Raštai
Doktrina ir Sandoros 63
ankstesnis kitas

63 Skyrius

Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Kirtlande, Ohajo valst., 1831 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje (History of the Church, 1:206–211). Pranašas, Sidnis Rigdonas ir Oliveris Kauderis rugpjūčio 27 dieną po savo kelionės į Misūrio valstiją atvyko į Kirtlandą. Prieš užrašydamas šį apreiškimą, kaip įvadą jam, pranašas rašė: „Šiomis Bažnyčios kūdikystės dienomis buvo didelis troškimas gauti Viešpaties žodį dėl kiekvieno dalyko, kaip nors susijusio su mūsų išgelbėjimu; ir kadangi Sionės žemė dabar buvo aktualiausias laikinasis dalykas, aš pasiteiravau Viešpaties tolesnės informacijos apie šventųjų surinkimą ir žemės pirkimą bei kitus reikalus“ (History of the Church, 1:207).

1–6 Nelabuosius ištiks rūstybės diena; 7–12 Ženklai ateina tikėjimu; 13–19 Svetimaujantys širdimi išsižadės tikėjimo ir bus įmesti į ugnies ežerą; 20 Ištikimieji gaus paveldą atmainytoje žemėje; 21 Įvykių ant Atmainymo kalno visas aprašymas dar nėra apreikštas; 22–23 Karalystės slėpiniai atskleidžiami paklusniesiems; 24–31 Paveldai Sionėje turi būti nupirkti; 32–35 Viešpats paskiria karus, ir nelabieji žudo nelabuosius; 36–48 Šventieji turi susirinkti Sionėje ir parūpinti pinigų jai pastatyti; 49–54 Antrojo atėjimo, prisikėlimo ir Tūkstantmečio metu ištikimiesiems užtikrinti palaiminimai; 55–58 Dabar yra įspėjimo diena; 59–66 Viešpaties vardą vartoja tuščiai tie, kurie jį vartoja nebūdami įgalioti.

1 Įsiklausykite o jūs, žmonės, ir atverkite savo širdis, ir atsukite savo ausį tolybėse; ir klausykite, jūs, kurie save vadinate Viešpaties žmonėmis, ir išgirskite Viešpaties žodį ir jo valią jums.

2 Taip, iš tiesų, sakau: išgirskite žodį to, kurio pyktis užsidegęs prieš nelabuosius ir amaištaujančius;

3 kuris savo valia paima tuos, kuriuos jis nori apaimti, ir palieka gyventi tuos, kuriuos nori palikti;

4 kuris stato pagal savo valią ir pageidavimą; ir sunaikina, kai panori, ir turi galią įmesti sielą į pragarą.

5 Štai, aš, Viešpats, kalbu savo balsu, ir jam bus paklūstama.

6 Todėl iš tiesų sakau: nelabieji tesisaugo, ir maištaujantieji tegul bijo ir dreba; ir netikintieji tegul sulaiko savo lūpas, nes rūstybės adiena užeis ant jų kaip bviesulas, ir visas kūnas cžinos, kad aš esu Dievas.

7 Ir tas, kuris ieško ženklų, pamatys aženklus, bet ne išgelbėjimui.

8 Iš tiesų, sakau jums: tarp jūsų yra tokių, kurie ieško ženklų, ir tokių buvo nuo pat pradžios;

9 bet, štai, tikėjimas neateina per ženklus, bet ženklai lydi tuos, kurie tiki.

10 Taip, ženklai ateina atikėjimu, ne žmonių valia ir ne kaip šiems patinka, bet Dievo valia.

11 Taip, ženklai ateina tikėjimu, galingiems darbams, nes be atikėjimo nė vienas žmogus nepatinka Dievui; ir ant kurių Dievas pyksta, tais jis nėra labai patenkintas; todėl tokiems jis nerodo jokių ženklų, nebent brūstybėje, jų cpasmerkimui.

12 Todėl aš, Viešpats, nesu patenkintas tais iš jūsų, kurie ieškojo ženklų ir stebuklų, kad patikėtų, o ne žmonių labui, kad aš būčiau pašlovintas.

13 Vis dėlto aš duodu įsakymus, bet daugelis nusigręžė nuo mano įsakymų ir jų nesilaikė.

14 Tarp jūsų buvo asvetimautojai ir svetimautojos; kai kurie iš jų nuo jūsų nusigręžė, o kiti tebėra su jumis – jie bus apreikšti vėliau.

15 Tokie tegul saugosi ir skubiai atgailauja, antraip teismas užklups juos kaip žabangos, ir jų kvailybė bus apreikšta, ir jų darbai lydės juos žmonių akyse.

16 Ir iš tiesų sakau jums, kaip jau sakiau anksčiau: tas, kuris ažiūri į moterį, kad jos bgeistų, arba jei kurie csvetimaus savo širdyse, jie neturės Dvasios, bet išsižadės tikėjimo ir bijos.

17 Todėl aš, Viešpats, pasakiau, kad abailiai ir netikintys, ir visi bmelagiai, ir kiekvienas, kuris myli ir cdaro melą, ir paleistuvis, ir burtininkas turės dalį tame dežere, kuris dega ugnimi ir siera, kas yra eantroji mirtis.

18 Iš tiesų sakau, kad jie neturės dalies apirmajame prisikėlime.

19 Ir dabar štai, aš, Viešpats, sakau jums, kad jūs aneišteisinti, kadangi tai yra tarp jūsų.

20 Tačiau tas, kuris aištveria tikėjime ir vykdo mano valią, tas nugalės ir gaus bpaveldą žemėje, kai ateis atmainymo diena;

21 kai ažemė bus batmainyta, būtent pagal modelį, parodytą mano apaštalams ant ckalno, apie ką jūs dar negavote viso aprašymo.

22 Ir dabar, iš tiesų sakau jums, kad, kaip sakiau, jog jums atskleisiu savo valią, štai aš jums ją atskleisiu – ne kaip įsakymą, nes yra daug tokių, kurie nesilaiko mano įsakymų.

23 Bet tam, kuris laikosi mano įsakymų, aš atskleisiu savo karalystės aslėpinius, ir tai bus jame versmė bgyvojo vandens, ctrykštančio nesibaigiančiam gyvenimui.

24 Ir dabar štai, tokia yra Viešpaties, jūsų Dievo, valia jo šventiesiems – kad jie susirinktų Sionės žemėje, ne paskubomis, kad nebūtų sąmyšio, kas sukelia marą.

25 Štai aSionės žemė – aš, Viešpats, laikau ją savo rankose;

26 tačiau aš, Viešpats, atiduodu aciesoriui tai, kas ciesoriaus.

27 Todėl aš, Viešpats, noriu, kad jūs nupirktumėte žemes, idant turėtumėte pranašumą prieš pasaulį, kad galėtumėte pareikšti teises pasauliui, idant jie nebūtų sukurstyti pykčiui.

28 Nes aŠėtonas įdeda jiems į širdis pykti ant jūsų ir pralieti kraują.

29 Todėl Sionės žemė nebus įsigyta kitaip, kaip tik pirkimu arba krauju, kitaip nėra jums paveldo.

30 Ir jeigu pirkimu, štai jūs palaiminti;

31 o jeigu krauju, kadangi jums uždrausta pralieti kraują, štai jūsų priešai puls jus, ir būsite plakami iš miesto į miestą, iš sinagogos į sinagogą, ir tik nedaugelis išstovės, kad gautų paveldą.

32 Aš, Viešpats, pykstu ant nelabųjų; aš sulaikau savo Dvasią nuo žemės gyventojų.

33 Aš prisiekiau savo rūstybėje ir paskyriau akarus ant žemės veido, ir nelabieji žudys nelabuosius, ir kiekvieną žmogų apims baimė;

34 ir ašventieji taip pat sunkiai beišsigelbės; tačiau aš, Viešpats, esu su jais ir bnužengsiu danguje iš savo Tėvo akivaizdos, ir prarysiu cnelabuosius neužgesinama dugnimi.

35 Ir štai, tai dar ne dabar, bet netrukus.

36 Todėl, kadangi aš, Viešpats, paskyriau visa tai ant žemės veido, aš noriu, kad mano šventieji būtų surinkti Sionės žemėje;

37 ir kad kiekvienas paimtų į rankas ateisumą ir strėnas apsijuostų ištikimybe, ir pakeltų įspėjimo bbalsą žemės gyventojams; ir skelbtų tiek žodžiu, tiek bėgimu, kad nelabuosius ištiks cišnaikinimas.

38 Todėl tegul mano mokiniai Kirtlande, gyvenantys šiame ūkyje, sutvarko savo laikinuosius rūpesčius.

39 Tegul mano tarnas Titas Bilingsas, kuris už jį atsakingas, išsivaduoja nuo žemės, idant ateinantį pavasarį būtų pasiruošęs leistis kelionėn į Sionės žemę su tais, kurie jame gyvena, išskyrus tuos, kuriuos pasiliksiu sau, kurie nevyks, kol jiems neįsakysiu.

40 Ir tegul visi pinigai, kurie gali būti sutaupyti, man nesvarbu, ar tai būtų mažai, ar daug, bus nusiųsti į Sionės žemę, tiems, kuriuos paskyriau, kad priimtų.

41 Štai, aš, Viešpats, duosiu savo tarnui Džozefui Smitui jaunesniajam galią, kad jis Dvasia sugebės aatpažinti tuos, kurie eis į Sionės žemę ir tuos iš mano mokinių, kurie pasiliks.

42 Tegul mano tarnas Njuelas K. Vitnis dar valandėlę pasilaiko savo parduotuvę, arba, kitais žodžiais, šią parduotuvę.

43 Tačiau tegul jis atiduoda visus pinigus, kuriuos gali atiduoti, kad būtų nusiųsti į Sionės žemę.

44 Štai, tai jo paties rankose, tesielgia pagal išmintį.

45 Iš tiesų sakau: tegul jis bus paskirtas įgaliotiniu pasiliekantiems mokiniams, ir tegul bus įšventintas į šią galią;

46 ir dabar su mano tarnu Oliveriu Kauderiu skubiai aplankyk bažnyčias, aiškindamas tai jiems. Štai, tokia yra mano valia gaunant pinigus taip, kaip aš nurodžiau.

47 Tas, kuris yra aištikimas ir ištveria, nugalės pasaulį.

48 Tas, kuris siunčia lobius į Sionės žemę, gaus apaveldą šiame pasaulyje, ir jo darbai lydės jį, o taip pat gaus atlygį ateinančiame pasaulyje.

49 Taip, ir palaiminti mirusieji, kurie nuo šiol amiršta Viešpatyje. Kai Viešpats ateis ir tai, kas sena, bpraeis, ir viskas taps nauja, jie ckelsis iš mirusiųjų ir po to jau dnebemirs, ir gaus paveldą priešais Viešpatį, šventajame mieste.

50 Ir apalaimintas tas, kuris gyvens, kai Viešpats ateis, ir bus išlaikęs tikėjimą; tačiau jam skirta bmirti sulaukus žmogaus amžiaus.

51 Taigi, avaikai baugs, kol pasens; seniai mirs; tačiau jie nemiegos dulkėse, bet bus akimirksniu cpakeičiami.

52 Todėl, dėl tos priežasties, apaštalai skelbė pasauliui mirusiųjų prikėlimą.

53 Šitie dalykai yra tai, ko jūs turite laukti; ir, kalbant Viešpaties maniera, dabar jie jau aarti ir įvyks ateityje, būtent Žmogaus Sūnaus atėjimo dieną.

54 Ir iki tos valandos akvailos mergaitės bus tarp išmintingųjų; ir tą valandą įvyks visiškas teisiųjų ir nelabųjų atskyrimas; ir tą dieną aš pasiųsiu savo angelus bišrauti nelabuosius ir įmesti juos į neužgesinamą ugnį.

55 Ir dabar štai, iš tiesų sakau jums: aš, Viešpats, nesu patenkintas savo tarnu aSidniu Rigdonu; jis bišaukštino save savo širdyje ir nepriėmė patarimo, bet nuliūdino Dvasią;

56 todėl jo araštas nepriimtinas Viešpačiui, ir jis rašys kitą; o jei Viešpats ir šio nepriims, štai jis daugiau nebestovės pareigybėje, į kurią jį paskyriau.

57 Ir dar, iš tiesų sakau jums: tegul atie, kurie savo širdyse nuolankiai trokšta bįspėti nusidėjėlius atgailauti, būna įšventinti į šią galią.

58 Nes dabar yra įspėjimo diena, o ne daugžodžiavimo diena. Nes aš, Viešpats, paskutiniosiomis dienomis nebūsiu išjuokiamas.

59 Štai, aš – iš aukštybės, ir mano galia guli apačioje. Aš – virš visko ir visame, ir per viską ir aištiriu viską, ir ateina diena, kai viskas bus pajungta man.

60 Štai, aš esu aAlfa ir Omega, būtent Jėzus Kristus.

61 Todėl visi žmonės težiūri, kaip jie savo lūpomis vartoja mano avardą.

62 Nes štai, iš tiesų sakau, kad yra daug tokių, kurie dėl to smerktini, kurie vartoja Viešpaties vardą ir vartoja jį tuščiai, neturėdami įgaliojimo.

63 Todėl tegul bažnyčia atgailauja dėl savo nuodėmių, ir aš, Viešpats, juos pripažinsiu savais; antraip jie bus iškirsti.

64 Atminkite, jog tai, kas ateina iš aukštybės, yra ašventa ir turi būti btariama atsargiai ir pagal Dvasios raginimą; ir tame nėra pasmerkimo, ir cper maldą jūs gaunate Dvasią; todėl be šito pasmerkimas pasilieka.

65 Tegul mano tarnai Džozefas Smitas jaunesnysis ir Sidnis Rigdonas paieško sau namo, kaip yra per amaldą pamokyti Dvasios.

66 Šiuos dalykus lieka įveikti kantrybe, kad tokie gautų didesnį ir amžiną ašlovės bsvorį; antraip, jie gaus didesnį pasmerkimą. Amen.