Biblioteka
139 pamoka. Mormono 5–6

139 pamoka

Mormono 5–6

Įvadas

Mormonas pranašavo, kad jo metraštis išeis paskutiniosiomis dienomis, kad įtikintų skaitytojus, jog Jėzus yra Kristus. Jis ragino to metraščio skaitytojus atgailauti ir pasiruošti teismui Dievo akivaizdoje. Tarp savo žmonių Mormonas permąstė savo atsisakymą būti nefitų kariniu vadovu ir vėl sutiko jiems vadovauti kare. Tačiau tie žmonės atsisakė atgailauti ir buvo persekiojami lamanitų, kol buvo sunaikinta visa nefitų tauta. Matydamas šį žudymo ir niokojimo vaizdą Mormonas apverkė savo liaudies nuopuolį ir jų nenorą sugrįžti pas Jėzų Kristų.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Mormono 5:1–9

Mormonas nusprendžia vėl vadovauti nefitų armijai, bet lamanitai laimi

Paminėkite kokią nors stichinę nelaimę, kuri galėtų ištikti jūsų kraštą, pavyzdžiui, žemės drebėjimą, cunamį, ugnikalnio išsiveržimą ar uraganą. Paprašykite mokinius įsivaizduoti, kad jie buvo įspėti, jog ši stichinė nelaimė ištiks jų bendruomenę po keleto dienų.

  • Kur kreiptumėtės pagalbos?

Priminkite mokiniams, kad nefitai susidūrė su panašaus masto pavojumi, bet jiems gresianti nelaimė buvo dvasinė. Taip pat priminkite mokiniams, kad nefitai kariavo ir kad dėl jų nelabumo Mormonas buvo atsisakęs vadovauti jų armijoms (žr. Mormono 3:16).

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mormono 5:1–2. Kitus mokinius paprašykite atidžiai klausyti ir surasti, kas, nefitų manymu, galėjo išlaisvinti juos iš jų suspaudimų.

  • Nors Mormonas tikrai galėjo vadovauti nefitams karo mūšiuose, kodėl jis manė, kad žmonės nebus išvaduoti iš suspaudimų?

  • Ko galime pasimokyti iš Mormono 5:1–2 apie tai, kur turėtume pirmiausia ieškoti pagalbos atsidūrę suspaudimuose? (Pirmiausia turėtume kreiptis į Dievą, kuris atsakys tiems, kurie atgailauja ir šaukiasi Jo pagalbos dėl suspaudimų.)

Apibendrinkite Mormono 5:3–7, paaiškindami, kad Mormono vadovaujami nefitai atrėmė kelis lamanitų puolimus. Bet galiausiai lamanitai „trypė nefitų liaudį savo kojomis“ (Mormono 5:6). Nefitams traukiantis, tie, kurie negalėjo bėgti pakankamai greitai, buvo sunaikinti.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mormono 5:8–9. Kitus mokinius paprašykite ieškoti priežasties, dėl kurios Mormonas nepateikė viso aprašymo apie tai, ką matė.

  • Kodėl Mormonas nedrįso pateikti viso aprašymo apie tai, ką matė?

Mormono 5:10–24

Mormonas paaiškina, kad Mormono Knygos tikslas yra įtikinti žmones tikėti Jėzų Kristų

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mormono 5:10–11. Kitus mokinius paprašykite atidžiai klausyti ir surasti žodžius, kuriuos Mormonas pavartojo tris kartus, norėdamas išreikšti tai, kaip jausis paskutiniųjų dienų žmonės, sužinoję apie nefitų tautos nuopuolį. (Jis sakė, kad sielvartausime.)

  • Kuo šis aprašymas jus liūdina?

Atkreipkite mokinių dėmesį į Mormono žodžius, užrašytus Mormono 5:11, kad, jei būtų atgailavę, jo žmonės „galėtų būti apkabinti Jėzaus rankomis“.

  • Ką, jūsų manymu, reiškia būti apkabintiems Jėzaus rankomis? (Galite paaiškinti, kad žodis apkabinti čia reiškia stipriai ar saugiai laikyti rankose arba apglėbti.)

  • Ko ši frazė mus moko apie tai, ką duoda atgaila? (Padėkite mokiniams pastebėti tokį principą: Per atgailą galime būti „apkabinti Jėzaus rankomis“. Šį principą užrašykite lentoje.)

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šį principą, pakvieskite vieną jų perskaityti šį vyresniojo Kento F. Ričardso iš Septyniasdešimties teiginį:

„Visi, kurie ateis, gali būti „apkabinti Jėzaus rankomis“ [Mormono 5:11]. Jo galia gali būti išgydyti visi žmonės, numalšintas bet koks skausmas. Jame galime rasti „savo sieloms atgaivą“ [Mato 11:29]. Mūsų žemiškos aplinkybės gal ir nepasikeis tuojau pat, bet mūsų skausmas, nerimas, kančia ir baimė gali būti būti panardinti Jo ramybėje ir gydančiame balzame“ (žr. „Apmokėjimas apima visokį skausmą“, 2010 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Pakvieskite mokinius savo sąsiuvinyje arba Raštų studijavimo žurnale parašyti atsakymą į vieną iš žemiau pateiktų klausimų. (Šiuos klausimus galite surašyti ant lentos ar padiktuoti, kad mokiniai galėtų juos užsirašyti.)

  • Kada jautėtės „apkabinti Jėzaus rankomis“?

  • Ką galite padaryti, kad gautumėte daugiau Viešpaties paguodos, apsaugos ir atleidimo?

Paaiškinkite, kad Mormono 5:12–13 yra Mormono pranašystė apie tai, kad jo raštai bus paslėpti, o po to išnešti į šviesą, kad juos skaitytų visi žmonės. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mormono 5:14–15 ir ieškoti, kokį vaidmenį Viešpats skyrė Mormono raštams paskutiniosiomis dienomis. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti jiems svarbias frazes.

  • Koks yra Mormono Knygos tikslas, pagal Mormono 5:14–15? (Siekite, kad mokiniai pasakytų, jog Mormono Knyga buvo parašyta įtikinti visus žmones, kad Jėzus yra Kristus, kad padėtų Dievui įvykdyti Jo sandoras su Izraelio namais ir kad padėtų lamanitų palikuonims giliau tikėti Evangelija.)

Mokiniams atsakius, jog Mormono raštai skirti įtikinti žmones, kad Jėzus yra Kristus, pasidalinkite savo liudijimu apie tai, kaip apie svarbiausią Mormono Knygos žinią.

  • Kaip ši svarbiausia Mormono Knygos žinia laimina tuos, kurie ją skaito?

  • Kaip Mormono Knygos studijavimas padėjo jums giliau tikėti Jėzų Kristų ir Jį pamilti?

Pažymėkite, kad Mormono Knyga daugeliui padeda atgailauti ir „būti apkabintiems Jėzaus rankomis“, bet kad dar yra daug žmonių, kurie atsisako tikėti Kristų.

Ant lentos, šalia anksčiau jūsų užrašyto principo, apie atgailą užrašykite tokius žodžius: Jeigu atsisakome atgailauti … Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mormono 5:16–19, o kitus mokinius paprašykite ieškoti nefitų atsisakymo atgailauti pasekmių. Paprašykite, kad panaudodami tai, ką rado, mokiniai užbaigtų ant lentos užrašytą sakinį. Kad padėtumėte mokiniams suprasti Raštų eilučių žodžius ir frazes, jiems atsakinėjant galite užduoti tokius klausimus:

  • Ką, jūsų manymu, reiškia „pasaulyje be Kristaus ir Dievo“? (Mormono 5:16). (Tai reiškia gyventi be tikėjimo Jėzumi Kristumi arba Dangiškuoju Tėvu ir be dieviškos įtakos bei vadovavimo.)

  • Pelai yra lengvos varpų nuokulos. Kuliant javus, pelai yra atskiriami ir išmetami. Ką, jūsų manymu, reiškia frazė „genami, kaip pelai prieš vėją“? (Mormono 5:16).

  • Ką reikštų keliauti laivu be burių, vairo ir inkaro? (Žr. Mormono 5:18.) Kuo ši situacija panaši į nefitų?

  • Ko Mormono žodžiai moko mus apie tuos, kurie atsisako atgailauti? (Mokinių atsakymai turėtų išreikšti mintį, kad atsisakydami atgailauti galiausiai netenkame Viešpaties vadovavimo. Lentoje užrašytą teiginį užbaikite tokia tiesa: Jei atsisakysime atgailauti, Dvasia pasitrauks ir mes prarasime Viešpaties vadovavimą.)

Paprašykite mokinius tyliai pamąstyti, ar jie matė, kaip šis principas veikia jų pačių ar kitų gyvenime.

Pakvieskite mokinius greitai peržvelgti Mormono 5:11, 16–18 ir tuos du principus, kuriuos užrašėte ant lentos.

  • Kaip savais žodžiais išreikštumėte skirtumą tarp nuoširdžios atgailos rezultato ir atsisakymo atgailauti pasekmės?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mormono 5:22–24 ir ieškoti, ką daryti Mormonas ragino žmones pastarosiomis dienomis. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką randa.

Paliudykite, jog tie du priešingi ant lentos užrašyti principai yra tiesa.

Mormono 6

Mormonas pasakoja apie paskutinį nefitų mūšį ir apverkia savo liaudies sunaikinimą

Užduokite tokius klausimus:

  • Kaip jaustumėtės matydami mirtį mylimo žmogaus, kuris visą gyvenimą buvo ištikimas Dievui?

  • Kaip jaustumėtės matydami mirtį mylimo žmogaus, kuris visą gyvenimą neklausė Dievo įsakymų?

Paaiškinkite, kad Mormonas didžiai sielvartavo dėl visų savo žmonių, nes žinojo, kad jie nepasiruošę susitikti su Dievu. Apibendrinkite Mormono 6:1–6, paaiškindami, kad lamanitai leido nefitams susirinkti į Kumoros žemę mūšiui. Mormonas seno ir žinojo, kad tai bus paskutinė jo žmonių kova (žr. Mormono 6:6). Keletą šventų metraščių jis patikėjo savo sūnui Moroniui, o likusius metraščius paslėpė Kumoros kalvoje. Jis aprašė stebėtą galutinį savo liaudies sunaikinimą. Paprašykite, kad mokiniai tyliai perskaitytų Mormono 6:7–15 galvodami apie tai, kaip Mormonas jautėsi rašydamas šiuos žodžius.

  • Kodėl, jūsų manymu, nefitai laukė mirties su siaubinga baime? (Žr. Mormono 6:7.)

Garsiai perskaitykite mokiniams Mormono 6:16–22, o jie tegul seka jūsų skaitmomą tekstą Raštuose. Tada paprašykite juos savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti mintis ar įspūdžius, kuriuos patyrė skaitydami ir klausydami šių eilučių. Po kurio laiko galite pasiūlyti jiems pasidalinti kai kuriomis jų užrašytomis mintimis.

Paliudykite mokiniams apie meilę, kuria juos myli Dangiškasis Tėvas, Jėzus Kristus, pranašai, vadovai ir tėvai. Paraginkite juos naudoti tikėjimą Jėzumi Kristumi ir atgailauti, kad galėtų būti „apkabinti Jėzaus rankomis“ (Mormono 5:11).

Komentarai ir kontekstas

Mormono 5:11. „Apkabinti Jėzaus rankomis“

Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino ryšį tarp žodžio Apmokėjimas ir frazės „apkabinti Jėzaus rankomis“:

„Studijuodami, ką žodis Apmokėjimas reiškė Senojo Testamento laikų semitų kalbose, randame gilią prasmę. Hebrajų kalboje pagrindinis žodis apmokėjimui reikšti yra kafar – veiksmažodis, reiškiantis „uždengti“ arba „atleisti“. Jam giminingas aramėjų ir arabų žodis kafat, reiškiantis „glaudų apkabinimą“, be abejo, yra susijęs su egiptiečių apsikabinimo ritualu. Tokio apsikabinimo aprašymų randame Mormono Knygoje. Vienas jų sako: „Viešpats išpirko mano sielą iš pragaro …; aš pamačiau jo šlovę ir esu amžinai apglėbtas jo meilės rankomis“ [2 Nefio 1:15]. Kitas pranašauja šlovingą galimybę būti apkabintiems Jėzaus rankomis [Mormono 5:11]“ („The Atonement,“ Ensign, Nov. 1996, p. 34).

Mormono 5:16. Kai Viešpaties Dvasia pasitraukia

Prezidentas Haroldas B. Ly mokė:

„Mormonas aprašė kai kuriuos žmones, savo žmones, nuo kurių buvo pasitraukusi Viešpaties Dvasia [žr. 2 Nefio 26:11]. […] Man atrodo akivaizdu, kad jis kalbėjo ne apie nesugebėjimą išlaikyti Šventosios Dvasios bendrystės arba dovanos, o apie tą tiesos šviesą [Kristaus šviesą], kurią gauna kiekvienas pasaulyje gimęs žmogus ir kuri nesiliaus plūktis su žmogumi, jei tik jis nepraras jos nusidėdamas“ (Conference Report, Apr. 1956, 108).

Mormono 6:16–22. Neatstumkite jums priimti išskėstų Kristaus rankų

Mormonas apverkė savo žmonių mirtį ir sielvartavo, kad jie nepakeitė savo kelių. Jis sakė, kad, jeigu jie būtų atsisakę savo išdidumo ir atgailavę dėl savo nuodėmių, jų susitikimas su Gelbėtoju būtų džiaugsmingas (žr. Mormono 6:17). Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros apibūdino džiaugsmą, kurį patirsime, jei pasiruošime stoti priešais Viešpatį teisme:

„Mes labai laukiame aukščiausio Apmokėjimo palaiminimo – tapti viena su Juo, būti Jo dieviškoje akivaizdoje, būti asmeniškai pašaukti vardu, kai Jis sutiks mus, grįžtančius namo, maloniai šypsodamasis, kviesdamas mus išskėstomis rankomis, kuriomis apkabins iš savo beribės meilės. Koks šlovingai įkvėpiantis bus šis patyrimas, jei tik galėsime jaustis pakankamai verti būti Jo akivaizdoje! Jo didžios apmokančios aukos dovana kiekvienam iš mūsų yra vienintelis būdas būti išaukštintiems tiek, kad stotume priešais Jį ir matytume Jį akis į akį. Galingoji Apmokėjimo žinia yra tobula Gelbėtojo meilė kiekvienam iš mūsų ir visiems mums. Tai meilė, kupina gailestingumo, kantrybės, malonės, teisingumo, didžio kantrumo, o svarbiausia atleidimo.

Pikta Šėtono įtaka sunaikintų bet kokią mūsų viltį įveikti savo klaidas. Jis norėtų, kad jaustumės pasimetę ir beviltiški. Jėzus – priešingai – nusileidžia žemyn, kad mus pakeltų. Per savo atgailą ir Jo Apmokėjimo dovaną galime pasiruošti būti verti stovėti Jo akivaizdoje“ („The Atonement: Our Greatest Hope,“ Ensign, Nov. 2001, 20).