Raštai
Doktrina ir Sandoros 61


61 Skyrius

Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą ant Misūrio upės kranto, Makilveins Bende, 1831 m. rugpjūčio 12 dieną. (History of the Church, 1:202–205). Keliaudami atgal į Kirtlandą, pranašas ir dešimt vyresniųjų leidosi Misūrio upe kanojomis. Trečiąją kelionės dieną jie patyrė daug pavojų. Vyresnysis Viljamas V. Felpsas dienos metu regėjime matė naikintoją, lakiojantį galioje vandenų veidu.

1–12 Viešpats paskyrė daug sunaikinimų ant vandenų; 13–22 Jonas prakeikė vandenis, ir naikintojas lakioja jų veidu; 23–29 Kai kurie turi galią įsakinėti vandenims; 30–35 Vyresnieji turi keliauti po du ir skelbti evangeliją; 36–39 Jie turi pasiruošti Žmogaus Sūnaus atėjimui.

1 Atkreipkite dėmesį ir įsiklausykite į balsą to, kuris turi visą agalią, kuris yra nuo amžinybės iki amžinybės, būtent bAlfa ir Omega, pradžia ir pabaiga.

2 Štai, iš tiesų taip sako Viešpats jums: o jūs, šioje vietoje surinkti mano bažnyčios vyresnieji, kuriems dabar atleistos jūsų nuodėmės, nes aš, Viešpats, aatleidžiu nuodėmes ir esu bgailestingas tiems, kurie cišpažįsta savo nuodėmes nuolankiomis širdimis;

3 bet iš tiesų sakau jums, jog nereikia, kad visa ši mano vyresniųjų grupė greitai keliautų vandenimis, kai tuo tarpu gyventojai abiejose pusėse žūsta netikėjime.

4 Tačiau aš leidau tai, kad galėtumėte paliudyti; štai ant vandenų laukia daug pavojų, ir ypač ateityje;

5 nes aš, Viešpats, įpykęs paskyriau daug sunaikinimų ant vandenų; taip, ir ypač ant šitų vandenų.

6 Tačiau visas kūnas yra mano rankoje, ir tas iš jūsų, kuris yra ištikimas, nežus nuo vandenų.

7 Todėl reikalinga, kad mano tarnas Sidnis Gilbertas ir mano tarnas aViljamas V. Felpsas paskubėtų vykdyti savo pavedimą ir misiją.

8 Tačiau aš neleidau jums išsiskirti, kol nebuvote asudrausminti dėl visų savo nuodėmių, idant būtumėte viena, kad nepražūtumėte bnelabume;

9 bet dabar, iš tiesų sakau, jog man reikalinga, kad jūs išsiskirtumėte. Todėl tegul mano tarnai Sidnis Gilbertas ir Viljamas V. Felpsas pasiima savo ankstesnę grupę ir tegul skubiai leidžiasi kelionėn, idant įvykdytų savo misiją, ir jie nugalės tikėjimu.

10 Ir kiek bus ištikimi, tiek jie bus apsaugoti, ir aš, Viešpats, būsiu su jais.

11 Ir likusieji tegul pasiima ko reikia apsirengti.

12 Tai, kas jums nereikalinga, tegul paima mano tarnas Sidnis Gilbertas, kaip sutarsite.

13 Ir dabar, štai, aš aįsakiau tai jums jūsų blabui; ir aš, Viešpats, samprotausiu su jumis kaip su žmonėmis senovės dienomis.

14 Štai, aš, Viešpats, pradžioje palaiminau avandenis; bet paskutiniosiomis dienomis savo tarno Jono burna aš vandenis bprakeikiau.

15 Todėl ateis dienos, kai joks kūnas nebus saugus ant vandenų.

16 Ir ateinančiomis dienomis bus sakoma, kad niekas kitas negali vykti į Sionės žemę vandenimis, kaip tik doras širdimi.

17 Ir kaip aš, Viešpats, pradžioje aprakeikiau žemę, taip paskutiniosiomis dienomis, aš ją palaiminau, tinkamu metu, savo šventųjų naudojimui, kad jie galėtų valgyti jos riebumo.

18 Ir dabar aš duodu jums įsakymą: ką sakau vienam, sakau visiems; perspėkite savo brolius dėl šių vandenų, kad jais nekeliautų, idant jų tikėjimas nepalūžtų ir jie nepakliūtų į pinkles;

19 aš, Viešpats, paskyriau, ir naikintojas lakioja jų veidu, ir aš neatšaukiu šio įsako.

20 Aš, Viešpats, vakar pykau ant jūsų, bet šiandien mano pyktis nugręžtas.

21 Todėl tegul tie, apie kuriuos kalbėjau, kad turi skubiai leistis kelionėn, – vėl sakau jums: tegul jie skubiai leidžiasi kelionėn.

22 Ir man bus nesvarbu, neilgai trukus, jeigu jie įvykdys savo misiją, ar jie keliaus vandeniu ar žeme; tebus pagal tai, kaip bus atskleista jiems nuspręsti vėliau.

23 Ir dabar, dėl mano tarnų Sidnio Rigdono, Džozefo Smito jaunesniojo ir Oliverio Kauderio: tegul jie daugiau nevyksta vandenimis, nebent kanalu, kai keliauja namo; arba, kitais žodžiais, jie nevyks vandenimis, nebent kanalu.

24 Štai, aš, Viešpats, paskyriau kelią savo šventiesiems keliauti; ir štai tas kelias: palikę kanalą, jie keliaus žeme, kadangi jiems įsakyta keliauti ir nuvykti į Sionės žemę.

25 Ir jie darys taip, kaip darė Izraelio vaikai, pakeliui astatydamiesi palapines.

26 Ir, štai, šį įsakymą perduosite visiems savo broliams.

27 Tačiau, kam duota agalia įsakinėti vandenims, tam Dvasios duodama žinoti visus jo kelius;

28 todėl tesielgia taip, kaip jam įsako gyvojo Dievo Dvasia, ar tai būtų sausumoje, ar ant vandenų, kadangi man lieka spręsti, kaip pasielgti ateity.

29 O jums duotas šventųjų kelias, arba kelias, kuriuo turi keliauti Viešpaties stovyklos šventieji.

30 Ir dar, iš tiesų sakau jums: mano tarnai Sidnis Rigdonas, Džozefas Smitas jaunesnysis ir Oliveris Kauderis neatvers savo burnų nelabųjų susirinkimuose, kol atvyks į Cincinatį;

31 ir ten jie pakels savo balsus į Dievą prieš tuos žmones, taip, į tą, kurio pyktis užsidegęs prieš jų nelabumą, – žmones, kurie beveik apribrendę sunaikinimui.

32 Ir iš ten tegul jie keliauja į savo brolių susirinkimus, nes jų darbai būtent dabar kur kas labiau pageidaujami tarp jų, negu nelabųjų susirinkimuose.

33 Ir dabar, dėl likusiųjų – tegul jie keliauja ir askelbia žodį nelabųjų susirinkimuose, kiek tai jiems duodama;

34 ir kiek jie tai darys, tiek jie aišvalys savo apdarus ir bus be dėmės priešais mane.

35 Ir tegul jie keliauja drauge arba apo du, kaip jiems atrodo tinkama; tik mano tarnas Reinoldsas Kahūnas ir mano tarnas Samuelis H. Smitas, kuriais aš labai patenkintas, tenebūna išskirti, kol sugrįš į savo namus, ir tai mano išmintingam tikslui.

36 Ir dabar, iš tiesų sakau jums: ir ką sakau vienam, sakau visiems; būkite džiugūs, amaži vaikeliai, nes aš esu btarp jūsų ir cnepalikau jūsų;

37 ir kadangi jūs nusižeminote priešais mane, akaralystės palaiminimai yra jūsų.

38 Susijuoskite strėnas ir būkite abudrūs bei rimti, laukdami Žmogaus Sūnaus atėjimo, nes jis ateina tą valandą, kurią nesitikite.

39 Visuomet amelskitės, kad nepapultumėte į bpagundą, idant galėtumėte išlaikyti jo atėjimo dieną, ar gyvenime, ar mirtyje. Būtent taip. Amen.