Biblioteka
90 pamoka. Almos 32


90 pamoka

Almos 32

Įvadas

Pamatę, kaip zoramininkai atskalūniškai garbina, Alma ir jo bendražygiai pradeda skelbti Dievo žodį zoramininkams. Jie sulaukė šiokio tokio pasisekimo tarp žmonių, kurie buvo vargšai, išmesti iš savo sinagogų. Alma, prilygindamas Dievo žodį sėklai, mokė žmones, kaip gauti Dievo žodį ir sustiprinti savo tikėjimą.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 32:1–16

Nuolankūs zoramininkai parodo, kad yra pasiruošę išgirsti Dievo žodį

Pakvieskite mokinius įsivaizduoti, kad jūs esate draugas, kuris paklausė, kaip galima sužinoti, kad Jėzaus Kristaus Evangelija yra tiesa. Paklauskite jų, ką jie pasakytų, kad padėtų jums įgyti liudijimą.

Mokiniams pasidalinus savo mintimis, lentoje užrašykite Kaip įgyti ir sustiprinti liudijimą. Pasakykite mokiniams, kad per pamoką sudarysite sąrašą jų rastų principų ir įžvalgų, kaip įgyti ir sustiprinti liudijimą.

Priminkite mokiniams, kad Alma ir jo broliai matė, kaip atsimetusi nefitų grupė, zoramininkai, neteisingai garbino. Jis meldė paguodos ir stiprybės mokyti tuos žmones, kadangi sielvartavo dėl jų nelabumo. (Žr. Almos 31.)

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Almos 32:1–3. Paprašykite mokinių išsiaiškinti, kuri zoramininkų grupė susidomėjo misionierių žinia. Paprašykite jų papasakoti, ką jie surado.

  • Kokiomis prasmėmis, pagal Almos 32:3, šie žmonės buvo vargšai? („Jie buvo vargšai, kas dėl pasaulio dalykų; ir taip pat jie buvo vargšai širdimi.“)

  • Kaip manote, ką reiškia būti vargšu širdimi?

Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į šį klausimą, pakvieskite keletą iš jų pakaitomis garsiai perskaityti Almos 32:4–12. (Mokiniai gali teigti, kad būti vargšu širdimi reiškia būti nuolankiam, atgailaujančiam ir pasiruošusiam girdėti Dievo žodį.)

  • Kaip Almos 32:5 eilutėje pateiktas klausimas parodo, kad zoramininkai buvo vargšai širdimi?

  • Kaip skurdas šią zoramininkų grupę atvedė į palaiminimus?

  • Ko šios eilutės moko apie liudijimo įgijimą ir stiprinimą? (Kai mokiniai dalinsis įvairiais principais, užrašykite juos po pavadinimu lentoje. Pasirūpinkite, kad išsiaiškintų šį principą: Nuolankumas paruošia mus priimti Dievo žodį.)

  • Kodėl nuolankumas yra labai svarbus liudijimo įgijimo ir stiprinimo procese?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 32:13–16. Paprašykite mokinių surasti du skirtingus būdus, kaip tapti nuolankiam. (Žmonės gali savo noru tapti nuolankūs arba gali būti priversti tokie tapti.)

  • Ką galime sužinoti apie nuolankumą iš šių ištraukų? (Padėkite mokiniams išsiaiškinti šį principą: Esame labiau palaiminti tada, kai savo noru tampame nuolankūs, o ne tada, kai esame priversti tokie tapti.) Kodėl, jūsų manymu, geriau savo noru tapti nuolankiam?

  • Ką, jūsų manymu, reiškia nusižeminti „dėl žodžio“? (Almos 32:14.) Kaip tai gali būti taikoma mūsų požiūriui į Bažnyčią, seminariją ir Raštų studijavimą su šeima?

Almos 32:17–43

Alma moko zoramininkus, kaip sustiprinti savo tikėjimą

Paaiškinkite, kad Alma pastebėjo klaidingą nuomonę, kurią žmonės buvo susidarę apie liudijimo įgijimą. Paprašykite mokinio garsiai perskaityti Almos 32:17–18, o tuo metu kiti mokiniai tegul suranda tą klaidingą nuomonę.

  • Kokią klaidingą nuomonę daugelis žmonių turėjo apie liudijimo įgijimą?

  • Kodėl nėra teisinga reikalauti ženklo, kad patikėtum? (Galite mokiniams priminti Šeremo pavyzdį iš Jokūbo knygos 7:13–16 ir Korihoro pavyzdį iš Almos 30:43–52. Taip pat galite jų paprašyti perskaityti Doktrinos ir Sandorų 63:9 norėdami pabrėžti, kad ženklai yra tikėjimo vaisius, o ne tai, ko galime reikalauti prieš patikėdami.)

Paaiškinkite, kad Alma mokė žmones, kas yra tikėjimas. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 32:21 ir surasti, kaip Alma apibūdina tikėjimą. Pabrėžkite, kad ši eilutė yra Raštų įvaldymo eilutė. Galite mokinius paraginti šią ištrauką pasižymėti išskirtiniu būdu, kad galėtų ją lengvai surasti.

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 32:22 ir surasti mokymą, kaip įgyti ir sustiprinti liudijimą. Pakvieskite juos papasakoti, ką rado.

Prie sąrašo lentoje pridėkite frazes: atminti, kad Dievas yra gailestingas ir tikėti Jo žodžiu.

  • Kodėl šie veiksmai yra svarbūs mūsų tikėjimo raidai?

Paaiškinkite, kad Alma, norėdamas padėti zoramininkams suprasti, kaip tikėti Dievo žodžiu, pasiūlė jiems atlikti bandymą.

  • Kodėl žmonės atlieka mokslinius bandymus? (Tam, kad išsiaiškintų, ar teorija arba idėja yra teisinga.)

Paprašykite mokinių apibūdinti bandymus, kuriuos atliko mokykloje arba kur nors kitur. Padėkite jiems pastebėti, kad bandymai reikalauja veiksmų, o ne vien tyrinėtojo spėlionių. Liudijimo įgijimo ir stiprinimo procesas taip pat reikalauja veiksmo.

Paprašykite mokinio garsiai perskaityti Almos 32:27. Paprašykite klasės išsiaiškinti, kokį bandymą Alma pasiūlė atlikti zoramininkams. Prie sąrašo lentoje prirašykite frazę: Išbandyti žodžius.

  • Ką, jūsų manymu, Alma norėjo pasakyti sakydamas „išbandysite mano žodžius“?

  • Ką, jūsų manymu, Alma norėjo pasakyti sakydamas „pabusite ir pažadinsite savo sielos galias“? (Jums gali tekti paaiškinti, kad frazė sielos galia reiškia mūsų gebėjimą galvoti, veikti ir ką nors atlikti. Alma kvietė žmones veikti pagal jo žodžius. Galite prie sąrašo lentoje prirašyti frazę Pabusti ir pažadinti savo sielos galias.)

  • Ką, jūsų manymu, reiškia „[panaudoti] dalelę tikėjimo“?

Kad padėtumėte mokiniams išsiaiškinti, kaip jie gali atlikti šį bandymą savo gyvenime, pakvieskite juos tyliai perskaityti Almos 32:28.

  • Su kuo Alma palygino Dievo žodį? (Su sėkla.)

  • Kokių yra Dievo žodžio šaltinių? (Atsakymai turėtų būti ir tokie: Raštai, dabartinių pranašų mokymai ir asmeninis apreiškimas iš Šventosios Dvasios.)

  • Ką, pasak Almos, turime daryti su šia „sėkla“?

Užrašykite mokinių atsakymus ant lentos. Galite juos užrašyti po anksčiau užrašyta fraze Išbandyti žodžius. Atsakymus gali sudaryti ir šie teiginiai:

  1. Skirkite vietos, kad žodis (arba sėkla) galėtų būti pasodintas jūsų širdyje.

  2. Neišmeskite žodžio lauk savo netikėjimu.

  3. Pastebėkite, kaip žodis auga jumyse.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, ką jie perskaitė apie bandymą, užduokite šiuos klausimus:

  • Kuo Dievo žodis panašus į sėklą, kuri gali būti pasodinta mūsų širdyse? (Atsakymai gali būti ir tokie: jis gali augti, jis gali sustiprinti mus, ir mums reikia jį puoselėti.)

Kai mokiniai lygins Dievo žodį su sėkla, pakvieskite juos tyliai perskaityti Almos 33:22–23. Prieš jiems pradedant skaityti, paprašykite jų surasti, kaip Alma paaiškina „šitą žodį“. Padėkite jiems suprasti, kad tai reiškia Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą.

  • Ką, jūsų manymu, reiškia skirti vietą, kad žodis galėtų būti pasodintas mūsų širdyse? (Žr. Almos 32:28. Galima atsakyti, kad mums reikia atverti savo širdis ir kad savo gyvenime turime atrasti laiko Raštų studijavimui.)

  • Ką, jūsų manymu, reiškia jausti, kaip Dievo žodis pradeda „brinkti“ jumyse? Jei Dievo žodis brinksta jumyse, kas tada darosi su jūsų liudijimu ir tikėjimu?

  • Kada Dievo žodis išplėtė jūsų sielą ir apšvietė jūsų supratimą?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis perskaityti Almos 32:29–34. Pakvieskite likusius mokinius sekti skaitomą tekstą ir surasti tuos žodžius bei frazes, kurios apibūdina tai, ką sužinome apie Dievo žodį. Po to paprašykite mokinių perskaityti rastus žodžius ir frazes bei paaiškinti, kodėl juos pasirinko. Rodydami į nuotrauką lentoje paklauskite:

  • Kodėl mūsų tikėjimas, atlikus šį bandymą, vis tiek dar nebūtų tobulas? Ką, jūsų manymu, reikia dar padaryti, kad įgytume ilgalaikį liudijimą apie Evangeliją?

  • Kuo medžio auginimas panašus į liudijimo stiprinimą?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 32:35–40. Paprašykite mokinių surasti Almos paaiškinimą, kaip atlikti bandymą.

  • Ką, pagal Almos 32:37–40, turime daryti, kad mūsų tikėjimas Dievo žodžiu nesiliautų augęs? (Prie sąrašo lentoje užrašykite frazę Puoselėti žodį.)

  • Ką galime padaryti, kad puoselėtume žodį? (Įmanomi atsakymai: galime kasdien studijuoti Raštus, melsti vadovavimo savo studijose, ieškoti, kaip Raštai ir dabartinių pranašų mokymai gali būti taikomi mūsų gyvenime ir dalintis tuo, ko išmokstame.)

  • Kas nutinka, kai apleidžiame medį arba nustojame jį puoselėti? Kas nutinka, kai apleidžiame Dievo žodį, kuris pasodintas mūsų širdyse?

Paprašykite mokinių, kad savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašytų, ko išmoko iš Almos 32 apie galimybes įgyti ir sustiprinti liudijimą. Taip pat galite pasiūlyti mokiniams užsirašyti šiuos apibendrinimus savo Raštuose, šalia Almos 32:37–43.

Pakvieskite mokinius papasakoti, ką jie užsirašė. Kai jie pasakos, pasirūpinkite, kad paminėtų tai, jog mūsų tikėjimas ir liudijimas apie Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją augs, jei stropiai puoselėsime Dievo žodį savo širdyse.

Paprašykite mokinių perskaityti Almos 32:41–43 ir surasti, kaip Alma apibūdina medį ir vaisių.

  • Kurioje dar Mormono Knygos vietoje yra apibūdinamas medis su vaisiais, kurie yra „saldesni už viską, kas saldu“? (Jums gali tekti priminti mokiniams apie gyvybės medžio apibūdinimą, esantį 1 Nefio 8:11–12 ir 1 Nefio 11:9–24.)

  • Ką Lehio ir Nefio regėjimuose simbolizuoja medis ir vaisius? (Medis simbolizuoja Dievo meilę, kuri išreikšta per Gelbėtoją ir Jo Apmokėjimą, o vaisius simbolizuoja palaiminimus, kuriuos galime gauti per tą Apmokėjimą. Žr. 12 pamoką šiame vadovėlyje.)

  • Kaip Lehio ir Nefio regėjime žmonės keliavo iki medžio? (Laikydamiesi geležinės lazdos, kuri simbolizuoja Dievo žodį.) Kuo tai panašu į Almos Dievo žodžio palyginimą su sėkla?

Pakvieskite kelis mokinius papasakoti, kaip jie sekė nurodymais, pateiktais Almos 32. Paklauskite, kaip tai paveikė jų gyvenimą. Galite pasidalinti savo patyrimais, padėjusiais jums pajusti Dievo žodžio galią.

Raštų įvaldymas—Almos 32:21

Paprašykite mokinių panaudoti Almos 32:21, kad išsiaiškintų, kaip žmonės nurodytose situacijose naudoja tikėjimą arba jo nenaudoja.

  1. Mergina nori apčiuopiamo įrodymo, kad patikėtų Mormono Knygos tikrumu.

  2. Vaikinas girdėjo, kad visi verti vaikinai turėtų tarnauti nuolatinėje misijoje. Nors jo šeima sunkiai verčiasi, jis pasiryžęs pasirengti tarnavimui ir tarnauti.

  3. Mergina nori apsivalyti nuo savo nuodėmių per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Ji žino, kad turi išpažinti vyskupui kai kuriuos savo nusižengimus, kad atgaila būtų visiška. Ji sutaria susitikti su savo vyskupu.

Pastaba. Šį mokymo pasiūlymą galite panaudoti per pamoką, kai pristatote Raštų įvaldymo eilutę, arba pamokos pabaigoje.

Komentarai ir kontekstas

Almos 32:21–22, 26–27. Tikėjimas kaip pasirinkimas

Vyskupas Ričardas K. Edžlis iš Pirmininkaujančios Vyskupijos mokė, kad tikėjimas yra pasirinkimas:

„Dėl to, kad šiuolaikiniame pasaulyje susiduriame su prieštaravimais ir iššūkiais, norėčiau pasiūlyti išeitį – tokią išeitį, kuri apsaugotų, universalią išeitį. Toji išeitis yra tikėjimas. Žinokite, kad tikėjimas nėra dovana, kuri teikiama beatodairiškai net neturintiems noro ir nesistengiantiems. Ji nenusileidžia tarsi rasa iš dangaus. Gelbėtojas sakė: „Ateikite pas mane“ (Mato 11:28) bei „belskite ir bus jums atidaryta“ (Mato 7:7). „Ateikite“ ir „belskite“ yra aktyvieji veiksmažodžiai – tai pasirinkimai. Taigi, kviečiu rinktis tikėjimą. Rinkitės tikėjimą vietoje abejonės, rinkitės tikėjimą vietoje baimės, rinkitės tikėjimą vietoje to, kas nežinoma ar nematyta, ir rinkitės tikėjimą vietoje pesimizmo.

Mormono Knygoje, Almos 32-ame skyriuje, užrašytas klasikinis Almos pamokymas apie tikėjimą susideda iš pasirinkimų, kurie padeda stiprinti mūsų tikėjimą bei jį išsaugoti. Alma nurodė rinktis. Jis vartojo žodžius, apibūdinančius pasirinkimą. Tie žodžiai yra: pabusite, pažadinsite, išbandysite, panaudosite, norė[site], veikti ir pasodinti. Tuomet Alma paaiškino, kad, šitaip pasirinkus ir savo netikėjimu neišmetus sėklos lauk, „ji pradės brinkti [mūsų] krūtinėje“ (Almos 32:28).

Taip, tikėjimas yra pasirinkimas, kurio reikia siekti ir kurį reikia auginti. Taigi, esame atsakingi už savo tikėjimą. Taip pat esame atsakingi už tikėjimo trūkumą. Renkamės patys“ („Renkatės patys“, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Almos 32:40–43. Siekti gyvo liudijimo

Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros nurodė būdus, kaip galime puoselėti savo liudijimą:

„Liudijimas turi būti puoselėjamas tikėjimo malda, Dievo žodžio Raštuose alkiu ir paklusnumu mums suteiktai tiesai. Pavojinga ignoruoti maldą. Mūsų liudijimui kils grėsmė, jei Raštus studijuosime ir skaitysime tik retkarčiais ar atsainiai. Tai yra būtinos mūsų liudijimo maistinės medžiagos. […]

Turite nuosekliai ir pastoviai maitintis Dievo žodžiu, širdingai melstis ir paklusti Viešpaties įsakymams. Tik taip jūsų liudijimas augs ir klestės. Visi kartais susiduriame su tokiomis aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo mūsų ir sutrikdo mūsų Raštų studijavimo ritmą. Gali pasitaikyti tokių akimirkų, kai kažkodėl pasirinksime nesimelsti. Galbūt bus tokių įsakymų, kuriuos kurį laiką pasirinksime ignoruoti.

Bet savo troškimo įgyti gyvą liudijimą nepasieksite, jei pamiršite […] Almos perspėjimą ir pažadą [žr. Almos 32:40–43]“ („Gyvas liudijimas“, 2011 m. balandžio visuotinio Merginų organizacijos susirinkimo medžiaga).