1 Iš tiesų sakau jums dėl jūsų brolių, kurie buvo spaudžiami ir persekiojami, ir išmesti iš savo paveldo žemės:

2 dėl jų prasižengimų aš, Viešpats, leidau, kad juos ištiktų suspaudimas, kuris juos ištiko;

3 vis dėlto aš juos pripažinsiu savais, ir tą dieną, kai aš ateisiu surinkti savo brangakmenių, jie bus mano.

4 Todėl jie turi būti drausminami ir bandomi taip, kaip Abraomas, kuriam buvo įsakyta paaukoti savo vienintelį sūnų.

5 Nes visi tie, kurie neištvers drausminimo, bet išsižadės manęs, negalės būti pašventinti.

6 Štai, aš sakau jums: tarp jų buvo kivirčai ir ginčai, ir pavydai, ir kovos bei geidulingi ir godūs troškimai; todėl šitais dalykais jie suteršė savo paveldus.

7 Jie buvo lėti įsiklausyti į Viešpaties savo Dievo balsą; todėl Viešpats jų Dievas lėtas įsiklausyti į jų maldas ir atsakyti jiems jų vargo dieną.

8 Savo ramybės dieną jie menkai vertino mano patarimą; bet savo vargo dieną, spiriami būtinybės, jie apčiuopomis ieško manęs.

9 Iš tiesų sakau jums: nepaisant jų nuodėmių, mano vidus pilnas užuojautos jiems. Aš neatmesiu jų galutinai; ir rūstybės dieną prisiminsiu gailestingumą.

10 Aš prisiekiau, ir ankstesniu įsakymu, kurį jums daviau, išėjo įsakas, kad savo žmonių labui aš leisiu kristi savo pasipiktinimo kalavijui; ir kaip aš pasakiau, taip ir bus.

11 Mano pasipiktinimas netrukus be saiko bus išlietas ant visų tautų; ir tai aš padarysiu, kai jų nedorybės taurė bus kupina.

12 Ir tą dieną visi, kurie bus sargybos bokšte, arba, kitais žodžiais, visas mano Izraelis, bus išgelbėtas.

13 Ir tie, kurie buvo išsklaidyti, bus surinkti.

14 Ir visi, kurie gedėjo, bus paguosti.

15 Ir visi, kurie atidavė savo gyvenimus dėl mano vardo, bus karūnuoti.

16 Todėl tebūna paguostos jūsų širdys dėl Sionės; nes visas kūnas yra mano rankose; būkite ramūs ir žinokite, kad aš esu Dievas.

17 Sionė nebus pajudinta iš savo vietos, nepaisant to, kad jos vaikai išsklaidyti.

18 Tie, kurie išlieka ir yra tyraširdžiai, sugrįš ir ateis į savo paveldus – jie ir jų vaikai – su nesibaigiančio džiaugsmo giesmėmis, atstatyti nuniokotas Sionės vietas;

19 ir visa tai – kad būtų išpildyti pranašai.

20 Ir štai, nėra paskirta jokios kitos vietos kaip ta, kurią aš paskyriau; ir nebus paskirta jokios kitos vietos kaip ta, kurią aš paskyriau, mano šventųjų surinkimo darbui,

21 kol ateis diena, kada jiems nebeliks vietos; ir tada, aš turiu kitų vietų, kurias paskirsiu jiems, ir jos bus vadinamos kuolais Sionės uždangalams, arba tvirtumui.

22 Štai, tai yra mano valia, kad visi, kurie šaukiasi mano vardo ir garbina mane pagal mano nesibaigiančią evangeliją, susirinktų ir stovėtų šventose vietose;

23 ir pasiruoštų ateinančiam apreiškimui, kai mano Palapinėje mano šventyklos dengianti uždanga, kuri slepia žemę, bus nuimta, ir visas kūnas drauge pamatys mane.

24 Ir kiekvienas gendantis – ar žmogus, ar lauko gyvuliai, ar dangų paukščiai, ar jūros žuvys – gyvenantis ant viso žemės veido, bus prarytas;

25 ir taip pat tai, kas iš dalelių, sutirps nuo didelio karščio; ir viskas taps nauja, kad visoje žemėje gyventų mano pažinimas ir šlovė.

26 Ir tą dieną žmogaus priešiškumas ir žvėrių priešiškumas, taip, viso kūno priešiškumas liausis priešais mano veidą.

27 Ir tą dieną, ko bepaprašys bet kuris žmogus, tai bus jam duota.

28 Ir tą dieną Šėtonas neturės galios gundyti nė vieno žmogaus.

29 Ir nebus sielvarto, kadangi nebus mirties.

30 Tą dieną kūdikis nemirs, kol pasens; ir jo gyvenimo trukmė bus kaip medžio amžius;

31 ir kai mirs, jis nemiegos, tai yra žemėje, bet akimirksniu bus pakeistas ir pagautas aukštyn, ir jo atilsis bus šlovingas.

32 Taip, iš tiesų sakau jums: tą dieną, kai Viešpats ateis, jis apreikš viską –

33 tai, kas praėjo; ir tai, kas paslėpta, ko nežinojo nė vienas žmogus; apie žemę – kuo ji buvo sutverta ir koks jos tikslas ir prasmė;

34 tai, kas brangiausia; tai, kas viršuje; ir tai, kas apačioje; tai, kas žemėje ir ant žemės, ir danguje.

35 Ir visi, kurie kenčia persekiojimą dėl mano vardo ir ištveria tikėjime, nors jie būtų pašaukti paguldyti savo gyvenimus dėl manęs, gaus visos šios šlovės dalį.

36 Todėl nebijokite, įskaitant net mirtį; nes šiame pasaulyje jūsų džiaugsmas nepilnas, bet manyje jūsų džiaugsmas pilnas.

37 Todėl nesirūpinkite kūnu nei kūno gyvenimu; bet rūpinkitės siela ir sielos gyvenimu.

38 Ir visada ieškokite Viešpaties veido, kad su kantrybe išlaikytumėte savo sielas, ir jūs turėsite amžinąjį gyvenimą.

39 Kai žmonės pašaukiami į mano nesibaigiančią evangeliją ir sudaro nesibaigiančią sandorą, jie laikomi žemės druska ir žmonių sūrumu;

40 jie pašaukiami būti žmonių sūrumu; todėl, jei ta žemės druska praranda savo sūrumą, štai, nuo tol ji niekam nebetinka, kaip tik išmesti lauk ir sumindžioti po žmonių kojomis.

41 Štai, čia išmintis dėl Sionės vaikų, netgi daugelio, bet ne visų; jie buvo pripažinti prasižengėliais, todėl turi būti drausminami –

42 tas, kuris save aukština, bus pažemintas, o tas, kuris save žemina, bus išaukštintas.

43 Ir dabar, aš jums pateiksiu palyginimą, kad žinotumėte mano valią dėl Sionės išpirkimo.

44 Vienas didžiūnas turėjo žemės sklypą, tikrai rinktinį; ir jis tarė savo tarnams: Eikite į mano vynuogyną, būtent į šį rinktinį žemės plotą, ir pasodinkite dvylika alyvmedžių;

45 ir pastatykite aplink juos sargybinius, ir pastatykite bokštą, kad vienas galėtų stebėti žemę aplinkui – būtų sargybinis bokšte, kad mano alyvmedžiai nebūtų išlaužyti, kai priešas ateis plėšti ir išsinešti mano vynuogyno vaisių.

46 Dabar, didžiūno tarnai nuėjo ir padarė, kaip jų viešpats jiems įsakė, ir pasodino alyvmedžius, ir aptvėrė gyvatvore, ir pastatė sargybinius, ir pradėjo statyti bokštą.

47 Ir kol dar tik dėjo jo pamatą, jie pradėjo kalbėti tarpusavy: Ir kam mano viešpačiui reikia šito bokšto?

48 Ir ilgai tarėsi, kalbėdami tarpusavy: Kam gi mano viešpačiui reikia šito bokšto, kai dabar taikos metas?

49 Argi šitų pinigų negalima būtų atiduoti pinigų keitėjams? Nes tai visai nereikalinga.

50 Ir taip nesutardami vienas su kitu, jie labai aptingo ir neįsiklausė į savo viešpaties įsakymus.

51 Ir naktį atėjo priešas, ir išlaužė gyvatvorę; ir didžiūno tarnai atsikėlė ir išsigando, ir pabėgo; ir priešas sunaikino jų darbus, ir išlaužė alyvmedžius.

52 Dabar, štai, didžiūnas, vynuogyno viešpats, pasišaukė savo tarnus ir tarė jiems: Kodėl?! Kokia šios baisios piktadarystės priežastis?

53 Argi neturėjote padaryti taip, kaip aš jums įsakiau, – po to, kai pasodinote vynuogyną ir aptvėrėte gyvatvore, ir ant jo sienų pastatėte sargybinius – taip pat pastatyti ir bokštą, ir pastatyti sargybinį ant bokšto, ir prižiūrėti mano vynuogyną, ir neužmigti, kad jūsų neužpultų priešas?

54 Ir štai, sargybinis ant bokšto būtų pamatęs priešą dar jam toli esant; ir tada jūs būtumėte galėję pasiruošti ir neleisti priešui išlaužti gyvatvorės, ir išgelbėti mano vynuogyną nuo naikintojo rankų.

55 Ir vynuogyno viešpats tarė vienam iš savo tarnų: Eik ir surink likusius mano tarnus, ir paimk visą mano namų jėgą, kuri yra mano kariai, – mano jaunuolius ir taip pat tuos, kurie vidutinio amžiaus tarp visų mano tarnų, kurie yra mano namų jėga, išskyrus tik tuos, kuriuos aš paskyriau pasilikti;

56 ir tuoj pat eikite į mano vynuogyno žemę, ir išpirkite mano vynuogyną; nes jis yra mano; aš nupirkau jį už pinigus.

57 Todėl tuoj pat eikite į mano žemę; išgriaukite mano priešų sienas; nugriaukite jų bokštą ir išvaikykite jų sargybinius.

58 Ir kiek jie susirinks prieš jus, tiek atkeršykite už mane mano priešams, kad netrukus aš galėčiau ateiti su likusiais iš savo namų ir apgyventi žemę.

59 Ir tarnas tarė savo viešpačiui: Kada tai bus?

60 Ir šis atsakė savo tarnui: Kada bus mano valia; tuoj pat eik ir padaryk viską, ką tau įsakiau;

61 ir štai toks bus mano antspaudas ir palaiminimas ant tavęs – ištikimas ir išmintingas prievaizdas mano namų vidury, valdovas mano karalystėje.

62 Ir jo tarnas tuoj pat nuėjo, ir padarė viską, ką tik jo viešpats jam įsakė, ir po daugelio dienų viskas buvo įvykdyta.

63 Dar, iš tiesų sakau jums: aš parodysiu jums savo išmintį dėl visų bažnyčių, tiek, kiek jos nori, kad joms būtų teisingai ir deramai vadovaujama dėl jų išgelbėjimo –

64 kad mano šventųjų surinkimo darbas tęstųsi, idant galėčiau juos pastatyti savo vardui šventose vietose; nes atėjo pjūties metas, ir mano žodis turi būti išpildytas.

65 Todėl aš turiu surinkti savo žmones pagal palyginimą apie kviečius ir rauges, kad kviečiai būtų apsaugoti kluonuose, idant turėtų amžinąjį gyvenimą ir būtų karūnuoti celestialine šlove, kai aš ateisiu savo Tėvo karalystėje atlyginti kiekvienam žmogui pagal tai, koks bus jo darbas;

66 kai tuo tarpu raugės bus surištos į pėdelius, ir jų raiščiai bus rišami stipriai, kad būtų sudegintos neužgesinama ugnimi.

67 Todėl visoms bažnyčioms aš duodu įsakymą, kad jos toliau rinktųsi į vietas, kurias paskyriau.

68 Tačiau, kaip jums sakiau ankstesniame įsakyme, tenebus jūsų rinkimasis paskubomis ar bėgte; bet tegul viskas prieš jus būna paruošta.

69 Ir tam, kad viskas prieš jus būtų paruošta, laikykitės įsakymo, kurį daviau dėl šių dalykų,

70 kuris sako, arba moko, supirkti už pinigus visas žemes, kurias tik galima nupirkti už pinigus srityje, esančioje aplink žemę, kurią aš paskyriau būti Sionės žeme, mano šventųjų surinkimui pradėti –

71 visą žemę, kurią tik galima nupirkti Džeksono apygardoje ir aplinkinėse apygardose; o visa kita palikite mano rankoje.

72 Dabar, iš tiesų sakau jums: tegul visos bažnyčios surenka visus savo pinigus; tegul tai bus daroma tinkamu metu, bet ne paskubomis; ir žiūrėkite, kad viskas prieš jus būtų paruošta.

73 Ir tebus paskirti garbingi vyrai, būtent išmintingi vyrai, ir pasiųskite juos pirkti šių žemių.

74 Ir bažnyčios rytinėse šalyse, kai jos bus pastatytos, jeigu jos įsiklausys į šį patarimą, jos gali pirkti žemes ir susirinkti į jas; ir taip jos gali įtvirtinti Sionę.

75 Netgi jau dabar sukaupta pakankamai, taip, apsčiai, Sionei išpirkti ir atkurti jos nuniokotas vietas, kad daugiau nebebūtų nuniokotos, jei tik bažnyčios, kurios vadinasi mano vardu, norės įsiklausyti į mano balsą.

76 Ir vėl aš sakau jums: tai yra mano valia, kad tie, kurie buvo išsklaidyti savo priešų, toliau atkakliai prašytų atlyginti ir išpirkti skriaudas rankomis tų, kurie pastatyti valdovais ir yra jūsų valdžia, –

77 pagal žmonių įstatymus ir konstituciją, kuriuos aš leidau įtvirtinti, ir kurie turėtų būti palaikomi, kad užtikrintų viso kūno teises ir apsaugą pagal teisius ir šventus principus;

78 kad kiekvienas žmogus, kurdamas ateitį, galėtų veikti pagal doktriną ir principą, pagal moralinę valios laisvę, kurią aš jam suteikiau, kad teismo dieną kiekvienas žmogus būtų atsakingas už savo paties nuodėmes.

79 Todėl neteisinga, kad bet kuris žmogus būtų kito vergijoje.

80 Ir šiam tikslui aš įtvirtinau šios šalies konstituciją rankomis išmintingų vyrų, kuriuos pakėliau šitam pačiam tikslui, ir išpirkau žemę kraujo praliejimu.

81 Dabar, su kuo aš palyginsiu Sionės vaikus? Kadangi žmonės turėtų visuomet melstis ir neatlyžti, aš jiems pritaikysiu palyginimą apie moterį ir neteisų teisėją, kuris sako:

82 Gyveno mieste teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nepaisė žmogaus.

83 Ir tame mieste buvo našlė, ir ji atėjo pas jį, sakydama: Atkeršyk už mane mano priešui.

84 Ir jis kurį laiką nenorėjo, bet vėliau tarė savyje: Nors Dievo nebijau ir žmogaus nepaisau, tačiau, kadangi ši našlė mane kamuoja, aš atkeršysiu už ją, kad savo nuolatiniais ateidinėjimais ji manęs nevargintų.

85 Štai su kuo aš palyginsiu Sionės vaikus.

86 Tegul jie atkakliai prašo prie teisėjo kojų;

87 o jeigu jis neklausys jų, tegul jie atkakliai prašo prie gubernatoriaus kojų;

88 o jei gubernatorius neklausys jų, tegul jie atkakliai prašo prie prezidento kojų;

89 o jei prezidentas neklausys jų, tada pakils Viešpats ir išeis iš savo slėptuvės, ir savo įtūžyje ištiks tautą;

90 ir su karštu apmaudu ir nuožmiu pykčiu, savo laiku jis iškirs tuos nelabus, neištikimus ir neteisius prievaizdus ir paskirs jiems dalį tarp veidmainių ir netikinčiųjų;

91 būtent išorinėje tamsoje, kur bus verksmas ir aimanos, ir dantų griežimas.

92 Todėl melskitės, kad jų ausys būtų atvertos jūsų maldavimams, kad aš būčiau gailestingas jiems, kad tai jų neištiktų.

93 Turi būti taip, kaip jums pasakiau, kad visi žmonės neturėtų kuo pasiteisinti;

94 kad išmintingi žmonės ir valdytojai išgirstų ir sužinotų tai, apie ką jie niekada nepagalvojo;

95 kad aš galėčiau toliau vykdyti savo veiklą, savo neįprastą veiklą, ir atlikti savo darbą, savo neįprastą darbą, idant žmonės galėtų atskirti, kas teisieji ir kas nelabieji, – sako jūsų Dievas.

96 Ir dar, sakau jums: tai prieštarauja mano įsakymui ir mano valiai, kad mano tarnas Sidnis Gilbertas parduotų mano sandėlį, kurį aš paskyriau savo žmonėms, į mano priešų rankas.

97 Tenebus tai, ką aš paskyriau, suteršta mano priešų, pritariant tiems, kurie vadina save mano vardu;

98 nes tai yra labai skaudi ir sunki nuodėmė prieš mane ir prieš mano žmones dėl to, ką aš paskelbiau ir kas greitai užgrius tautas.

99 Todėl mano valia – kad mano žmonės pareikštų teises ir atkakliai reikalautų to, ką aš jiems paskyriau, nors jiems ir neleistų ten gyventi.

100 Tačiau aš nesakau, kad jie ten negyvens; nes kiek jie neš vaisius ir darbus, deramus mano karalystei, tiek jie ten gyvens.

101 Jie statys, ir kitas to nepaveldės; jie sodins vynuogynus ir valgys jų vaisius. Būtent taip. Amen.