Raštai
Doktrina ir Sandoros 74


74 Skyrius

Apreiškimas, duotas pranašui Džozefui Smitui Hairame, Ohajo valst., 1832 m. sausio mėn. (History of the Church, 1:242). Pranašas rašė: „Gavęs ankstesnį Viešpaties žodį [DS 73], aš vėl pradėjau versti Raštus ir stropiai dirbau iki pat konferencijos, kuri turėjo susirinkti sausio 25 dieną. Per šį laikotarpį aš taip pat gavau štai ką, kaip Pirmojo laiško korintiečiams 7 skyriaus 14 eilutės paaiškinimą“ (History of the Church, 1:242).

1–5 Paulius pataria savo laikų Bažnyčiai nesilaikyti Mozės įstatymo; 6–7 Maži vaikai yra šventi ir pašventinti per apmokėjimą.

1 Nes anetikintis vyras pašventinamas žmona, o netikinti žmona pašventinama vyru; kitaip jūsų vaikai būtų nešvarūs, bet dabar jie šventi.

2 Dabar, apaštalų dienomis tarp visų žydų, kurie netikėjo Jėzaus Kristaus evangelija, gyvavo apipjaustymo įstatymas.

3 Ir buvo taip, kad tarp žmonių kilo didelis aginčas dėl bapipjaustymo įstatymo, nes netikintis vyras norėjo, kad jo vaikai būtų apipjaustyti ir taptų paklusnūs Mozės cįstatymui, kuris buvo išpildytas.

4 Ir buvo taip, kad vaikai, būdami išauklėti paklusniais Mozės įstatymui, laikėsi savo tėvų atradicijų ir netikėjo Kristaus evangelija, ir per tai tapo nešventi.

5 Todėl, dėl šios priežasties apaštalas parašė bažnyčiai, duodamas jiems įsakymą, ne nuo Viešpaties, bet nuo savęs, kad tikintysis anesijungtų su netikinčiuoju; nebent jie tarp savęs atsisakytų bMozės įstatymo,

6 kad jų vaikai liktų neapipjaustyti; ir kad būtų panaikinta tradicija, bylojanti, kad maži vaikai yra nešventi; nes ji gyvavo tarp žydų;

7 bet maži avaikai yra bšventi, būdami cpašventinti per Jėzaus Kristaus dapmokėjimą; būtent apie tai ir kalba Raštai.