Moronio 8

Įvadas

Toliau rašydamas šventą metraštį, Moronis įtraukė vieną raštą, arbą laišką, kurį gavo nuo savo tėvo Mormono. Laiške Mormonas užrašė apreiškimą apie tai, kodėl mažiems vaikams nereikia krikšto. Mormonas taip pat mokė, kaip mes galime pasiruošti gyventi su Dievu. Savo laišką jis baigė išreikšdamas susirūpinimą dėl nefitų nelabumo ir artėjančio jų sunaikinimo.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Moronio 8:1–24

Mormonas moko, kad vaikai yra gyvi Kristuje

Paveikslėlis

Mergina krikštijama

Prieš pamoką matomoje vietoje padėkite paveikslą „Mergina krikštijama“ (Gospel Art Book [2009 m.], nr. 104) arba kitą paveikslėlį, kuriame pavaizduotas aštuonerių metų vaiko krikštas. Lentoje užrašykite:

Kodėl vaikai nekrikštijami tol, kol jiems nesukanka aštuoneri?

Mokiniams įeinant į klasę, pakvieskite juos pažvelgti į paveikslėlį ir apmąstyti klausimą lentoje.

Kai pamoka prasidės, pasakykite mokiniams, kad Mormonas laiške savo sūnui Moroniui rašė apie vaikelių išgelbėjimą. Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Moronio 8:4–6, o klasės paprašykite ieškoti, kuo Mormonas buvo susirūpinęs. (Galbūt reikės paaiškinti, kad 6 eilutėje žodis grubi reiškia kažką rimto, gėdingo ar sunkaus.)

Kai mokiniai pasidalins tuo, ką rado, pakvieskite juos tyliai perskaityti Moronio 8:7 ir surasti, ką darė Mormonas, kai sužinojo apie šią problemą.

Ko galime pasimokyti iš Mormono pavyzdžio?

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Moronio 8:8–9, o klasės paprašykite surasti atsakymą į Mormono maldą. Mokiniams dalinantis tuo, ką rado, galbūt reikės paaiškinti, kad žodžiais „Adomo prakeiksmas“ apibūdinamas Adomo atskyrimas nuo Dievo akivaizdos dėl įvykusio nuopuolio. Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad dėl nuopuolio kiekvienas vaikas gimsta nuodėmingas. Dėl šios klaidingos idėjos jie mano, kad maži vaikai yra neverti būti Dievo akivaizdoje, jei miršta nepakrikštyti. Po šio paaiškinimo galite paprašyti, kad mokiniai pacituotų antrąjį Tikėjimo Teiginį. Galbūt vertėtų jų paprašyti, kad Raštuose pasižymėtų kryžmines nuorodas Moronio 8:8–9 ir Tikėjimo Teiginiaų 1:2.

Parašykite lentoje šį neužbaigtą teiginį: Atgaila ir krikštas yra būtini visiems, kurie yra …

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Moronio 8:10 ir ieškoti frazių ir žodžių, kuriais būtų galima užbaigti lentoje esantį sakinį. Mokiniams pasidalinus atsakymais, sakinį lentoje užbaikite tokiais žodžiais: Atgaila ir krikštas yra būtini visiems, kurie yra atsakingi už savo veiksmus ir pajėgia nusidėti. Galbūt norėsite, kad mokiniai šios tiesos mokančias frazes pasižymėtų Moronio 8:10.

Galbūt padės paaiškinimas, kad nuodėmė yra „sąmoningas nepaklusnumas Dievo įsakymams“ (Raštų rodyklė, „Nuodėmė“). Perskaitykite šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas

„Iš mūsų doktrinos mes suprantame, kad iki amžiaus, kai tampa atsakingas už savo veiksmus, vaikas „negali nusidėti“ (Moronio 8:8). Iki to amžiaus vaikai gali padaryti klaidų, net labai didelių ir žalingų, tokių, kurios turi būti ištaisytos, tačiau jų veiksmai nėra nuodėmė“ (“Sins and Mistakes,” Ensign, Oct. 1996, 65).

Padalinkite klasę pusiau. Pakvieskite pusę klasės tyliai perskaityti Moronio 8:11–18, o kitą pusę – Moronio 8:11, 19–24. (Galite užrašyti šias nuorodas lentoje.) Prieš pradedant skaityti, mokinių abiejose grupėse paklauskite, ko Mormonas mokė apie mažų vaikų krikštą. Kai mokiniai turėjo pakankamai laiko skaityti, paprašykite, kad keli mokiniai iš kiekvienos grupės papasakotų, ką radę. Norėdami mokiniams padėti mąstyti apie Mormono mokymus, galite panaudoti keletą toliau pateikiamų klausimų:

Ką, jūsų manymu, reiškia tai, kad maži vaikai yra „gyvi Kristuje“? (Moronio 8:12, 22). (Jie yra išpirkti dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo. Jie negali nusidėti, nes Šėtonui nėra duota galios gundyti mažus vaikus. Taip pat žiūrėkite Moronio 8:10; DS 29:46–47.)
Ką mums reikia padaryti, kad taptume gyvi Kristuje? (Žr. 2 Nefio 25:23–26; Moronio 8:10.)
Ko galime išmokti iš šių eilučių apie mažų vaikų išgelbėjimą? (Nors mokiniai gali pavartoti kitus žodžius, jie turėtų atrasti šią tiesą: maži vaikai yra išgelbėjami per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Mokiniai taip pat gali nurodyti, kad maži vaikai yra gyvi Kristuje, kad Dievas nešališkas Dievas ir kad Dievas nepermainingas.)

Toliau pateiktus pavyzdžius užrašykite lentoje arba paruoškite kaip padalomąją medžiagą. Pakvieskite kiekvieną mokinį pasirinkti vieną iš jų. Tada paprašykite mokinių pasirinkti vieną ar dvi eilutes iš Moronio 8:8–23 ir paaiškinti, kaip tose eilutėse užrašyta tiesa susijusi su pasirinktame pavyzdyje esančia problema.

1 pavyzdys: Būdamas misionieriumi sutinkate vyrą ir žmoną, kurie be galo liūdi dėl savo dvimetės dukrelės mirties. Jų bažnyčios vadovas pasakė jiems, kad maži vaikai gimsta nuodėmingi dėl Adomo prasižengimo. Jis sako, kad jų dukra negali būti išgelbėta, nes mirė būdama nepakrikštyta.

2 pavyzdys: Turite draugę, kuri susitinka su misionieriais ir su jumis lanko Bažnyčią. Ji nusprendžia, kad nori prisijungti prie Bažnyčios, tačiau nesiryžta krikštytis. „Aš buvau pakrikštyta, kai buvau kūdikis, – paaiškina ji. – Argi to nepakanka?“

Mokiniams dalinantis mintimis apie antrąjį pavyzdį, galite jiems priminti, kad atgaila ir krikštas yra tiems, „kurie yra atsakingi už savo veiksmus ir gali nusidėti“ (Moronio 8:10). Viešpats pasakė, kad vaikai Jo akyse tampa atsakingi už savo veiksmus, kai jiems sukanka aštuoneri. Apie šią tiesą galima rasti Džozefui Smitui apreikštame Pradžios 17:11 vertime (pastarųjų dienų šventųjų išleistame Karaliaus Jokūbo Biblijos anglų k. priede) bei Doktrinos ir Sandorų 68:25–27.

Moronio 8:25–30

Mormonas moko, ką turi daryti tie, kurie atskaitingi už savo veiksmus, kad gyventų su Dievu

Paaiškinkite, kad pamokęs Moronį apie tai, kodėl mažiems vaikams nereikia krikšto, Mormonas mokė apie tai, kodėl krikšto reikia tiems, kurie atskaitingi už savo veiksmus. Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Moronio 8:25–26. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir ieškoti palaiminimų, kurie ateina tiems, kurie panaudoja tikėjimą, atgailauja ir yra pakrikštijami.

Kokių palaiminimų matote šiose eilutėse? (Galite mokinių atsakymus apie tai, ką jie rado, užrašyti lentoje. Tarp atsakymų gali būti tai, kad tikėjimas, atgaila ir krikštas atneša nuodėmių atleidimą, romumą ir širdies nusižeminimą, Šventosios Dvasios lankymąsi, viltį, tobulą meilę ir, galiausiai, palaiminimą būti su Dievu.)

Paprašykite, kad mokiniai sudarytų sąrašą tų palaiminimų, kuriuos jie mato Moronio 8:25–26; galbūt tikrindami užduoties atlikimą norėsite užduoti toliau pateikiamus klausimus:

Kodėl, jūsų manymu, nuodėmių atleidimo gavimas veda į romumą ir širdies nusižeminimą?
Kaip romumas ir širdies nusižeminimas gali į mūsų gyvenimą pakviesti Šventąją Dvasią?
Kodėl Šventoji Dvasia padeda mums pasiruošti gyventi su Dievu?
Kodėl, jūsų manymu, mums reikia būti stropiems ir pamaldiems, idant mūsų gyvenime liktų tobula meilė?

Parašykite lentoje šį neužbaigtą teiginį: Per ištikimą paklusnumą įsakymams, mes galime gauti Šventosios Dvasios, kuri ruošia mus …

Pakvieskite mokinius Moronio 8:25–26 rasti frazę, tinkančią šiam principui: per ištikimą paklusnumą įsakymams, mes galime gauti Šventosios Dvasios, kuri ruošia mus gyventi su Dievu.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Moronio 8:27, o klasės paprašykite surasti nefitų išdidumo rezultatą. Tada paprašykite mokinių tyliai peržiūrėti Moronio 8:26 ir Moronio 8:27 ir palyginti romumo bei širdies nusižeminimo rezultatą su išdidumo rezultatu.

Pakvieskite kitą mokinį perskaityti Moronio 8:28. Atkreipkite dėmesį į tai, kad, išreiškęs susirūpinimą nefitais, Mormonas pasakė: „Melskis už juos, mano sūnau, kad atgaila ateitų jiems.“ Priminkite mokiniams apie galią, kuri gali atsirasti žmogaus gyvenime, kai kiti už jį meldžiasi.

Užbaigdami pamoką pakvieskite mokinius pasidalinti jausmais apie Apmokėjimo galią išgelbėti mažus vaikus ir išgelbėti mus visus, jei stengsimės būti ištikimi savo sandoroms.

Komentarai ir kontekstas

Moronio 8:8. „Adomo prakeiksmas nuimtas nuo jų manyje“

Kai kurie žmonės mano, kad dėl Adomo ir Ievos nuopuolio naujagimiai į pasaulį ateina sutepti nuodėme. Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino, kad šis mokymas yra klaidingas:

„Visi tie, kurie tiki, kad žmogus, taip, netgi naujagimis, yra suteptas „prigimtine nuodėme“ (kitaip tariant, Adomo nuodėme), neigia išperkančiąją Jėzaus Kristaus kraujo malonę. Biblija (taip pat šių dienų Raštai) moko, kad Jėzus Kristus, visa to žodžio prasme, yra žmonijos Išpirkėjas iš nuopolio. Jis sumokėjo skolą, kurią žmonės paveldėjo dėl Adomo nusižengimo. Užstatas už mūsų sielą visiškai apmokėtas. Jokiai gyvai būtybei Jis nepaliko jokios bausmės, už kurią reikėtų dar kažką ar dėl kažko atlikti tam, kad jis būtų išlaisvintas nuo „prigimtinės nuodėmės“. Doktrina, kad kūdikiai į šį pasaulį ateina prakeikti „prigimtine nuodėme“, Dievo akyse yra pasibjaurėtina doktrina, kuri neigia Apmokėjimo didybę ir gailestingumą. (Žiūrėkite Moronio 8 skyrių.)“ (Church History and Modern Revelation: A Course of Study for the Melchizedek Priesthood Quorums, 4 vols. [1949], 4:99).

Moronio 8:10. Amžius, nuo kurio atsakoma už savo veiksmus

Atgaila yra tiems, kurie sulaukė amžiaus, nuo kurio yra atsakingi už savo veiksmus. „Vaikai negali atgailauti“ (Moronio 8:19). Jaunesni nei aštuonerių metų vaikai nėra atsakingi prieš Dievą (žr. DS 68:25–27), todėl jiems nereikia atgailos. Asmenys, kurie turi intelekto sutrikimų ar negali sąmoningai atgailauti, taip pat gali būti laikomi tais, kurie nėra atsakingi už savo veiksmus. Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip vaikai tampa atsakingi:

„Atsakomybė neateina vaikui visa iš karto kažkuriuo jo gyvenimo laikotarpiu. Vaikai atsakingi tampa palaipsniui, per keletą metų. Tapimas atsakingu yra procesas, ne tikslas, kuris pasiekiamas nugyvenus tam tikrą metų, dienų ar valandų skaičių. Apreiškime Viešpats sako: „Jie negali nusidėti, nes Šėtonui neduota galios gundyti mažus vaikus, kol jie neima darytis atsakingi priešais mane“ (DS 29:47). Tačiau ateina laikas, kai atsakomybė tampa tikra bei reali ir nuodėmė tampa būdinga tiems, kurie vystosi įprastai. Būtent sulaukus aštuonerių ateina laikas krikštytis (DS 68:27)“ (“The Salvation of Little Children,” Ensign, Apr. 1977, 6).

Moronio 8:8–24. Kūdikių krikštas

Pranašas Džozefas Smitas mokė, kad mažiems vaikams krikšto nereikia:

„Ar mes tikime kūdikių krikštu? […] Ne. […] Nes Biblijoje apie tai niekur neparašyta. […] Krikštas yra nuodėmėms atleisti. Vaikai yra be nuodėmės. […] Visi vaikai yra gyvi Kristuje, o tie, kuriems daugiau metų, gyvi tikėjimu ir atgaila“ (History of the Church, 5:499).

Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo papasakojo apie nuolatinėje misijoje tarnaujančius misionierius, kurie galėjo paguosti mažo sūnaus netekusią motiną:

„Jungtinių Valstijų pietuose esančiuose kalnuose tarnavo du misionieriai. Vieną dieną nuo kalno viršūnės jie pamatė, kad tolumoje esančioje proskynoje pradėjo rinktis žmonės. Kadangi šie misionieriai ne dažnai turėjo progų sutikti daug žmonių, kuriems galėtų pamokslauti, jie nusileido į proskyną.

Buvo nuskendęs berniukas, ir buvo ruošiamasi jo laidotuvėms. Jo gimdytojai pasikvietė pastorių, kad dėl jų sūnaus jis „tartų kelis žodžius“. Misionieriai atsistojo atokiau, o keliaujantis pastorius, atsistojęs priešais gedinčius tėvą ir motiną, pradėjo savo pamokslą. Nors gimdytojai iš to dvasininko laukė paguodos žodžių, tačiau jie buvo nuvilti.

Dvasininkas juos pliekė už tai, kad nepakrikštijo berniuko. Jie atidėliojo krikštą dėl vienokios ar kitokios priežasties, kol jau tapo per vėlu. Jis tiesiai šviesiai jiems pasakė, kad jų berniukas nuėjo pragaran. Ir tai jų kaltė. Dėl jo nesibaigiančios kančios kalti buvo jie.

Po pamokslo ir kapo uždengimo prie gedinčių gimdytojų priėjo vyresnieji. Motinai jie tarė: „Esame Viešpaties tarnai ir atnešėme jums žinią.“ Gimdytojams kūkčiojant, vyresnieji skaitė apreiškimus ir liudijo apie gyvųjų bei mirusiųjų išpirkimo raktų sugrąžinimą.

Man kažkiek gaila to pamokslautojo. Jis pagal turimą šviesą ir žinias veikė kaip galima geriau. Tačiau yra daugiau, nei jis turėjo pasiūlyti. Yra Evangelijos pilnatvė.

Vyresnieji tapo guodėjais, mokytojais, Viešpaties tarnais, įgaliotais Jėzaus Kristaus Evangelijos pasiuntiniais“ (“And a Little Child Shall Lead Them,” Ensign arba Liahona, May 2012, 7; taip pat žr. 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiagą).