Biblioteka
156 pamoka. Moronio 7:20–48

156 pamoka

Moronio 7:20–48

Įvadas

Moronis užrašė pamokslo, kurį jo tėvas Mormonas pasakė prieš daugelį metų, pabaigą. Pamoksle Mormonas mokė savo klausytojus, kaip „laiky[tis] visko, kas gera“ (Moronio 7:20, 25). Jis paaiškino ryšį tarp tikėjimo, vilties ir tikrosios meilės ir baigė maldaudamas savo žmones visa širdimi melsti Tėvo, kad gautų tikrosios meilės dovaną, kuri yra „tyra Kristaus meilė“ (Moronio 7:47).

Pasiūlymai, kaip mokyti

Moronio 7:20–39

Mormonas moko, kad, tikėdami Jėzų Kristų, mes galite laikytis visko, kas gera

Prieš pamoką lentoje užrašykite toliau pateikiamą klausimą:

Kokiais Dangiškojo Tėvo jums suteiktų palaiminimų pavyzdžiais galėtumėte pasidalinti?

Pamokos pradžioje duokite mokiniams vieną arba dvi minutes atsakyti į šį klausimą, užsirašant mintis į turimus sąsiuvinius ar Raštų studijavimo žurnalus. Tada pakvieskite juos perskaityti keletą išvardintų dalykų.

Garsiai perskaitykite Moronio 7:24. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, iš kur ateina visa tai, ką jie turi gero?

  • Kas yra viso jūsų turimo gėrio šaltinis? (Mokinių atsakymai gali skirtis, tačiau jie turėtų išreikšti šią tiesą: visi geri dalykai ateina per Jėzų Kristų.)

Norėdami padėti mokiniams dar geriau suprasti mokomą doktriną, pateiktą Moronio 7:24, paaiškinkite, kad būdami Adomo ir Ievos palikuonys, mes esame „puolę“ ir negalime gauti jokių palaiminimų vien savo pastangomis (taip pat žr. Almos 22:14; Etero 3:2; Tikėjimo Teiginiai 1:3). Be Jėzaus Kristaus ir Jo Apmokėjimo „nieko, kas gera, [mums] negalėtų ateiti“. Viskas, ką gero esame gavę iš mūsų Dangiškojo Tėvo, ateina per Gelbėtoją ir Jo Apmokėjimą.

Paaiškinkite, kad Dangiškasis Tėvas yra mums paruošęs daugybę palaiminimų. Jis nori, kad mes „laiky[tumėmės] visko, kas gera“ (Moronio 7:19), ir Jis nori mums visiems suteikti tai, ką turi Pats (žr. DS 84:38).

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Mormono klausimą, esantį Moronio 7:20. Tada pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Moronio 7:21–24 ir surasti, ko galime išmokti iš šių eilučių apie tai, kaip laikytis visko, kas gera.

  • Pagal tai, ką perskaitėte Moronio 7:21–24, kaip atsakytumėte į Mormono klausimą, pateiktą Moronio 7:20? (Mokiniams atsakinėjant, padėkite jiems įvardinti šiuos principus: kai naudojame tikėjimą Jėzumi Kristumi, mes laikomės visko, kas gera.)

Norėdami padėti mokiniams suprasti, kaip jie gali „laiky[tis] kiekvieno gero dalyko“, paprašykite, kad keletas iš jų paeiliui garsiai perskaitytų Moronio 7:25–26, 32–38. Pakvieskite pusę klasės įvardinti, kaip mes turėtume rodyti mūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi. Kitą klasės pusę pakvieskite ieškoti gerų dalykų, kurie dėl to pas mus ateina. (Mokiniui perskaičius 33 eilutę, galite paaiškinti, kad frazė „man reikalinga“ reiškia, kad tas dalykas dera su Viešpaties valia.)

Mokiniams pasidalinus tuo, ką rado, galite jų paprašyti užrašyti tikslą, padėsiantį jiems dažniau naudoti tikėjimą Jėzumi Kristumi ir laikytis visų gerų dalykų, kuriuos Dangiškasis Tėvas trokšta jiems duoti. Pasidalinkite savo liudijimu apie tai, kad per Gelbėtoją, Jo Evangeliją ir Jo Apmokėjimą ateina dideli palaiminimai. Padrąsinkite mokinius dažniau naudoti tikėjimą Juo.

Moronio 7:40–43

Mormonas moko, kad tikėjimas Jėzumi Kristumi skatina mus viltis amžinojo gyvenimo

Nupieškite lentoje trikoję kėdę (arba parodykite trikoję kėdę).

Paveikslėlis
trikojė kėdė

Perskaitykite šį vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis
Vyresnysis M. Raselas Balardas

„Mūsų pagrindą, ant kurio galime kurti savo gyvenimą, sudaro trys dieviški principai. […] Kartu jie suteikia mums pamatą, panašiai kaip trikojė kėdė“ (“The Joy of Hope Fulfilled,” Ensign, Nov. 1992, 33).

Ties viena kėdės koja užrašykite tikėjimas Jėzumi Kristumi. Paklauskite mokinių, ką, jų manymu, galėtų simbolizuoti kitos dvi kojos. Tada pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Moronio 7:40, idant sužinotų, ką simbolizuoja antroji koja. (Antroji koja simbolizuoja viltį).

Garsiai perskaitykite toliau pateikiamas vilties išraiškas. Pakvieskite mokinius klausyti ir rasti skirtumus tarp šių dviejų teiginių:

  1. Viliuosi, kad šiandien lis.

  2. Aš viliuosi Viešpaties pažadu, kad atgailavęs galiu jausti ramybę.

  • Kuo skiriasi šie posakiai? (Padėkite mokiniams pamatyti, kad pirmame pavyzdyje žodis viliuosi reiškia neaiškų norą. Antrame pavyzdyje žodis viliuosi reiškia pasitikėjimą. Tai skatina veikti, ir to pagrindas yra Jėzaus Kristaus Apmokėjimas.)

Norėdami padėti mokiniams suprasti, ką Raštų kontekste reiškia žodis viltis, pakvieskite mokinį garsiai perskaityti toliau pateikiamą Prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:

Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas

„Viltis yra Dvasios dovana. […]

Viltis nėra žinojimas, bet greičiau tvirtas pasitikėjimas, kad Viešpats įvykdys mums duotus pažadus. Tai yra tikrumas, kad, jei dabar gyvensime pagal Dievo įstatymus ir Jo pranašų žodžius, ateityje gausime trokštamas palaimas. Tai tikėjimasis ir laukimas, kad į mūsų maldas bus atsakyta. Tai išreiškiama pasitikėjimu, optimizmu, entuziazmu ir kantriu atkaklumu“ („Beribė vilties galia“, Ensign arba Liahona, 2008 m. lapkritis, p. 21–22; taip pat žr. 2008 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiagą).

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Moronio 7:41. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ko, pasak Mormono, mes turėtume viltis. Paprašykite mokinių papasakoti, ko išmoko, ir ties antrąja kėdės koja užrašykite amžinojo gyvenimo viltis.

Pažymėkite, kad Moronio 7:41 yra Raštų įvaldymo eilutė. Galite paraginti mokinius ją pasižymėti, kad galėtų greitai susirasti.

  • Kaip, pasak Moronio 7:41, galime tikėtis būti prikelti amžinajam gyvenimui? (Nors mokiniai gali pavartoti kitus žodžius, jie turėtų atrasti šį principą: jei naudojame tikėjimą Jėzumi Kristumi, mes galime įgyti vilties, kad dėl Jo Apmokėjimo būsime prikelti amžinajam gyvenimui.)

Pakvieskite mokinius perskaityti Moronio 7:42–43 ir surasti, kokių savybių mums reikia, idant turėtume tikėjimo ir vilties. Paprašykite jų pasidalinti tuo, ką rado. (Galite paaiškinti, kad būti romiems ir nuolankios širdies reiškia būti nuolankiems, švelniems ir paklusniems Viešpaties valiai.)

  • Kodėl, jūsų manymu, romumas ir nuolanki širdis yra būtini tam, kad tikėtume ir viltumėmės Jėzaus Kristaus Apmokėjimu?

Pakvieskite mokinius atsakymus į toliau pateikiamą klausimą užsirašyti į sąsiuvinius ar Raštų studijavimo žurnalus:

  • Kaip tikėjimas Jėzaus Kristaus Apmokėjimu suteikia jums vilties gauti amžinąjį gyvenimą?

Moronio 7:44–48

Mormonas moko apie tikrosios meilės svarbą

Grįžkite prie trikojės kėdės. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Moronio 7:44 ir surasti pavadinimą trečiajai kėdės kojai. Paprašykite mokinių pasidalinti tuo, ką rado, ir ties trečiąja koja parašykite tikroji meilė. Paprašykite juos savais žodžiais paaiškinti, kas yra tikroji meilė.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Moronio 7:45–47. Paprašykite, kad klasė sektų skaitomą tekstą ir ieškotų, kaip tikrąją meilę aprašė ir apibūdino Mormonas.

  • Kaip Moronio 7:47 tikrąją meilę apibūdina Mormonas? („Tyra Kristaus meilė“.)

  • Ką, jūsų manymu, reiškia tai, kad tikroji meilė niekada nesibaigia?

  • Kodėl, jūsų manymu, esame niekas, jei neturime tikrosios meilės?

Pakvieskite mokinius pasirinkti tikrosios meilės apibūdinimus iš Moronio 7:45 ir paaiškinti, kaip jie juos supranta. Jei reikia, patikslinkite jų paaiškinimus. (Pavyzdžiui, „nepaprastai kantri“ reiškia, kad kažkas sunkumus ištveria kantriai. „Nepavydi“, reiškia, kad žmogus nepavyduliauja. „Nepasipūtusi“ reiškia, kad žmogus yra nuolankus. „Neieško sau naudos“ apibūdina savybę, kai dėl Dievo ir dėl kitų stengiamasi pirmiau nei dėl savęs. „Nelengva supykdyti“ reiškia, kad greitai nesupykstama. „Visa tiki“ apibūdina žmogų, kuris priima visą tiesą.

Paklauskite mokinių, kaip jie reaguotų kiekvienoje iš šių situacijų, jeigu jiems trūktų tikrosios meilės. Tuomet paklauskite, kaip jie reaguotų, jei būtų kupini tikrosios meilės. (Galite šias situacijas pakoreguoti pagal savo mokinių interesus.)

  1. Mokykloje kas nors šaiposi iš jūsų arba iš ko kito.

  2. Turite brolį arba seserį, kurie jus dažnai erzina.

  3. Jūsų pažįstamas rimtai nusidėjo.

  4. Naujasis klasės mokytojas jums patinka mažiau nei prieš tai buvęs.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Moronio 7:48. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką mums reikia daryti, idant būtume palaiminti tikrąja meile. Mokiniams atsakinėjant, užtikrinkite, kad būtų aiškus šis principas: jei meldžiamės Tėvui iš visos širdies ir gyvename tikrai sekdami Jėzaus Kristaus pavyzdžiu, galime būti pripildyti tikrosios meilės.

Pažymėkite, kad Moronio 7:45, 47–48 yra Raštų įvaldymo eilutės. Galite paraginti mokinius pasižymėti jas, kad ateityje galėtų greičiau surasti.

  • Kodėl, jūsų manymu, mums reikia melstis iš visos širdies, kad gautume tikrosios meilės dovaną?

  • Ar kada pastebėjote tikrosios meilės pavyzdžių? (Pakvieskite keletą mokinių pasidalinti patyrimais. Galite pasidalinti asmeniniu patyrimu.)

  • Ar kada jautėte, kad Dievas jums padeda kažkieno atžvilgiu turėti daugiau tikrosios meilės?

Paprašykite mokinių peržvelgti Moronio 7:45 ir pasirinkti vieną tikrosios meilės aspektą, kurį jiems reikėtų patobulinti. Padrąsinkite juos, kad tobulėdami toje srityje jie melstų tikrosios meilės dovanos. Paliudykite apie tai, ką esate patyrę dėl tikėjimo, vilties ir tikrosios meilės.

Raštų įvaldymo eilutė — Moronio 7:41

Padėkite mokiniams įsiminti Moronio 7:41. Pagalvokite apie vieno iš metodų, esančių šio vadovėlio priede, pritaikymą.

Raštų įvaldymo eilutės — Moronio 7:45, 47–48

Pakvieskite mokinius iš pateikto sąrašo pasirinkti vieną žmogų, kuriam jie norėtų jausti stipresnę tikrąją meilę, pavyzdžiui, šeimos nariui, kvorumo ar klasės nariui, bendraklasiui, draugui arba kaimynui. Paskatinkite juos, skaitant Moronio 7:45, galvoti apie pasirinktą žmogų ir mąstyti, kaip tam žmogui galėtų parodyti daugiau tyros Kristaus meilės. Pakvieskite juos sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose užsirašyti vieną ar du būdus, kaip jie rodys tikrąją meilę pasirinktam žmogui. Pakvieskite juos šį tikslą įtraukti į ateinančios savaitės maldas. Ateinančiomis dienomis galite suteikti mokiniams progų pasidalinti savo patyrimais.

Pastaba: dėl šiandienos pamokos pobūdžio ir trukmės, šią veiklą galite atlikti kitą dieną, kai turėsite daugiau laiko.

Komentarai ir kontekstas

Moronio 7:29–31. Angelų tarnavimas

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo angelų tarnavimą apibūdino taip:

„„Žodis „angelas“ Raštuose vartojamas kalbant apie bet kurią dangišką esybę, perduodančią Dievo žinią“ (George Q. Cannon, Gospel Truth, sel. Jerreld L. Newquist [1987], 54). Raštuose pateikiama daugybė atvejų apie asmenišką angelų pasirodymą. Angelų pasirodymas Zacharijui ir Marijai (žr. Luko 1), karaliui Benjaminui ir Helamano sūnui Nefiui (žr. Mozijo 3:2; 3 Nefio 7:17–18) yra tik keli pavyzdžiai. […]

[…] Angelų tarnavimas gali būti ir nematomas. Angelas žinią gali perduoti balsu ir labai dažnai – į protą atsiųstais jausmais ar mintimis. Prezidentas Džonas Teiloras apibūdino „angelų ar Dievo pasiuntinių įtaką mūsų protams kaip priemonę, per kurią mūsų protai ir širdys gali gauti … apreiškimus iš amžinojo pasaulio“ (Gospel Kingdom, sel. G. Homero Durham [1987], 31).

Nefis, kalbėdamas savo maištingiems broliams, paminėjo tris angelų pasireiškimus, primindamas jiems, kad jie 1) „mat[ė] angelą“, 2) „laikas nuo laiko gird[ėjo] jo balsą“ ir 3) kad angelas „kalbėjo [jiems] ramiu tyliu balsu“, tačiau jie buvo „bejausmiai“ ir negalėjo „jausti jo žodžių“ (1 Nefio 17:45). Raštuose gausu pavyzdžių, kad angelai siunčiami mokyti Evangelijos ir vesti žmones pas Kristų (žr. Hebrajams 1:14; Almos 39:19; Moronio 7:25, 29, 31–32; DS 20:35). Dažniausiai angelų bendravimas yra jaučiamas arba girdimas, o ne matomas“ (“The Aaronic Priesthood and the Sacrament,” Ensign, Nov. 1998, 38–39 ).

Moronio 7:45–48. Tikroji meilė yra „tyra Kristaus meilė“

Prezidentas Tomas S. Monsonas mokė apie tikrosios meilės dovanos poreikį:

„Tikrai reikia tikrosios meilės, kuri suteiktų dėmesio tiems, kurie nepastebėti, vilties tiems, kurie netekę drąsos, pagalbos tiems, kurie suspausti. Tikroji meilė yra meilė darbais. Tikrosios meilės reikia visur. […]

Tikroji meilė reiškia, kad esame kantrūs su tais, kurie mus nuvylė. Tai reiškia, kad atsispiriame impulsui lengvai įsižeisti. Tai reiškia, kad priimame silpnybes ir trūkumus. Reiškia, kad priimame žmones tokius, kokie jie išties yra. Reiškia, kad, nepaisydami fizinės išvaizdos, žvelgiame į neišblėsiančias savybes. Reiškia, kad atsispiriame impulsui skirstyti žmones į kategorijas. […]

[…] Niekieno gyvenimas nėra tobulas. Užuot teisę ir kritikavę vieni kitus, turėkime tyrosios Kristaus meilės mūsų šio gyvenimo bendrakeleiviams. […]

[…] Tegu [tikroji meilė] veda jus visuose jūsų darbuose. Teprasismelkia ji į jūsų sielų gelmes ir pasireiškia visose jūsų mintyse ir veiksmuose“ („Meilė niekada nesibaigia“, Ensign arba Liahona, Nov. 2010, 124–25; taip pat žiūrėkite 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiagą).

Vyresnysis Marvinas Dž. Eštonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo išvardino, kaip galima rodyti tikrąją meilę:

„Tikroji meilė nėra kažkas, ką atiduodame; tai kažkas, ką įgyjame, ir tai tampa mūsų dalimi. […]

Galbūt didžiausia tikroji meilė ateina tada, kai esame vieni kitiems malonūs, kai nesmerkiame kitų ir jų neskirstome, kai visuomet preziumuojame kitų gerumą arba patylime. Tikroji meilė priima, kad kitas gali būti kitoks, turėti silpnybių arba ydų; ji turi kantrybės tiems, kurie nuvylė; ji atsispiria impulsui įsižeisti, kai kažkas nesielgia taip, kaip tikimasi. Tikroji meilė nesinaudoja kito silpnybe ir yra pasiruošusi atleisti, jei kas įskaudina. Tikroji meilė iš kiekvieno tikisi paties geriausio“ (“The Tongue Can Be a Sharp Sword,” Ensign, May 1992, 19).

Moronio 7:45–48. „Dar geresnis „tyrosios Kristaus meilės“ apibūdinimas“

Atkreipdamas dėmesį į žodžius, parašytus Moronio 7:45–48, vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

„Derėtų pažymėti, kad tikroji meilė arba „tyroji Kristaus meilė“, kurią turime branginti, gali būti interpretuojama dvejopai. Viena iš jos reikšmių yra gailestinga, atlaidi meilė, kurią vieni kitiems turėtų jausti Kristaus mokiniai. Tai yra, visi krikščionys turėtų mylėti taip, kaip mylėjo Gelbėtojas, rodydamas tyrą, išperkantį gailestį visiems. Deja, vos keleto, jei tokių iš viso yra, pastangos taip elgtis yra sėkmingos, tačiau šį kvietimą turėtume priimti ir įgyvendinti visi.

Dar geriau „tyrąją Kristaus meilę“ apibrėžia visgi ne tai, ką mes, krikščionys, bandome, bet dažniausiai nepajėgiame kitiems rodyti tokios meilės, o tai, ką Kristui visiškai pavyko parodyti mums. Tikroji meilė yra žinoma tik viena. Ji tobulai ir visiškai parodyta Kristaus neišsenkančioje, didžiausioje ir išperkančioje meilėje mums. Būtent Kristaus meilė mums „nepaprastai kantri ir maloni, ir nepavydi“. Tai Jo meilė mums yra „nepasipūtusi … ją nelengva supykdyti, ji nemąsto pikta“. Tai Kristaus meilė mums „visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria“. Būtent Kristus parodė, kad „ tikroji meilė niekada nesibaigia“. Tai ir yra toji tikroji meilė – Jo tyra meilė mums – be kurios mes būtume niekas, beviltiški bei labiausiai nevykę iš visų vyrų ir moterų. Tikrai, tiems, kuriuos paskutiniąją dieną apima šie Jo meilės palaiminimai – Apmokėjimas, prikėlimas, amžinasis gyvenimas, amžinybės pažadas – jiems tikrai viskas bus gerai.

Tai jokiu būdu nesusilpnina mums duoto įsakymo turėti tokią meilę vieni kitiems. Turėtume „mels[tis] savo Tėvui iš visų širdies jėgų, kad būtu[me] pripildyti šitos meilės“. [1 Korintiečiams 13:4–5, 7–8; Moronio 7:48.] Turėtume stengtis būti pastovesni ir neišsenkantys, labiau kantresni ir malonesni, mažiau pavydūs ir pasipūtę, kai bendraujame su kitais. Kaip Kristus gyveno, taip turėtume ir mes gyventi, kaip Kristus mylėjo, taip turėtume ir mes mylėti. Bet „tyra Kristaus meilė“, apie kurią kalbėjo Mormonas, ir yra toji – Kristaus meilė. Su šia dieviška dovana, šiuo išperkančiu apdovanojimu, turime viską; be jos nieko neturime ir galiausiai esame niekas, nebent „taptume velniais ir velnio angelais“ [2 Nefio 9:9].

Gyvenime kiekvienas patiria baimių ir nesėkmių. Kartais nepasiseka. Kartais mus nuvilia žmonės arba ekonomika, arba verslas, arba valdžia. Bet vienas dalykas tiek laike, tiek amžinybėje tikrai nenuvils – tai tyroji Kristaus meilė. […]

[…] Kristaus tikrosios meilės stebuklas mus ir išgelbėja, ir pakeičia. Jo apmokančioji meilė gelbsti mus iš mirties ir pragaro, ir nuo kūniško, geidulingo ir velniško elgesio. Toji išperkančioji meilė taip pat pakeičia sielą, pakelia nuo smukusių standartų prie kažko žymiai tauresnio, žymiai šventesnio. Todėl turime „glaus[tis] prie tikrosios meilės“ – Kristaus tyros meilės mums ir mūsų ryžtingų pastangų turėti tyros meilės Jam ir kitiems – nes be jos esame niekas ir mūsų amžinos laimės siekis yra visiškai tuščias. Be išperkančiosios Kristaus meilės mūsų gyvenime, visos kitos savybės – netgi doros savybės ir pavyzdingai geri darbai – nepadės pasiekti išgelbėjimo ir džiaugsmo“ (Christand the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], 336–337).