Raštai
Doktrina ir Sandoros 123


123 Skyrius

Šventųjų pareiga, susijusi su jų persekiotojais, kaip pateikė pranašas Džozefas Smitas, kalėdamas Liberčio kalėjime, Misūrio valst., 1839 m. kovo mėn. (History of the Church, 3:302–303).

1–6 Šventieji turi rinkti ir paskelbti savo kentėjimų bei persekiojimų aprašymą; 7–10 Ta pati dvasia, kuri įtvirtino klaidingus tikėjimo išpažinimus, veda ir prie šventųjų persekiojimo; 11–17 Vistik daugelis visose sektose priims tiesą.

1 Ir dar, norėtume patarti jums apsvarstyti, ar nederėtų visiems šventiesiems surinkti žinias apie visus faktus ir kentėjimus bei smurtą, kuriuos jiems užkrovė šios valstijos žmonės;

2 ir taip pat apie visą turtą ir jų patirtų nuostolių – tiek moralinių bei asmeninių skriaudų, tiek ir nekilnojamo turto – dydį;

3 ir taip pat vardus visų asmenų, pridėjusių ranką prie jų suspaudimų, kiek tik jie gali juos sužinoti ir išaiškinti.

4 Ir galbūt gali būti paskirtas komitetas šiems dalykams tirti ir paaiškinimams bei raštiškiems parodymams paimti; ir taip pat surinkti šmeižikiškus straipsnius, kurie paskleisti;

5 ir visus, kurie yra žurnaluose ir enciklopedijose, ir visas šmeižikiškas istorijas, kurios yra išleistos ir yra rašomos, ir kas jas rašė, ir pateikti visą velniškos nedorybės bei niekšiškos ir žmogžudiškos prievartos, kurios buvo vartojamos prieš šiuos žmones, rinkinį,

6 kad ne tik galėtume paskelbti visam pasauliui, bet ir pateikti tai valdžios galvoms visomis jų tamsiomis ir pragariškomis spalvomis, kaip paskutinę pastangą, kurios iš mūsų reikalauja mūsų Dangiškasis Tėvas prieš tai, kai mes galėsime pilnai ir visiškai pareikšti teises į tą pažadą, kuris iškvies jį iš jo aslėptuvės; ir taip pat, kad visa tauta liktų be pateisinimo prieš tai, kai jis galės atsiųsti savo galingos rankos galią.

7 Tai yra būtina pareiga prieš Dievą, angelus, su kuriais būsime atvesti stovėti, ir taip pat prieš save, savo žmonas ir vaikus, kurie su liūdesiu, sielvartu ir nerimu buvo priversti nusilenkti po labiausiai smerktina žmogžudystės, tironijos ir priespaudos ranka, remiama, raginama ir palaikoma įtaka tos dvasios, kuri taip stipriai prikniedijo melus paveldėjusių tėvų tikėjimo išpažinimus prie vaikų širdžių ir pripildė pasaulį sąmyšio, ir augo vis stipryn ir stipryn, ir dabar yra pats pagrindinis viso sugedimo šaltinis, ir visa ažemė dejuoja po jos nedorybės svoriu.

8 Ji – geležinis ajungas, ji – stiprus raištis; ji – patys pragaro antrankiai, grandinės ir apkaustai bei geležiniai pančiai.

9 Todėl tai yra būtina mūsų pareiga ne tik prieš mūsų pačių žmonas ir vaikus, bet ir prieš našles bei našlaičius, kurių vyrai ir tėvai buvo anužudyti po jos geležine ranka;

10 šių tamsių ir juodinančių darbų užtenka, kad priverstų patį pragarą drebėti ir stovėti apstulbusį ir išblyškusį, ir paties velnio rankas drebėti ir tirtėti.

11 Ir taip pat tai yra būtina mūsų pareiga prieš visą ateinančią kartą ir visus tyraširdžius –

12 nes žemėje tarp visų sektų, grupių ir religinių bendruomenių dar yra daug žmonių, kurie aapakinti žmonių klastingo gudravimo, kuriuo šie tykoja apgauti, ir kurie dar nepažįsta tiesos tik todėl, kad bnežino kur ją rasti, –

13 todėl, kad savo gyvenimus sunaudotume ir išeikvotume išnešdami į šviesą visus apaslėptus tamsos dalykus, kiek juos žinome, – ir jie tikrai apreikšti iš dangaus –

14 šios pareigos turi būti vykdomos su dideliu uolumu.

15 Niekas tenelaiko jų mažmožiais; nes ateityje yra daug kas, susijusio su šventaisiais, kas priklauso nuo šių dalykų.

16 Jūs žinote, broliai, kad audros metu didžiuliam laivui labai anaudinga visai nedidelė vairalazdė – tuo, kad jis palaikomas taip, kad galėtų darbuotis su vėju ir bangomis.

17 Todėl, švelniai mylimi broliai, adžiugiai darykime visa, kas mūsų galioje; ir tada galime stovėti ramūs, visiškai tikri, kad pamatysime Dievo bišgelbėjimą ir kad jo ranka bus apreikšta.