridžas stovės pareigybėje, kurion jį paskyriau. Ir bus taip, kad jeigu jis nusižengs, į jo vietą bus paskirtas bkitas. Būtent taip. Amen.

    11 Be to sakau jums, kad nė vienam nebus duota eiti askelbti mano evangelijos ar statyti mano bažnyčios, jeigu jo bneįšventino turintis cįgaliojimą ir bažnyčia nežino, kad jis turi įgaliojimą ir yra deramai įšventintas bažnyčios vadovų.

    12 Ir dar, šios bažnyčios avyresnieji, kunigai ir mokytojai bmokys mano evangelijos principų, esančių cBiblijoje ir dMormono Knygoje, kurioje yra eevangelijos pilnatvė.

    13 Ir jie laikysis sandorų ir bažnyčios įstatų, kad juos vykdytų; ir jie mokys jų, kaip jiems nurodys Dvasia.

    14 Ir per tikėjimo amaldą jums bus duota Dvasia; ir jei bDvasios negausite, jūs nemokysite.

    15 Ir visa tai vykdysite, kaip įsakiau dėl jūsų mokymo, kol bus duota mano aRaštų pilnatvė.

    16 Ir kai įkvėpti aGuodėjo pakelsite savo balsus, jūs kalbėsite ir pranašausite, kaip man atrodys tinkama;

    17 nes štai, Guodėjas viską žino ir liudija apie Tėvą ir apie Sūnų.

    18 Ir dabar, štai aš kalbu bažnyčiai. aNežudysi; o tam, kuris bžudo, nebus atleista nei šiame, nei ateinančiame pasaulyje.

    19 Ir dar aš sakau: Nežudysi; bet tas, kuris žudo, amirs.

    20 aNevogsi; o tas, kuris vagia ir neatgailauja, bus išmestas lauk.

    21 aNemeluosi; tas, kuris meluoja ir neatgailauja, bus išmestas lauk.

    22 aMylėsi savo žmoną visa širdimi ir bglausies prie jos ir prie nieko daugiau.

    23 Ir tas, kuris žiūri į moterį, kad jos ageistų, išsižadės tikėjimo ir nebeturės Dvasios; ir jei neatgailauja, jis bus išmestas lauk.

    24 aNesvetimausi; o tas, kuris svetimauja ir neatgailauja, bus išmestas lauk.

    25 Bet tam, kuris svetimavo ir visa širdimi aatgailauja, ir atsisako to, ir daugiau to nebedaro, tu batleisi.

    26 Bet jeigu jis ir avėl tai daro, jam nebus atleista, bet jis bus išmestas lauk.

    27 aNekalbėsi pikta apie savo artimą ir nedarysi jam jokios skriaudos.

    28 Tu žinai, kad mano įstatymai apie tai duoti mano Raštuose; tas, kuris daro nuodėmę ir neatgailauja, bus aišmestas lauk.

    29 Jei mane amyli, btarnausi man ir claikysiesi visų mano įsakymų.

    30 Ir štai, tu atminsi avargšus ir jų bišlaikymui cpašvęsi iš savo turto tai, ką gali skirti jiems, su sandora ir teisiniu aktu, kurių negalima sulaužyti.

    31 Ir kiek jūs askirsite savo turto bvargšams, tiek tai darysite man; ir jis bus padėtas prieš mano bažnyčios cvyskupą ir jo patarėjus, du vyresniuosius arba aukštuosius kunigus, tuos, ką jis paskirs arba yra paskyręs ir dįšventinęs tam tikslui.

    32 Ir bus taip, kad po to, kai jis bus padėtas prieš mano bažnyčios vyskupą, ir šis gaus liudijimus apie mano bažnyčios turto apašventimą – kad jo negalima atsiimti iš bažnyčios, pagal mano įsakymus, kiekvienas bus padarytas batsakingu prieš mane – cprievaizdu savo turto arba to, ką jis gavo pašventimu, kiek pakanka jam pačiam ir dšeimai.

    33 Ir dar, jei po šio pirmo pašventimo, bažnyčios arba jos atskirų asmenų rankose turto bus daugiau, nei reikia jų išlaikymui – kas yra vyskupui pašvęstinas alikutis – jis bus laikomas, kad būtų suteiktas neturintiems, laikas nuo laiko, kad kiekvienas stokojantis būtų pakankamai aprūpintas ir gautų pagal savo norus.

    34 Todėl likutis bus laikomas mano sandėlyje vargšui ir beturčiui suteikti, pagal tai, kaip paskirs bažnyčios aukštoji taryba ir vyskupas bei jo taryba;

    35 ir žemėms pirkti bendrai bažnyčios naudai, ir garbinimo namams statyti, ir aNaujajai Jeruzalei, kuri bus apreikšta vėliau, kurti –

    36 kad mano sandoros žmonės galėtų būti surinkti daiktan tą dieną, kai aš aateisiu į savo bšventyklą. Ir tai aš darau dėl savo žmonių išgelbėjimo.

    37 Ir bus taip, kad tas, kuris nusideda ir neatgailauja, bus aišmestas lauk iš bažnyčios ir nebeatgaus to, ką bpašventė mano bažnyčios vargšams ir beturčiams, arba, kitais žodžiais, man –

    38 nes kiek tai adarote mažiausiam iš šitų, jūs tai darote man.

    39 Nes bus taip, kad tai, ką aš kalbėjau savo pranašų burnomis, bus įvykdyta; nes aš pašvęsiu iš turtų tų kitataučių, kurie priima mano evangeliją, savo liaudies vargšams, kurie iš Izraelio namų.

    40 Ir dar, anesididžiuosi savo širdyje; tegul visi tavo bapdarai būna paprasti, ir jų grožis – tavo paties rankų darbo grožis;

    41 ir tegul priešais mane viskas bus daroma švariai.

    42 aNetinginiausi; nes tinginys nevalgys darbininko duonos ir nedėvės darbininko apdaro.

    43 Ir tie iš jūsų, kurie aserga ir neturi tikėjimo, kad būtų išgydyti, bet tiki, bus slaugomi su visu švelnumu, žolėmis ir švelniu maistu, ir ne priešo ranka.

    44 Ir bažnyčios vyresnieji, du ar daugiau, bus pakviesti ir melsis dėl jų, ir mano vardu uždės ant jų savo arankas; ir jeigu jie mirs, jie bmirs man, ir jei gyvens, gyvens man.

    45 aGyvensi drauge bmeilėje, tad cverksi dėl mirusiųjų netekties ir ypač dėl tų, kurie neturi šlovingo prisikėlimo dvilties.

    46 Ir bus taip, kad tie, kurie miršta manyje, neragaus amirties, nes ji bus jiems bsaldi;

    47 o tie, kurie miršta ne manyje, – vargas jiems, nes karti jų mirtis.

    48 Ir dar, bus taip, jog tas, kuris turi atikėjimą manimi, kad būtų bišgydytas, ir nėra cpaskirtas mirčiai, bus išgydytas.

    49 Tas, kuris turi tikėjimą matyti, matys.

    50 Tas, kuris turi tikėjimą girdėti, girdės.

    51 Luošys, kuris turi tikėjimą šokinėti, šokinės.

    52 O tie, kurie neturi tikėjimo tai daryti, bet tiki mane, turi galios tapti mano asūnumis; ir kol jie nepažeidžia mano įstatymų, tu bneši jų negalias.

    53 Stovėsi savo aprievaizdavimo vietoje.

    54 Nepaimsi savo brolio apdaro; sumokėsi už tai, ką gavai iš savo brolio.

    55 Ir jei agauni daugiau, nei reikia tavo išlaikymui, atiduosi tai į mano bsandėlį, kad viskas galėtų būti padaryta pagal tai, ką aš pasakiau.

    56 Tu paprašysi, ir mano aRaštai bus duoti taip, kaip aš nurodžiau, ir jie bus saugiai bsaugomi.

    57 Ir reikalinga, kad apie juos tylėtum ir jų nemokytum, kol gausite juos visus.

    58 Ir aš jums įsakau tada mokyti jų visus žmones; nes jų bus mokomos avisos tautos, giminės, liežuviai ir liaudys.

    59 Tu priimsi tai, ką gavai, kas tau duota mano Raštuose kaip įstatymas, kaip įstatymą mano bažnyčiai valdyti;

    60 ir tas, kuris tai avykdo, bus išgelbėtas, o tas, kuris to nevykdo, bus bpasmerktas, jei ir toliau taip darys.

    61 Jei prašysi, gausi aapreiškimą po apreiškimo, bpažinimą po pažinimo, kad galėtum pažinti cslėpinius ir dtaikingus dalykus – tai, kas neša edžiaugsmą, tai, kas neša amžinąjį gyvenimą.

    62 Tu paprašysi, ir man tinkamu metu tau bus apreikšta, kur bus pastatyta aNaujoji Jeruzalė.

    63 Ir štai, bus taip, kad mano tarnai bus pasiųsti į rytus ir į vakarus, į šiaurę ir į pietus.

    64 Ir netgi dabar, tegul tas, kuris eina į rytus, moko tuos, kurie bus atversti, bėgti į avakarus; ir tai yra dėl to, kas ištiks žemę, ir dėl bslaptų sąjungų.

    65 Štai, tu vykdysi visa tai, ir didis bus tavo atlygis; nes jums duota pažinti karalystės slėpinius, bet pasauliui neduota jų pažinti.

    66 Jūs laikysitės įstatymų, kuriuos gavote, ir būsite ištikimi.

    67 Ir vėliau jūs gausite bažnyčios asandoras, tokias, kokių pakaks įtvirtinti jus tiek čia, tiek Naujojoje Jeruzalėje.

    68 Todėl tas, kuriam trūksta aišminties, teprašo manęs, ir aš jam dosniai duosiu ir nepriekaištausiu.

    69 Pakylėkite savo širdis ir džiūgaukite, nes jums duota akaralystė, arba, kitais žodžiais, bažnyčios braktai. Būtent taip. Amen.

    70 aKunigai ir bmokytojai turės savo cprievaizdavimo valdas lygiai kaip ir nariai.

    71 Ir vyresnieji arba aukštieji kunigai, paskirti padėti vyskupui kaip patarėjai visuose dalykuose, turi gauti paramą savo šeimoms iš nuosavybės, kuri apašvęsta vyskupui vargšų labui ir kitiems tikslams, kaip buvo paminėta anksčiau;

    72 arba jie turi gauti deramą kompensaciją už visas savo paslaugas – arba prievaizdavimo valdomis, arba kitaip, kaip atrodys geriausia, arba kaip nuspręs patarėjai ir vyskupas.

    73 Ir vyskupas taip pat gaus paramą arba teisingą kompensaciją už visas savo paslaugas bažnyčioje.

    74 Štai, iš tiesų sakau jums, kad jei kurie iš jūsų yra išsiskyrę su savo sutuoktiniu dėl aištvirkavimo, arba, kitais žodžiais, jeigu jie su visu širdies nusižeminimu liudys priešais jus, kad būtent taip yra, jūs neišmesite jų iš savo tarpo;

    75 bet jei sužinosite, kad kas nors paliko savo sutuoktinį dėl asvetimavimo, ir jie patys yra kaltininkai, ir jų sutuoktiniai gyvi, jie bus bišmesti iš jūsų tarpo.

    76 Ir dar aš sakau jums, kad jūs būsite adėmesingi ir atidūs ir viską išklausinėsite, kad nepriimtumėte nė vieno tokio į savo tarpą, jeigu jie yra susituokę;

    77 o jeigu jie nesusituokę, jie atgailaus dėl visų savo nuodėmių, arba jų nepriimsite.

    78 Ir dar, kiekvienas asmuo, priklausantis šiai Kristaus bažnyčiai, laikysis visų bažnyčios įsakymų ir sandorų.

    79 Ir bus taip, kad jei kuris iš jūsų anužudys, jis bus atiduotas įstatymui ir su juo bus pasielgta pagal šalies įstatymus; nes atminkite, kad jam nėra atleidimo; ir tai bus įrodyta pagal šalies įstatymus.

    80 Ir jei kuris nors vyras ar moteris svetimaus, jį ar ją teis du ar daugiau bažnyčios vyresniųjų, ir kiekvieną žodį prieš jį ar ją patvirtins du bažnyčios, o ne priešo, liudytojai; bet jei yra daugiau nei du liudytojai, tai dar geriau.

    81 Bet dviejų liudytojų burna jis ar ji bus pripažinti kaltais; ir vyresnieji pateiks bylą bažnyčiai, ir bažnyčia pakels savo rankas prieš jį ar ją, kad su jais būtų pasielgta pagal Dievo įstatymą.

    82 Ir jei įmanoma, reikia, kad vyskupas taip pat dalyvautų.

    83 Ir taip jūs elgsitės visais atvejais, kurie jums iškils.

    84 Ir jei vyras ar moteris apiplėš, jis ar ji bus atiduoti šalies įstatymui.

    85 Ir jeigu jis ar ji apavogs, jis ar ji bus atiduoti šalies įstatymui.

    86 Ir jeigu jis ar ji apameluos, jis ar ji bus atiduoti šalies įstatymui.

    87 O jeigu jis ar ji įvykdys kokią nors nedorybę, jis ar ji bus atiduoti įstatymui, būtent Dievo įstatymui.

    88 Ir jei tavo abrolis ar sesuo tave bįžeidžia, pasikalbėk su juo ar ja tarpusavy vienu du; ir jeigu jis ar ji cišpažins, tu susitaikysi.

    89 O jeigu jis ar ji neišpažins, tu perduosi jį ar ją bažnyčiai, ne nariams, bet vyresniesiems. Ir tai bus padaryta susirinkime, o ne priešais pasaulį.

    90 Ir jei tavo brolis ar sesuo įžeidžia daugelį, jis ar ji bus adrausminamas priešais daugelį.

    91 Ir jei kuris įžeidžia viešai, jis ar ji bus papeiktas viešai, kad jis ar ji būtų sugėdinti. Ir jeigu jis ar ji neišpažįsta, jis ar ji bus perduotas Dievo įstatymui.

    92 Jei kuris įžeis slaptoje; jis ar ji bus papeiktas slaptoje, idant jis ar ji turėtų galimybę slaptoje išpažinti tam ar tai, kuriuos jis ar ji įžeidė, ir Dievui, idant jam ar jai nepriekaištautų bažnyčia.

    93 Ir taip elgsitės visuose dalykuose.