77 pamoka
Almos 12
Įvadas
Kadangi dėl Amuleko žodžių Ziezromas pradėjo „drebėti, suvokdamas savo kaltę“ (Almos 12:1), Alma pakilo aiškinti Amuleko išsakytų mokymų. Alma susitelkė į tas tiesas, kurios padėtų Amoniho žmonėms atgailauti dėl savo širdžių kietumo ir kitų nuodėmių. Jis pabrėžė Šėtono pinklių subtilumą, nelabuosius užgriūsiantį teismą ir išpirkimo planą, dėl kurio atgailaujantiems bus atleistos jų nuodėmės.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Almos 12:1–7
Alma atskleidžia Ziezromo planą – kartu ir Priešininko planą – Amoniho žmonėms
Vadovaudamiesi šia schema, užriškite virvelėje slankiojantį mazgą arba kilpą. Pademonstruokite kilpos veikimą: laikykite kilpą priešais ant stalo ar suolo padėtą saldainį ar kokį kitą valgomą daiktą. Paprašykite kurio nors mokinio pro kilpą ištiesti ranką ir paimti maistą. Kai mokinys tai darys, užveržkite kilpą. (Būkite atsargūs, kad nesužeistumėte mokinio.)
Pakvieskite kurį nors mokinį visai klasei trumpai papasakoti apie tai, kaip Ziezromas savo pinklėmis bandė prigauti Amuleką (žr. Almos 11:21–25). Paaiškinkite, kad po to, kai Amulekas perprato Ziezromo kėslus ir juos atrėmė, Alma pakilo kalbėti Ziezromui ir klausantiems žmonėms (žr. Almos 12:1–2). Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 12:3–6 eilutes ir surasti žodžius bei frazes, kuriais Alma apibūdino Ziezromo taktiką. (Galite paraginti mokinius tas frazes ir žodžius pasižymėti.) Paprašykite jų papasakoti, ką surado.
-
Kieno planu sekė Ziezromas?
-
Kokie, pasak Almos, buvo velnio kėslai?
-
Dėl ko Alma sugebėjo perprasti šį planą?
Pakvieskite mokinius suformuluoti principus, apibendrinančius tai, ką iš Almos 12:3 eilutės jie sužinojo apie tai, kaip gali aptikti Priešininko suktybes. (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų pateikti tokį principą: Šventoji Dvasia mums gali padėti atpažinti Priešininko suktybes. Galite mokiniams priminti, kad praeitoje pamokoje jie sužinojo apie tai, kad, pasikliaudami Šventąja Dvasia, galime įveikti pagundą. Paaiškinkite, kad, norėdami įveikti pagundą ar suktybę, pirmiausia turime ją atpažinti ir suprasti jos keliamą grėsmę mums. Tada turime daryti viską, kad to išvengtume.
-
Kada Šventoji Dvasia padėjo jums atpažinti ir išvengti pagundos? (Kai mokiniai baigs atsakinėti, galite ir jūs pasidalinti kokiu nors savo patyrimu.)
Skirkite mokiniams kelias minutes savo užrašuose ar Raštų studijavimo žurnaluose parašyti apie tai, kaip jie gali sustiprinti savo jautrumą Šventosios Dvasios raginimams ir dėl to sugebėti atpažinti ir išvengti Priešininko pinklių.
Almos 12:8–18
Alma moko apie paskutinįjį visos žmonijos teismą
Mokinių paprašykite pagalvoti apie tai, kokios karjeros jie norėtų siekti. Pakvieskite kelis jų papasakoti apie juos dominančią karjerą. Paprašykite jų paskaičiuoti, kiek kainuotų mokslas kolegijoje, universitete ar profesinėje mokykloje, kad įgytų tuos įgūdžius, kurie reikalingi sėkmingai jų karjerai. Pakvieskite vieną mokinį perskaityti žemiau pateiktą vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite mokinių atkreipti dėmesį į tai, kokį, pasak vyresniojo Bednario, „mokestį už mokslą“ turime sumokėti už tai, kad įgytume dvasinių žinių.
„Dvasinis supratimas … tiesiog negali būti [mums] duodamas. Norint gauti ir patiems „turėti“ tokį pažinimą, reikia sumokėti stropumo ir mokytumo siekimo mokymusi ir tikėjimu mokestį. Tik taip tai, kas žinoma protu, galima pajusti širdimi“ („Be paliovos budėkite“, 2010 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 12:7–8. Paprašykite mokinių sekti skaitymą ir rasti įrodymų, kad Ziezromas pradėjo mokėti dvasinį „mokestį už mokslą“, kurio reikia dvasiniam pažinimui. Pakvieskite mokinius paaiškinti, kas šiose eilutėse rodo, kad Ziezromo širdis pradėjo keistis.
Pažymėkite, jog Ziezromas uždavė Almai klausimą apie prikėlimą. Užuot atsakęs į tą klausimą iš karto, Alma ėmė jį mokyti apie tai, kaip įgyjamas dvasinis pažinimas. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 12:9–11. Paprašykite mokinių surasti, ko Alma mokė Ziezromą apie tai, kaip įgyjamas dvasinis pažinimas. Paaiškinkite, kad „Dievo slėpiniai yra dvasinės tiesos, pažįstamos tik apreiškimu … tiems, kurie yra paklusnūs Evangelijai“ (Raštų rodyklė, „Dievo slėpiniai“). (Šį teiginį galite užrašyti lentoje.) Taip pat galite pasiūlyti mokiniams užsirašyti jį savo Raštuose, šalia Almos 12:9.)
Paprašykite mokinių savais žodžiais pasakyti, ką, pasak Almos 12:9 eilutėje esančio mokymo, turime daryti, kad gautume dvasinę tiesą. (Mokiniai gali atsakyti skirtingais žodžiais, tačiau jų atsakymai turi išreikšti tai, kad dvasines tiesas Viešpats mums apreiškia sulig mūsų Jo žodžiams skiriamą dėmesį ir uolumą. Galite mokinius paraginti šį principą užsirašyti savo Raštuose, šalia Almos 12:9 eilutės.)
-
Koks ryšys yra tarp mūsų širdžių būsenos ir mūsų gebėjimo priimti dvasines tiesas?
Atkreipkite dėmesį į Almos 12:10–11 eilutėse užrašytas skirtingas pasekmes tiems, kurie neužkietina savo širdžių tiesai, ir tiems, kurie užkietina.
-
Kaip šių pasekmių žinojimas veikia jūsų troškimą siekti didesnio dvasinio pažinimo?
Paaiškinkite, kad pamokęs, kaip pažinti dvasinę tiesą, Alma atsakė į Ziezromo anksčiau užduotus klausimus. Paprašykite mokinių savais žodžiais perfrazuoti Almos 12:8 eilutėje užrašytą Ziezromo klausimą. Pakvieskite juos tyliai perskaityti Almos 12:12–15 eilutes ir surasti, ko Alma mokė Ziezromą apie prikėlimą ir teismą. Kol mokiniai skaito, lentoje užrašykite: Turėsime atsakyti prieš Dievą už savo … , … ir …
Kai mokiniai baigs skaityti, paprašykite jų užbaigti sakinį lentoje: Turėsime prieš Dievą atsakyti už savo mintis, žodžius ir veiksmus.
-
Kaip, jūsų manymu, ši tiesa galėjo paveikti Ziezromą? (Parašykite mokinių atsiversti Almos 14:6 ir 15:3 ir ten paieškoti atsakymo.) Kodėl, jūsų manymu, ši tiesa Ziezromui padarė tokį galingą poveikį? (Galite pabrėžti, kad Ziezromas nebuvo susirūpinęs vien savimi. Jam rūpėjo ir žmonės, kuriuos jis nuklaidino.)
-
Kokie žmones kamuojantys žodžiai, veiksmai ir mintys gali juos pasmerkti, jei dėl to jie neatgailauja? (Kad padėtumėte mokiniams susimąstyti ir aptarti, kaip jų pasirenkamos pramogos ir medijos daro įtaką jų mintims, žodžiams ir veiksmams, galite jiems rekomenduoti patarimus apie tai pasiskaityti brošiūrėlėje Jaunimo stiprybės vardan.)
-
Kaip pasikeistų jūsų kasdieniai pasirinkimai, jei prisimintumėte lentoje užrašytą tiesą?
Atkreipkite dėmesį į Almos 12:14 eilutės a išnašoje esančią dalinę nuorodą į Mozijo 4:30 eilutę ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti tą eilutę. (Galite mokiniams pasiūlyti šią dalinę nuorodą pasižymėti savo Raštuose.) Jei liks laiko, paprašykite mokinių atsiversti savo užrašus, kur jie užsirašė, kaip pagerins savo jautrumą Šventosios Dvasios raginimams. Pakvieskite juos papildyti savo užrašus mintimis apie tai, kaip jų supratimas apie atsiskaitymą Dievui veikia jų troškimą atpažinti pagundą ir nepasiduoti jai.
Almos 12:19–37
Alma aiškina, kaip išpirkimo planas mums padeda įveikti Nuopuolio padarinius
Parodykite mokiniams paveikslėlį „Adomas ir Ieva, atsiklaupę prie aukuro“ (62332; Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 4). Paaiškinkite, kad vyras, vardu Antionas, vienas iš vyriausiųjų valdovų Amonihe, uždavinėjo klausimus apie Almos ir Amuleko mokytą prikėlimą. Jis atėjo Almos pasiteirauti, kaip tai įmanoma, kad žmonija taptų nemirtinga. (Žr. Almos 12:20–21.)
Paklauskite mokinių, kiek kompetentingi jie jaustųsi kokiam nors Bažnyčiai nepriklausančiam žmogui aiškindami apie tai, kaip galime būti išpirkti iš Nuopuolio. Kad padėtumėte jiems būti pasiruošusiems pamokyti šios tiesos ką nors kitą, paprašykite jų patyrinėti žemiau esančioje lentelėje nurodytas Raštų eilutes ir atitinkamuose stulpeliuose surašyti, ką sužinojo. (Šią lentelę galite nubraižyti lentoje dar prieš pamokos pradžią. Pakvieskite mokinius ją nusibraižyti savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose.)
|
Nuopuolio padariniai (Almos 12:22, 24) |
Ką yra padaręs Dievas, kad įgyvendintų mūsų išpirkimą (Almos 12:24–25, 28–33) |
Ką turime padaryti mes patys, kad būtume išpirkti (Almos 12:24, 30, 34, 37) |
|---|---|---|
Kol mokiniai pildys lentelę, kai kuriems jų gali prireikti jūsų pagalbos. (Vienas iš būdų, kaip mokiniams galite padėti suprasti Raštus, tai nukreipti juos į išnašas. Pavyzdžiui, 22 eilutės c išnašoje esančios nuorodos į kitas Raštų eilutes gali padėti mokiniams suprasti, ką visai žmonijai reiškia būti prapultyje ir nuopuolyje.) Kai mokiniai baigs pildyti lentelę, užduokite tokius klausimus: (Šiuos klausimus lentoje galite surašyti dar prieš pamoką, kad pildydami lentelę mokiniai galėtų apgalvoti savo atsakymus.)
-
Kaip Jėzaus Kristaus Apmokėjimas suteikia mums galimybę įveikti Nuopuolio padarinius? (Dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo fizinę mirtį mes visi įveiksime per prikėlimą. O per Gelbėtojo Apmokėjimą ir mūsų atgailą iš savo „prapulties ir nuopuolio“ būsenos galėsime sugrįžti pas Dievą.)
-
Kokia, pasak Almos 12:24 eilutėje esančio Almos mokymo, yra gyvenimo prasmė? (Jis sakė, kad šis gyvenimas yra laikas pasiruošti susitikti su Dievu. Galite pasiūlyti mokiniams Almos 12:24 eilutėje pasižymėti tas frazes, kurios moko šios tiesos.)
Kad padėtumėte mokiniams pritaikyti išmoktus dalykus, užduokite klausimus, panašius į šiuos:
-
Kaip gyvenimo prasmės žinojimas padeda jums orientuotis?
-
Kaip jūsų tikėjimas Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi padeda jums ruoštis susitikti su Jais?
Užbaikite savo liudijimu apie tai, kad būtent dabar yra laikas ruoštis susitikti su Dievu.
Komentarai ir kontekstas
Almos 12:24. „Bandomoji būsena“
Terminai „bandomoji būsena“ arba „bandomasis laikas“ iš visų Raštų aptinkamas tik Almos knygoje (žr. Almos 12:24; 42:4, 10, 13). Vyresnysis L. Tomas Peris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip apibūdino šį bandomąjį laiką:
„Pagrindinė gyvenimo žemėje paskirtis yra leisti mūsų dvasioms, kurios egzistavo dar prieš šį pasaulį, susijungti su mūsų kūnais didžių mirtingojo gyvenimo galimybių laikui. Šių dviejų dalykų susijungimas suteikė mums privilegiją augti, tobulėti ir bręsti taip, kaip teįmanoma dvasiai susijungus su kūnu. Su savo kūnais mes praeiname tam tikrus išbandymus, kas dar vadinama bandomąja mūsų būties būsena. Tai yra mokymosi ir išbandymo laikas, kad įrodytume esą verti amžinųjų galimybių. Visa tai yra mūsų Tėvo dieviško plano Savo vaikams dalis“ („Proclaim My Gospel from Land to Land,“ Ensign, May 1989, 14).
Almos 12:32. Įsakymų priėmimas gavus pažinimą apie planą
Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Dievo plano pažinimas padeda mums suvokti, kodėl turėtume laikytis įsakymų. Kalbėdamas jaunimo mokytojams jis sakė:
„Jaunuoliai nori žinoti kodėl? – Kodėl mums įsakyta kai ką daryti, o kai ko nedaryti?“ Laimės plano, netgi jo santraukos, žinojimas gali duoti jauniems protams atsakymą į klausimą „kodėl“. […]
Į pačius sunkiausius klausimus, su kuriais susiduriame Bažnyčioje jau dabar ir kuriuos galime pavardinti – abortai ir visi kiti panašūs klausimai; visokie iššūkiai dėl to, kas gali turėti kunigystę, o kas ne – negalima atsakyti be tam tikro kontekstinio supratimo apie Dievo planą.
Alma štai ką pasakė, ir tai pastaruoju metu yra mano mėgstamiausia Raštų eilutė (nors tos mėgstamiausios eilutės man vis keičiasi): Dievas davė jiems įsakymus po to, kai jiems atskleidė išpirkimo planą (žr. Almos 12:32; kursyvas pridėtas). […]
Jei stengiatės jiems atsakyti į tokį „kodėl“, laikykitės tokio modelio: Dievas įsakymus jiems davė po to, kai atskleidė išpirkimo planą“ („The Great Plan of Happiness“ [kreipimasis į BŠS religijos švietėjus, 1993 m. rugpjūčio 10 d.], si.lds.org).