57 pamoka
Mozijo 9–10
Įvadas
Karaliaus Benjamino valdymo metais Zenifas išsivedė grupelę nefitų iš Zarahemlos ir apsigyveno tarp lamanitų Nefio žemėje. Mozijo 9–22 skyriuose pasakojama apie tų žmonių patyrimus. Lamanitų karalius leido Zenifo žmonėms apsigyventi tarp jų todėl, kad slapčia manė juos pavergsiąs. Neteisingos lamanitų tradicijos ir neapykanta nefitams galiausiai atvedė prie karo. Zenifo žmonės pasikliovė Viešpačiu, kad Šis suteiktų stiprybės, todėl jie sugebėjo iš savo žemės išvaryti lamanitus.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Mozijo 9:1–13
Zenifas su grupele nefitų grįžta į Nefio žemę
Paprašykite mokinių prisiminti laiką, kai jie ko nors labai norėjo. Pakvieskite kelis iš jų apie tai papasakoti. Paaiškinkite, kad šiandien jie sužinos apie vyrą, kuris tiek kažko norėjo, kad nebegebėjo įžvelgti galimų savo troškimų padarinių.
Pakvieskite mokinius pažiūrėti į kelionių brėžinį, kurį jie pradėjo braižyti praeitoje pamokoje. Priminkite jiems, kad vyras, vardu Amonas, vedė grupę, kuri keliavo iš Zarahemlos ir Nefio žemėje surado Limhį ir jo žmones. (Galite paaiškinti, kad Mormono Knygoje pasakojama apie du vyrus, vardu Amonas. Apie vieną iš tų vyrų mokiniai mokysis šiandien. Kitas vyras buvo Mozijo sūnus, kuris tapo didžiu misionieriumi tarp lamanitų. Mokiniai apie jį pradės skaityti Mozijo 27 skyriuje.) Paprašykite mokinių atsiversti Mozijo 7–8 skyrius ir pasižiūrėti į datą, pateiktą arba puslapio apačioje, arba skyrių santraukose (apie 121 m. pr. Kr.). Paprašykite jų šią datą palyginti su Mozijo 9 skyriaus data (apie 200 m. pr. Kr., maždaug 80 metų anksčiau). Paklauskite, ar kas galėtų paaiškinti tokį staigų šių datų pasikeitimą?
Paaiškinkite, kad nuo Mozijo 8 iki Mozijo 9 skyriaus pasakojimas nusikelia 80 metų į praeitį ir pasakoja apie karaliaus Limhio senelį Zenifą. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mormono įžangą į Zenifo metraštį, pateikiamą Mozijo 9 skyriaus pradžioje. Paskui kitą mokinį pakvieskite garsiai perskaityti Mozijo 9:1–2.
Paprašykite mokinių savo brėžiniuose nupiešti rodyklę, rodančią pirmosios grupės, keliavusios iš Zarahemlos į Nefio žemę, kelionę. Pabrėžkite, kad šioje grupėje buvo Zenifas. Kaip parodyta šiame puslapyje esančiame brėžinyje, rodyklė taip pat turėtų parodyti, kad toji grupė grįžo atgal į Zarahemlą. Rodyklės pavadinimas turi būti toks: „Kai kurie nefitai bando susigrąžinti Nefio žemę“. (Visas brėžinys pateikiamas šio vadovėlio pabaigoje esančiame priede.)
Paprašykite kito mokinio perskaityti Mozijo 9:3–4. Likusią klasės dalį pakvieskite sekti skaitymą ir surasti, 1) ką Zenifas labai norėjo gauti ir 2) ką jis buvo lėtas prisiminti.
-
Ką reiškia būti pernelyg uoliam? (Būti labai nekantriam arba perdėtai atkakliai ko nors siekti.)
-
Ką, jūsų manymu, reiškia būti lėtam prisiminti Viešpatį?
Paaiškinkite, kad, kadangi Zenifas buvo per daug uolus ir lėtas prisiminti Viešpatį, jis padarė klaidą. Paprašykite mokinių perskaityti Mozijo 9:5–7, 10 eilutes ir surasti tą klaidą.
-
Ko nepastebėjo Zenifas dėl savo pernelyg uolaus troškimo atgauti Nefio žemę?
-
Kuo rizikuojame, kai priimame sprendimus labai nekantraudami?
-
Kuo rizikuojame, kai nepasitarę su Viešpačiu priimame sprendimus?
Apibendrindami Mozijo 9:11–13 eilutes mokiniams pasakykite, kad po 12 metų Zenifo žmonių pagausėjo tiek, kad lamanitų karalius ėmė nerimauti, jog nebesugebės jų pavergti; taigi jis „pradėjo kurstyti savo žmones, kad jie kovotų su [Zenifo] žmonėmis“ (Mozijo 9:13).
Mozijo 9:14–10:22
Lamanitai bando pavergti Zenifo žmones
Lentoje užrašykite tokius žodžius ir frazes: mokyklos namų darbai, nepasidavimas pagundai, problemos su draugais, vadovavimas, darbas, konfliktas su šeimos nariais, sportas. (Priklausomai nuo jūsų mokinių poreikių ir pomėgių prie šio sąrašo galite pridėti kitus dalykus.)
Pakvieskite vieną mokinį ateiti į klasės priekį ir ištiesti rankas. Ant mokinio rankų uždėkite nedidelius daiktus, pvz., knygas arba akmenėlius; paprašykite mokinio juos palaikyti. Paaiškinkite, kad tie daiktai simbolizuoja lentoje surašytus iššūkius. Paklauskite klasės:
-
Kuriose iš šių sričių norėtumėte būti stipresni ir labiau palaikomi?
Ant abiejų mokinio rankų uždėkite dar po vieną ar du daiktus. Paklauskite klasės:
-
Ar kada jautėtės lyg neštumėte pernelyg didelę naštą ir kad iššūkiams įveikti norite tapti stipresni?
Į klasės priekį pakvieskite du mokinius ir paprašykite prilaikyti daiktus laikančio mokinio rankas. Paaiškinkite, kad likusi pamokos dalis yra apie grupę žmonių, kuriems prireikė papildomos stiprybės. Mokiniams pasiūlykite visos šios pamokos metu ieškoti, kaip jie galėtų tapti stipresni. (Klasės priekyje esančius mokinius pakvieskite sugrįžti į savo vietas.)
Paaiškinkite, kad Mozijo 9 ir 10 skyriuose pasakojama apie du kartus, kuomet lamanitai ėjo kariauti su Zenifu ir jo žmonėmis. Lentoje nubraižykite žemiau pateiktą lentelę, tačiau skliausteliuose esančios informacijos nerašykite. Mokiniams pasakykite, kad jie skaitys lentelėje nurodytas Raštų ištraukas ir jose ieškos atsakymų į lentelės antraštinėje eilutėje pateiktus klausimus. Paprašykite, kad pusė klasės skaitytų antrosios eilutės Raštų ištraukas ir ieškotų atsakymų apie Zenifą ir jo žmones. Kitą klasės pusę pakvieskite skaityti trečiosios eilutės Raštų ištraukas ir ieškoti atsakymų apie lamanitus. Tegul po vieną mokinį iš abiejų grupių lentoje užrašo jų surastus atsakymus.
|
Kaip žmonės ruošėsi? |
Kaip jie kliovėsi Viešpačiu? |
Koks to rezultatas? | |
|---|---|---|---|
|
Zenifas ir jo žmonės |
Mozijo 9:14–16; 10:1–2, 7, 9–10 (Jie apsiginklavo ir išėjo kautis.) |
(Jie meldėsi ir prisiminė, kad Viešpats išvadavo jų protėvius.) |
(Viešpats juos sustiprino, tad jie sėkmingai iš savo žemės išvijo lamanitus.) |
|
Lamanitai |
(Jie apsiginklavo ir išėjo kautis.) |
(Nieko. Jie kliovėsi savo stiprybe.) |
(Lamanitai iš žemės buvo išvyti per dideles žudynes.) |
Kai mokiniai užpildys lentelę, paklauskite:
-
Kokių panašumų ir skirtumų pastebite Zenifo žmonių ir lamanitų požiūryje į mūšį?
-
Kokios tiesos galime pasimokyti iš šio palyginimo?
Lentoje užrašykite tokį principą: Viešpats mus sustiprins tuomet, kai padarysime viską, ką galime, kad kliautumėmės Juo.
Vėl atkreipkite dėmesį į lentoje surašytus iššūkius ir mokiniams priminkite apie pavyzdį su ištiestomis rankomis.
-
Kaip, jūsų manymu, šis principas siejasi su kai kuriais iš šių iššūkių?
Siūlome pateikti šiuos pavyzdžius, kad padėtumėte mokiniams susimąstyti apie pasikliovimą Viešpačiu, kai prireiks stiprybės:
-
Mokykloje rašysite svarbų kontrolinį darbą ir jums reikia stiprybės jį gerai parašyti.
-
Jums sunkiai sekasi įveikti blogą įprotį ir manote, kad vienas jo įveikti neturite pakankamai stiprybės.
-
Jūsų šeimoje yra problemų ir manote, kad be papildomos pagalbos nesugebėsite suvaldyti dėl to kylančių stiprių emocijų.
Paprašykite mokinių peržvelgti pirmas tris Mozijo 9:18 eilutes. (Galite mokiniams pasiūlyti tas eilutes pasižymėti savo Raštuose.)
-
Kada esate patyrę šiose eilutėse aprašomas tiesas?
Galite pasidalinti savo asmeniniu patyrimu, parodančiu, kad Viešpats mus sustiprins tuomet, kai padarysime viską, ką galime, kad kliautumėmės Juo.
Paaiškinkite, kad antrą kartą su savo žmonėmis eidamas į mūšį Zenifas paaiškino jiems, kodėl lamanitai nekenčia nefitų.
Kad padėtumėte mokiniams pamatyti, jog įsižeidimas, pykčio laikymas ir atsisakymas atleisti gali paveikti ištisas kartas, suskirstykite juos į poras ir tegul kiekviena pora perskaito Mozijo 10:12–18 eilutes. Paprašykite jų ieškoti priežasčių, dėl kurių Lamano ir Lemuelio palikuonys nekentė Nefio palikuonių.
Kai mokiniai porose kartu perskaitys šias eilutes, paprašykite jų aptarti tokius klausimus. (Siūlome, mokiniams skaitant paskirtas eilutes, šiuos klausimus surašyti lentoje arba kiekvienai porai pateikti juos, užrašytus lapeliuose.)
-
Kodėl lamanitai taip smarkiai nekentė nefitų?
-
Kam skaudu, kai supykstame arba atsisakome atleisti?
-
Kaip žmogaus pyktis gali paveikti jo šeimą tiek dabar, tiek ateityje?
Perskaitykite toliau pateiktą vyresniojo Donaldo L. Holstromo iš Septyniasdešimties teiginį. Paprašykite mokinių atkreipti dėmesį į tai, ką galime daryti, kai jaučiamės įžeisti ar ant ko nors pykstame.
„Jeigu jaučiatės taip, lyg jus kas nors (šeimos narys, draugas, kitas Bažnyčios narys, Bažnyčios vadovas, bendradarbis) nuskriaudė, arba kažkas atsitiko (mylimo žmogaus mirtis, sveikatos problemos, finansinė krizė, prievarta, žalingi įpročiai), spręskite problemą tiesiogiai ir iš visų jėgų. […] Ir nedelsdami atsigręžkite į Viešpatį. Panaudokite visą savo turimą tikėjimą Juo. Leiskite Jam kartu nešti jūsų naštą. Leiskite, kad Jo malonė palengvintų jūsų naštą. […] Niekada neleiskite, kad žemiškos aplinkybės padarytų jus dvasiškai neįgalius“ („Atsigręžkite į Viešpatį“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Paprašykite mokinių apmąstyti visus toliau pateiktus klausimus. (Galite juos paraginti šiuos klausimus užsirašyti savo Raštų studijavimo žurnale arba klasės užrašuose.)
-
Ar jaučiatės nuskriausti ar ant ko nors pikti?
-
Kas jums galėtų padėti atleisti? Kaip galite ateityje išvengti įsižeidimo ar pykčio?
Paprašykite mokinių prisiminti apie tai, kaip kam nors atleido. Pakvieskite mokinius papasakoti, ką jie jautė, kai kam nors atleido ir nusikratė įsižeidimo ar pykčio jausmo. Pagalvokite, ar nereikėtų jums paliudyti apie tai, kad Viešpats gali žmogui padėti kam nors atleisti.
Komentarai ir kontekstas
Mozijo 9. Zenifo metraštis
Prieš Mozijo 9 skyriaus santrauką esanti antraštė buvo parašyta Mormono; ji įtraukta į pranašui Džozefui Smitui perduotą originalų metraštį. Panašios antraštės, taip pat parašytos Mormono, yra užrašytos kelių kitų Mormono Knygos skyrių ir knygų pradžioje. (Frazė „Tai aprašyta nuo 9 iki 22 skyriaus imtinai“ buvo pridėta 1879 metais, kuomet Mormono Knyga buvo išleista suskirstyta į skyrius. Trumpos santraukos, parašytos kiekvieno Mormono Knygos skyriaus pradžioje, buvo pridėtos 1920 m. leidime.)
Mozijo 10:12–18. Ką turėčiau daryti, jei jaučiuosi nuskriaustas?
Vyresnysis Haroldas G. Hilamas iš Septyniasdešimties pasidalino savo įžvalgomis apie tai, kaip susitvarkyti su pykčio jausmais:
„Jei jaučiate nuoskaudą, pasiruoškite atleisti. Jei dėl kokių nors priežasčių turite nemalonių prisiminimų, išmeskite tai iš galvos. Jei būtina, pasikalbėkite su savo vyskupu, pasikalbėkite su savo kuolo prezidentu.
Visiems, bet ypač tiems, kurie vieną dieną bus proseneliai ir promočiutės: jūsų bei jūsų palikuonių amžini palaiminimai yra kur kas svarbesni už bet kokią išdidžią priežastį, dėl kurios jūs ir tiek daug kitų neteksite tokių svarbių palaiminimų“ („Sielų vertė“, 2005 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).