Biblioteka
101 pamoka. Almos 45–48

101 pamoka

Almos 45–48

Įvadas

Davęs paskutinius nurodymus savo sūnui Helamanui, Alma paliko Nefio žmones ir apie jį daugiau niekas negirdėjo. Helamanas tapo didžiu dvasiniu vadovu, o vadas Moronis tapo svarbiu kariniu vadovu nefitams sunkiu laikotarpiu. Nefitų atsiskyrėlių grupės vadas Amalikijas pradėjo vykdyti planą jėga pavergti nefitus. Vadas Moronis padėjo nefitams apsiginti nuo jų priešų puolimų, kad išsaugotų savo teises ir garbinimo laisvę.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 45

Helamanas patiki Almos žodžiais ir pradeda savo tarnystę

Pakvieskite mokinius pagalvoti apie savo pokalbį su tėvais arba kunigystės vadovais.

  • Kokius klausimus tėvai ir kunigystės vadovai dažniausiai užduoda per pokalbius?

Po trumpo aptarimo paaiškinkite, kad prieš tai, kai paliepė Helamanui rūpintis šventais metraščiais ir paliko kraštą (žr. Almos 45:18–19), Alma uždavė Helamanui virtinę klausimų. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 45:2–8 ir surasti, kokius klausimus uždavė Alma ir kaip atsakė Helamanas.

  • Kai Alma kalbėjosi su Helamanu, nefitai kariavo su lamanitais. Kaip, jūsų manymu, Helamano tikėjimas galėjo jam padėti per karą ir per visą jo tarnystę?

  • Ar yra kada buvę taip, kad tikėjimas Jėzumi Kristumi bei pranašų žodžiais ir ryžtas laikytis įsakymų sustiprino jus?

Apibendrinkite Almos 45:9–19 pasakydami mokiniams, kad išpranašavęs galutinį nefitų tautos sunaikinimą, Alma paliko žemę ir daugiau niekas apie jį negirdėjo. Prieš išvykdamas jis pranašavo paskutinį kartą. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Almos 45:16.

  • Kokių tiesų galime išmokti iš šios pranašystės? (Mokiniai gali pateikti įvairius principus, tačiau pasirūpinkite, kad jie suprastų, jog Viešpats negali žiūrėti į nuodėmę net su mažiausiu nuolaidžiavimu.)

Paaiškinkite, kad Helamanas pradėjo savo tarnystę paskirdamas Bažnyčios kunigus ir mokytojus visame krašte. Pakvieskite mokinius išnagrinėti Almos 45:23–24 ir surasti, kaip žmonės reagavo į šiuos Bažnyčios vadovus.

  • Kaip žmonės reagavo į savo Bažnyčios vadovus? Kodėl kai kurie žmonės atsisakė klausyti Bažnyčios vadovų?

Almos 46

Vadas Moronis suburia teisiuosius ginti savo teises ir religiją

Apibendrinkite Almos 46:1–3 paaiškindami, kad tie, kurie neklausė Bažnyčios vadovų, buvo vedami vyro, vardu Amalikijas. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 46:4–5 ir surasti, ko troško Amalikijas ir jo pasekėjai. Pakvieskite mokinius paaiškinti tai, ką surado.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 46:6–7 ir surasti, kaip Amalikijas paveikė tuos, kurie sekė juo.

  • Kas nutiko dėl Amalikijo įtakos?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 46:8–10 ir surasti pamokas, kurių Mormonas norėjo mus išmokyti per Amalikijo veiksmus. Galite pabrėžti, kad kelios tokios pamokos pradedamos žodžiais „taip mes matome“ ir „mes taip pat matome“. (Galite mokiniams pasiūlyti tas pamokas pasižymėti savo Raštuose.) Mokiniai gali atrasti tokias pamokas:

Daug žmonių greiti pamiršti Viešpatį ir elgtis nedorai.

Vienas nedoras žmogus gali atnešti daug nelabumo.

Kad palygintumėte Amalikiją su vadu Moroniu, paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 46:11–18 ir Almos 48:11–13, 17. Pakvieskite pusę mokinių surasti, ko troško Moronis. Likusius mokinius pakvieskite surasti žodžius ir frazes, kurie apibūdina Moronį. (Padėkite mokiniams pamatyti skirtumą tarp Moronio teisių motyvų ir Amalikijo nelabų motyvų. Moronis kovojo vardan laisvės ir teisumo, o Amalikijas troško valdžios ir norėjo pavergti nefitus.)

  • Kaip jūs, remdamiesi tuo, ką perskaitėte, apibūdintumėte vadą Moronį? Kokių principų galime išmokti iš šių ištraukų? (Mokiniai gali pateikti įvairius principus, tačiau pasirūpinkite, kad jie paminėtų tiesą, jog vienas teisus vyras gali įgyvendinti daug teisumo.)

  • Ko, anot Almos 46:11–18, meldė Moronis? (Kad laisvės palaima išliktų tarp nefitų ir Dievas suteiktų malonę dėl krisčionių reikalo.)

Moronis meldėsi „už krisčionių reikalą“. Dėl kokių trijų idealų, pasak Almos 46:12, Moronis manė turįs kovoti? (Padėkite mokiniams suprasti, kad turime pareigą ginti savo šeimas, religiją ir laisvę. Taip pat žr. Almos 43:45–48.)

  • Kokie sunkumai šiais laikais kyla šeimoms, krisčionims ir laisvei? Kokie būtų derami būdai apginti savo šeimas, religiją ir laisvę?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 46:18–22 ir surasti, ką Moronis prašė padaryti savo žmones. (Galite pasiūlyti mokiniams šiose eilutėse pasižymėti žodį sandora.)

  • Ką žmonės, sudarydami sandorą, pažadėjo daryti? (Saugoti savo teises ir religiją; neišsižadėti Viešpaties; nenusižengti Viešpaties įsakymams; ir nesigėdinti priimti Kristaus vardą.)

  • Kaip, anot Almos 46:22, žmonės išreiškė sandoros sudarymą? (Jie nuplėšė savo drabužius ir numetė prie Moronio kojų.)

Paimkite medžiagos gabalėlį ir jį perplėškite perpus. Galite paaiškinti, kad žmonės suplėšydami savo drabužius parodė savo atsidavimą sudarytai sandorai.

  • Kas, pasak žmonių, pagal Almos 46:21–22, turėtų jiems nutikti, jei sulaužytų savo sandorą?

  • Kaip tai padeda mums suprasti su Dievu sudaromų sandorų rimtumą?

Priminkite mokiniams, kad Moronis ir jo žmonės turėjo priešų, kurie norėjo juos sunaikinti.

  • Kas, pasak Moronio, pagal Almos 46:18, galėtų sunaikinti jo žmones?

Užrašykite lentoje tokius žodžius: Jei laikomės savo sandorų, Dievas …

Pakvieskite mokinius papasakoti, kaip jie užbaigtų sakinį, remdamiesi tuo, ko išmoko iš Almos 46:18–22. Taip pat paprašykite jų, kad pateiktų pavyzdį, kaip jie sužinojo, kad teiginys yra teisingas. Atsakymai gali būti įvairūs. Apibendrinkite jų atsakymus užbaigdami sakinį lentoje taip: Jei laikysimės savo sandorų, Dievas mus palaimins. Paraginkite mokinius studijuoti likusius Almos skyrius ir surasti tuos įrodymus, kurie patvirtina šį principą. Galite pasidalinti patyrimu, kai Viešpats palaimino jus už tai, kad laikėtės savo sandorų.

Apibendrinkite Almos 46:29–41. Paaiškinkite, kad Amalikijas kartu su savo pasekėjais suvokė, kad jų yra mažiau už nefitus, todėl jie nuvyko į Nefio žemę ir prisijungė prie lamanitų. Moronio armija sutrukdė didžiajai Amalikijo grupės daliai pasiekti Nefio žemę. Daug Amalikijo pasekėjų, norėdami išsaugoti laisvę, sudarė sandorą. Keletas, kurie nesudarė sandoros, buvo nužudyti. Amalikijas su keletu savo vyrų pabėgo ir prisijungė prie lamanitų.

Almos 47

Amalikijas, naudodamas klastą, tampa lamanitų karaliumi

Paklauskite mokinių, kaip jie jaustųsi, jei dalyvautų žaidime arba varžybose ir turėtų knygą, kurioje būtų sąrašas veiksmų, kuriuos panaudos jų priešininkas, kad laimėtų varžybas. Pasakykite mokiniams, kad taikydami Almos 47 skyrių sau, galime išmokti svarbių pamokų apie Šėtono mums nugalėti naudojamas taktikas.

Apibendrinkite Almos 47:1–6, pasakydami mokiniams, kad Amalikijas neatsisakė tikslo pavergti nefitus. Jis sukūrė klastingą planą, kaip nuversti lamanitų karalių ir tapti jų karaliumi tam, kad galiausiai vestų lamanitus į mūšį prieš nefitus. Kai Amalikijas prisijungė prie lamanitų, įgijo karaliaus, kuris jam leido vadovauti daliai lamanitų armijos, palankumą. Karalius įsakė Amalikijui ir jo armijai susekti nepaklusnią lamanitų armijos dalį, kuriai vadovavo vyras, vardu Lehontis. Amalikijui buvo įsakyta įtikinti Lehončio armiją imtis ginklų prieš nefitus, tačiau Amalikijas turėjo savo kėslų.

Pakvieskite mokinius studijuoti Almos 47:7–19 ir įsivaizduoti, kad jie yra Lehontis, o Amalikijas yra Šėtonas. Paprašykite jų tyliai perskaityti Almos 47:7–10 ir surasti, kur nuvyko Lehontis, kad apgintų savo armiją, ir ką Lehontį vertė daryti Amalikijas.

  • Kur Lehontis surinko savo armiją, kad pasiruoštų mūšiui? Kokį privalumą turi armija, jei ji stovi aukščiau nei priešas?

  • Ką Lehontį vertė daryti Amalikijas? Kokias taktikas naudoja Šėtonas, kad priverstų palikti aukštumas? (Galimi atsakymai: gundo mus mažinti savo standartus ir ragina mus eiti ten, kur mums nesaugu dvasiškai.)

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 47:11–19. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir pagalvoti, kaip Amalikijo taktikas galima prilyginti taktikoms, kurias naudoja Šėtonas, kad mus sunaikintų.

  • Kuo Amalikijo taktikos panašios į Šėtono taktikas, kurias jis naudoja, kad mus sunaikintų? (Galimi atsakymai: Šėtonas yra atkaklus, klastingas, gudrus ir negailestingas.)

  • Kokiais būdais Šėtonas siekia mus sunaikinti „palaipsniui“?

Apibendrinkite Almos 47:20–36, paaiškindami, kad Amalikijas toliau apgaudinėjo ir žudė, kol tapo lamanitų karaliumi. Pabrėžkite, kad Amalikijo kėslai ir taktikos buvo labai panašūs į Šėtono kėslus ir taktikas, nukreiptas prieš mus. Lentoje užrašykite tokį principą: Šėtonas siekia mus sunaikinti ir gundo palaipsniui mažinti savo standartus.

Almos 48

Vadas Moronis įkvepia nefitus būti pasirengusius ir ištikimus

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 48:7–10 ir surasti, ką Moronis veikė tuo metu, kai Amalikijas siekė galios tarp lamanitų.

  • Ką veikė Moronis, kol Amalikijas siekė galios tarp lamanitų?

  • Ką darė Moronis, kad sustiprintų savo žmones ir savo miestus prieš būsimus išpuolius? Kokioms konkrečioms vietoms Moronis skyrė ypač didelį dėmesį?

Suteikite mokiniams laiko pamąstyti apie savo gyvenimo silpnąsias vietas ir ką jie galėtų padaryti, kad jas sustiprintų. Paprašykite jų užrašyti savo mintis.

  • Kodėl Moronis, anot Almos 48:10, taip stengėsi sustiprinti savo žmones, kad jie atlaikytų priešo puolimus? (Pabrėžkite, kad Moronis norėjo išsaugoti nefitų religinę laisvę.)

  • Kokie yra šiuolaikinių Bažnyčios vadovų mokymų pavyzdžiai, padedantys mums sustiprinti savo dvasiškai silpnas vietas?

  • Kodėl Bažnyčios vadovai taip stengiasi sustiprinti mus dvasiškai?

Patvirtinkite mokiniams, kad sekdami Viešpaties tarnų mokymais būsime sustiprinti prieš pagundas.

Paraginkite mokinius likusiuose Almos skyriuose atidžiai ieškoti principų apie įsakymų laikymosi vertę ir savęs stiprinimo svarbą, kad atsispirtume Šėtonui.

Komentarai ir kontekstas

Almos 46:21–22. Sandorų rimtumas

Vyresnysis Polas E. Kiolikeris iš Septyniasdešimties liudijo apie sandoros sudarymo reikšmingumą:

„Rūpestingas dėmesys sandorų sudarymui yra lemiamas veiksnys mūsų amžinajam išgelbėjimui. Sandoros – tai mūsų ir Dangiškojo Tėvo sutartys, kuriomis mes įsipareigojame visa savo širdimi, protu ir elgesiu laikytis tų įsakymų, kuriuos nustatė Viešpats. Jei mes ištikimai vykdysime savąją sutartį, Jis įsipareigoja, arba pasižada, galiausiai mus palaiminti visu tuo, ką Pats turi“ („Evangelijos sandoros atneša pažadėtus palaiminimus“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Almos 48:19. „Ne mažiau naudingi“

Prezidentas Hovardas V. Hanteris paaiškino, ką Mormonas turėjo omenyje rašydamas, kad Helamanas buvo „ne mažiau nauding[as] žmog[us] negu Moronis“:

„Nors Helamanas nebuvo toks žymus arba išsiskiriantis kaip Moronis, tačiau jis buvo naudingas; tai yra jis buvo naudingas kaip Moronis. […]

Ne visi būsime kaip Moronis, kasdien sulaukiantys audringų plojimų iš savo bendradarbių. Dauguma mūsų būsime tylūs, mus mažai kas pažinos ir savo darbą atliksime be fanfarų. Tiems, kurie mano, kad dėl to jausis vieniši, išsigandę arba tiesiog nereikšmingi, sakau, kad esate „ne mažiau naudingi“ nei patys įspūdingiausi jūsų bendradarbiai. Jūs taip pat esate Dievo armijos dalis.

Pavyzdžiui, pagalvokite apie didžiulę tarnystę, kurią tyliai ir anonimiškai atlieka motina arba tėvas vertuose pastarųjų dienų šventųjų namuose. Pagalvokite apie Evangelijos pagrindų mokytojus, Pradinukų organizacijos muzikos mokytojus, skautų vadovus, Paramos bendrijos lankančias mokytojas – visus, kurie tarnauja ir laimina milijonus, tačiau jų vardų niekada viešai nepagerbsime ir neišvysime visuotinėje žiniasklaidoje.

Dešimtys tūkstančių nepastebimų žmonių kiekvieną dieną suteikia mums galimybių ir laimę. Kaip moko Raštai, jie yra „ne mažiau naudingi“ nei tie, kurių vardai skelbiami laikraščių pirmuosiuose puslapiuose.

Per dažnai istorijoje į šviesą iškeliamas ir dėmesys suteikiamas vienam, o ne daugeliui“ („No Less Serviceable,“ Ensign, Apr. 1992, p. 64).