Biblioteka
Omnio knyga


Omnio knygos studijų įvadas

Kodėl reikia studijuoti šią knygą?

Studijuodami Omnio knygą mokiniai sužinos, kad Viešpats saugojo teisiuosius nefitus ir atvedė juos į Zarahemlos žemę (žr. Omnio 1:7, 12–13). Jie taip pat sužinos apie kitas žmonių grupes – mulekitus (arba Zarahemlos žmones) ir jareditus – kuriuos Viešpats atvedė į pažadėtąją žemę.

Kas parašė šią knygą?

Omnio knygą rašė penki žmonės: Omnis, Amaronas, Kemišas, Abinadomas ir Amalekis. Omnis buvo Jaromo sūnus bei Lehio ir Sarijos proprovaikaitis. Apie save jis sakė, kad esąs „nedoras žmogus“, kuris „[nesilaiko] Viešpaties nuostatų ir įsakymų“ (Omnio 1:2). Amaronas (Omnio sūnus), Kemišas (Amarono brolis) ir Abinadomas (Kemišo sūnus) – visi šį tą užrašė. Abinadomo sūnus Amalekis užrašė didžiąją Omnio knygos dalį ir buvo paskutinis žmogus, rašęs mažosiose Nefio plokštelėse. Tas plokšteles jis patikėjo karaliui Benjaminui.

Kam ši knyga parašyta ir kodėl?

Omnis pareiškė, kad gavo „įsakymą iš savo tėvo Jaromo, jog [turįs] […] parašyti […] idant [išsaugotų jų] genealogiją“ (Omnio 1:1). Šis pareiškimas byloja, kad Omnis rašė savo palikuonių labui. Kiti trys Omnio knygos rašytojai nerašo konkrečiai auditorijai ir nepareiškia, kodėl rašo. Tačiau Amalekio kvietimas visiems žmonėms „[ateiti] pas Kristų […] ir [ragauti] jo išgelbėjimo“ (Omnio 1:26) rodo, kad jis buvo susirūpinęs jo žodžius skaitysiančių žmonių išgelbėjimu.

Kada ir kur ji buvo parašyta?

Visi Omnio knygos autoriai rašė maždaug nuo 361 m. pr. Kr. iki 130 m. pr. Kr. Pirmieji keturi autoriai rašė Nefio žemėje. Amalekis savo metraštį rašė Zarahemlos žemėje.

Kokie yra išskirtiniai šios knygos bruožai?

Omnio knyga yra paskutinė knyga mažosiose Nefio plokštelėse. Omnio knygoje aprašomas didžiausias laiko tarpas iš visų kitų mažųjų plokštelių knygų. Iš visos Mormono Knygos tik 4 Nefio ir Etero knygose aprašomas ilgesnis laiko tarpas nei Omnio knygoje.

Paveikslėlis
mažųjų plokštelių diagrama

Omnio knygoje taip pat detalizuojamas pirmojo karaliaus Mozijo, kuris buvo karaliaus Benjamino tėvas ir antrojo karaliaus Mozijo senelis, valdymas. Pirmasis karalius Mozijas išvedė teisiuosius nefitus iš Nefio žemės ir sujungė juos su Zarahemlos žmonėmis (žr. Omnio 1:12–23). Omnio knygoje pasakojama, kad Viešpats Zarahemlos žmones (dar žinomus mulekitų vardu) iš Jeruzalės į pažadėtąją žemę atvedė netrukus po to, kai Lehis su savo šeima pasitraukė iš Jeruzalės (žr. Omnio 1:15).

Omnio knyga yra pirmoji Mormono Knygoje, kurioje paminimi jareditai. Joje taip pat minima, kad kai kurie nefitai paliko Zarahemlą ir sugrįžo į Nefio žemę; tai aprašoma Mozijo 7–24 skyriuose. Galiausiai, Omnio knygoje pristatomas karalius Benjaminas ir paaiškinama, kodėl Amalekis jam patikėjo šventus metraščius (žr. Omnio 1:25).

Knygos planas

Omnio 1:1–3 Omnis aprašo taikos ir karų tarp nefitų ir lamanitų laikotarpius.

Omnio 1:4–11 Mažosiose Nefio plokštelėse rašo Amaronas, Kemišas ir Abinadomas. Tuo laiku nefitai buvo atsimetimo būsenos.

Omnio 1:12–30 Amalekis aprašo svarbiausius karaliaus Mozijo ir karaliaus Benjamino valdymo laikotarpių įvykius. Jis visus kviečia ateiti pas Kristų.