1 O dieve, kur tu? Ir kurgi ta priedanga, dengianti tavo slėptuvę?

2 Kaip ilgai tavo ranka bus sulaikyta, ir tavo akis, taip, tavo tyra akis, iš amžinųjų dangų stebės tavo žmonių ir tavo tarnų skriaudas, ir tavo ausį vers jų šauksmai?

3 Taip, o Viešpatie, kaip ilgai jie kentės šias skriaudas ir neteisėtas priespaudas, kol tavo širdis suminkštės jiems ir tavo vidų apims užuojauta jiems?

4 O Viešpatie Dieve Visagali, dangaus, žemės ir jūrų bei viso, kas juose sutvėrėjau, ir kuris kontroliuoji ir pajungi velnią bei tamsią ir tamsuolišką Šeolo viešpatystę, – ištiesk savo ranką; teperveria tavo akis; tebūna nukelta tavo priedanga; tenebūna daugiau uždengta tavo slėptuvė; tebūna atsukta tavo ausis; tebūna suminkštinta tavo širdis, ir tavo vidus apimtas užuojautos mums.

5 Teužsidega tavo pyktis prieš mūsų priešus; ir savo širdies įtūžyje savo kalaviju atkeršyk už mus dėl mūsų skriaudų.

6 Atsimink savo kenčiančius šventuosius, o mūsų Dieve; ir tavo tarnai džiūgaus tavo vardu per amžius.

7 Mano sūnau, ramybė tavo sielai; pasipriešinimas tau ir suspaudimai truks tik trumpą akimirką;

8 ir tada, jei gerai tai ištversi, Dievas išaukštins tave aukštybėse; tu triumfuosi virš visų savo priešų.

9 Tavo draugai tebestovi greta tavęs, ir jie vėl tave sveikins šiltomis širdimis ir draugiškomis rankomis.

10 Tu dar nesi kaip Jobas; tavo draugai nesiginčija su tavimi ir nekaltina tavęs prasižengimu, kaip jie kaltino Jobą.

11 O tie, kurie kaltina tave prasižengimu, jų viltis bus sužlugdyta ir jų ketinimai ištirps, kaip baltas šerkšnas tirpsta prieš deginančius kylančios saulės spindulius.

12 Ir taip pat Dievas pajudino savo ranką ir užantspaudavo pakeisti laikus ir laikotarpius, ir apakinti jų protus, kad jie nesuprastų jo nuostabių darbų; kad jis taip pat juos išbandytų ir sugautų juos pačius darant klastą;

13 taip pat, kadangi jų širdys sugedę, ir tai, ką jie nori užtraukti kitiems ir ką mėgsta, kad kiti kentėtų, ištiktų juos pačius visa pilnatve;

14 idant jie taip pat būtų nuvilti ir jų viltys būtų iškirstos.

15 Ir po nedaugelio metų jie ir jų ainiai bus nušluoti iš po dangaus, – sako Dievas, – tad nė vieno iš jų nebeliks stovėti prie sienos.

16 Prakeikti visi tie, kurie pakels kulną prieš mano pateptuosius, – sako Viešpats, – ir šauks: Jie nusidėjo, – kai šie nenusidėjo prieš mane, – sako Viešpats, – bet padarė tai, kas derėjo mano akyse, ir ką aš jiems įsakiau.

17 Bet tie, kurie šaukia: Prasižengimas, – daro tai, kadangi patys yra nuodėmės tarnai ir nepaklusnumo vaikai.

18 Ir tie, kurie melagingai prisiekia prieš mano tarnus, kad atvestų juos į vergiją ir mirtį, –

19 vargas jiems; kadangi jie užgavo mano mažuosius, jie bus atkirsti nuo mano namų apeigų.

20 Jų krepšys nebus pilnas, jų namai ir jų kluonai pražus, ir juos pačius niekins tie, kurie jiems pataikavo.

21 Jie neturės teisės į kunigystę, nei jų ainija po jų iš kartos į kartą.

22 Ir jiems būtų geriau, kad girnų akmuo būtų užkabintas jiems ant kaklo ir jie būtų paskandinti jūros gelmėje.

23 Vargas visiems tiems, kurie sukelia nepatogumus mano žmonėms ir išvaro juos, ir žudo, ir liudija prieš juos, – sako Pulkų Viešpats; angių karta neišvengs pragaro pasmerkimo.

24 Štai, mano akys mato ir žino visus jų darbus, ir aš turiu pasilaikęs greitą teismą, savo laiku, visiems jiems;

25 nes kiekvienam žmogui yra skirtas laikas, pagal tai, kokie bus jo darbai.

26 Dievas savo Šventąja Dvasia, taip, neapsakoma Šventosios Dvasios dovana, duos jums pažinimą, kuris nebuvo apreikštas nuo pasaulio pradžios iki dabar;

27 kurio mūsų protėviai nekantriai laukė, kad bus apreikštas paskutiniaisiais laikais, į kurį jų protus nukreipė angelai, kaip į palaikytą jų šlovės pilnatvei;

28 tai bus laikas, kada nieko nebus sulaikyta, – ar būtų vienas Dievas ar daug dievų – jie bus apreikšti.

29 Visi sostai ir viešpatystės, kunigaikštystės ir galios bus apreikštos ir suteiktos visiems, kurie narsiai ištvėrė dėl Jėzaus Kristaus evangelijos.

30 Ir taip pat, jei bus nustatytos ribos dangums ar jūroms, ar sausumai, ar saulei, mėnuliui, ar žvaigždėms, –

31 visi jų apsisukimai, visos paskirtos dienos, mėnesiai ir metai, ir visos jų dienų, mėnesių ir metų dienos, ir visos jų šlovės, įstatymai ir nustatyti laikai bus apreikšti laikų pilnatvės evangelijos laikotarpio dienomis –

32 pagal tai, kas buvo paskirta visų kitų dievų Amžinojo Dievo Taryboje prieš šio pasaulio buvimą, kad būtų palaikyta jo pabaigai ir galui, kai kiekvienas žmogus įžengs jo amžinojon akivaizdon ir jo nemirtingan atilsin.

33 Kiek ilgai tekantys vandenys gali likti netyri? Kokia galia sustabdys dangus? Lygiai taip galėtų žmogus ištiesti savo silpnutę ranką, kad sustabdytų Misūrio upę, tekančią savo nustatyta kryptimi, arba apgręžtų jos tėkmę, kaip sutrukdyti Visagaliui išlieti iš dangaus žinojimą ant pastarųjų dienų šventųjų galvų.

34 Štai, yra daug pašauktų, bet maža išrinktų. Ir kodėl gi jie neišrinkti?

35 Todėl, kad jų širdys tiek prisirišę prie šio pasaulio dalykų ir jie tiek siekia žmonių garbės, kad nesuvokia šios vienos pamokos, –

36 kad kunigystės teisės neatsiejamai susijusios su dangaus galiomis ir kad dangaus galios negali būti nei kontroliuojamos, nei valdomos kitaip, kaip tik pagal teisumo principus.

37 Kad jos gali būti mums suteiktos, tai tiesa; bet kai imame dangstyti savo nuodėmes arba tenkinti savo išdidumą, savo tuščią garbėtrošką, arba taikyti kontrolę ar valdžią, ar prievartą žmonių vaikų sieloms bent kiek neteisiai, štai, dangūs atsitraukia; Viešpaties Dvasia nuliūdinta; o kai ji atsitraukusi, amen to žmogaus kunigystei, arba valdžiai.

38 Štai, kol tai suvoks, jis paliktas pats sau, spyriotis prieš akstiną, persekioti šventuosius ir kovoti prieš Dievą.

39 Mes iš liūdnos patirties žinome, kad tai prigimtis ir polinkis beveik visų žmonių, – kai tik jie gaus truputį valdžios, kaip jie mano, jie tuoj pat pradės naudoti neteisų viešpatavimą.

40 Štai kodėl daug pašauktų, bet maža išrinktų.

41 Jokia galia ar įtaka negali, arba neturi, būti palaikoma kunigyste, kitaip kaip tik įtikinimu, didžiu kantrumu, gerumu, romumu ir neveidmainiška meile,

42 maloningumu ir tyru žinojimu, kurie didžiai išplečia sielą be veidmainystės ir klastos, –

43 tinkamu laiku, kai įkvepia Šventoji Dvasia, griežtai papeikiant, o po to parodant dar didesnę meilę tam, kurį papeikei, kad jis nelaikytų tavęs savo priešu;

44 kad jis žinotų, jog tavo ištikimybė stipresnė už mirties raiščius.

45 Taip pat tavo vidus tegul būna pilnas tikrosios meilės visiems žmonėms bei tikėjimo namiškiams, ir tegul dorybė nepaliaujamai puošia tavo mintis; tada tavo pasitikėjimas Dievo akivaizdoje augs; ir kunigystės doktrina leisis ant tavo sielos kaip rasa iš dangaus.

46 Šventoji Dvasia bus tavo nuolatinė bendražygė, ir tavo skeptras bus nekintantis teisumo ir tiesos skeptras; ir tavo viešpatavimas bus nesibaigiantis viešpatavimas, ir be prievartos jis plūs į tave per amžių amžius.