Biblioteka
91 pamoka. Almos 33

91 pamoka

Almos 33

Įvadas

Zoramininkų grupė trokšta sužinoti, kaip sekti Almos mokymu pasodinti Viešpaties žodį savo širdyse ir naudoti tikėjimą. Naudodamasis Raštais Alma mokė žmones apie garbinimą, maldą ir gailestingumą, kurio galime sulaukti iš Dievo dėl Gelbėtojo. Jis ragino žmones žvelgti į Jėzų Kristų ir tikėti Jo Apmokėjimo galia.

Pastaba. 94 pamoka suteikia progą mokyti trims mokiniams. Galite dabar skirti tris mokinius ir duoti jiems paskirtų 94 pamokos dalių kopijas, kad jie galėtų pasiruošti. Raginkite juos pamaldžiai išstudijuoti pamokos medžiagą ir siekti Šventosios Dvasios vadovavimo, kad sužinotų, kaip pritaikyti pamoką jų bendraklasių reikmėms.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 33

Alma moko zoramininkus įtikėti Jėzų Kristų

Ant lentos užrašykite naudoti.

  • Ką reiškia ką nors naudoti?

Tegul mokiniai tyliai perskaito Almos 33:1 ir išsiaiškina, ką zoramininkai norėjo suprasti. Kai mokiniai papasakos, ką išsiaiškino, ant lentos užrašykite šį klausimą: Kaip naudojamas tikėjimas? Pakvieskite mokinius, studijuojant ir aptariant Almos 33, rasti bent tris atsakymus į šį klausimą.

Paaiškinkite, kad Alma, prieš atsakydamas į zoramininkų klausimą, kaip naudoti tikėjimą, paneigė klaidingą garbinimo idėją. Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Almos 33:2. Paprašykite mokinių surasti zoramininkų klaidingą idėją, kaip reikia garbinti Dievą.

  • Kodėl, pasak šių zoramininkų, jie negalėjo garbinti Dievo? (Nes jų neįleido į sinagogas.)

Paprašykite mokinių nusakyti zoramininkų garbinimo būdą pagal tai, ką sužinojo iš Almos 31. (Žr. Almos 31:22–23. Zoramininkai kartą per savaitę sinagogose sukalbėdavo tą pačią maldą ir likusią savaitės dalį daugiau nekalbėdavo apie Dievą.)

  • Kodėl Bažnyčios lankymas yra svarbi mūsų garbinimo dalis? Kokiais dar būdais galime garbinti Dievą be kassavaitinio lankymosi Bažnyčios susirinkimuose?

Paaiškinkite, jog Alma citavo pranašo Zenoso mokymus, kad ištaisytų zoramininkų klaidingas Dievo garbinimo idėjas. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 33:3 ir surasti žodį, kurį Alma pakaitomis vartojo kartu su žodžiu garbinimas. (Tas žodis yra malda.)

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 33:4–10 ir surasti visas situacijas, kuriose, pasak Zenoso, jis meldėsi.

  • Kada ir kur Zenosas meldėsi?

  • Ko Alma mokė apie garbinimą, cituodamas Zenoso žodžius? (Padėkite mokiniams išsiaiškinti šią tiesą: Dievą nuolatos galime garbinti per maldą.)

Priminkite klausimą lentoje: Kaip naudojame tikėjimą? Po šiuo klausimu parašykite: Visada melskitės.

  • Kaip melsdamiesi naudojame tikėjimą Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi?

  • Kada meldėtės tokiose situacijose, kaip minėjo Zenosas? Kaip buvo atsakyta į jūsų maldą? (Mokiniams priminkite, kad jiems nebūtina dalintis tokiais patyrimais, kurie yra pernelyg asmeniški.)

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 33:4–5, 8–9. Paprašykite juos surasti frazes, kurios mini Dievo gailestingumą (pvz., „tu esi gailestingas“ ir „tu buvai man gailestingas“).

Norėdami padėti mokiniams pamatyti ryšį tarp Jėzaus Kristaus Apmokėjimo ir Dangiškojo Tėvo gailestingumo, pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Almos 33:11–16. Pakvieskite likusius mokinius sekti skaitomą tekstą ir surasti frazę, kuri keturis kartus parašyta šiose eilutėse. (Ta frazė yra „dėl savo Sūnaus“. Galite paraginti mokinius pasižymėti šią frazę.)

  • Ką, jūsų manymu, Zenosas turėjo omenyje sakydamas: „Tu nugręžei savo teismus nuo manęs dėl savo Sūnaus“? (Padėkite mokiniams išsiaiškinti šią tiesą: Mes sulaukiame Dangiškojo Tėvo gailestingumo, taip pat mūsų nuodėmių atleidimo per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Galite pasiūlyti mokiniams šią tiesą pasižymėti savo Raštuose, prie Almos 33:11–16 eilučių.)

Norėdami mokiniams padėti geriau suprasti gailestingumą, kurį gauname per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, galite pasidalinti istorija, kurią papasakojo Prezidentas Gordonas B. Hinklis:

Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis

„Mokytojas tarė: „Labas rytas, berniukai, atvykau jus mokyti“. Jie iš visos gerklės triukšmavo ir tyčiojosi. „Taigi, aš noriu gerai mokyti, tačiau turiu prisipažinti, kad nežinau, kaip tai padaryti, nebent man padėtumėte. Manau, turėsime laikytis kelių taisyklių. Jūs man jas pasakykite, o aš jas užrašysiu lentoje.“

Vienas šaukė: „Jokių vagysčių!“ Kitas šaukė: „Ateiti laiku.“ Galiausiai lentoje buvo užrašyta dešimt taisyklių.

„Dabar, – tarė mokytojas, – taisyklės nenaudingos, jei nenustatoma bausmė. Ką darysime su tais, kurie laužys taisykles?“

„Pliekti per nugarą be švarko dešimt kartų“, – pasigirdo atsakymas iš klasės.

„Tai ganėtinai griežta, berniukai. Ar esate tikri, kad galėsite jai paklusti?“ Kitas sušuko: „Aš palaikau šį sprendimą.“ Ir mokytojas tarė: „Gerai, mes gyvensime pagal šias taisykles! Klase, nutilkite ir susikaupkite!“

Po dienos kitos Didysis Tomas pastebėjo, kad kažkas pavogė jo pietus. Vagis buvo surastas – mažas alkanas berniukas maždaug dešimties metų. „Mes radome vagį ir jis turi būti nubaustas pagal jūsų taisyklę — dešimt kirčių per nugarą. Džimai, eikš šen!” – tarė mokytojas.

Mažas berniukas, vilkintis storą švarką, užsagstytą iki pat kaklo, virpėdamas, lėtai atėjo ir maldavo: „Mokytojau, galite plakti mane taip stipriai, kaip tik norite, bet prašau, nenuvilkite švarko!“

„Nusivilk švarką, – tarė mokytojas. – Tu padėjai sukurti taisykles!“

„Ak, mokytojau, neverskite manęs!“ Jis atsisagstė, ir ką gi pamatė mokytojas? Berniukas neturėjo marškinių, ir pasirodė jo mažas kaulėtas ir suluošintas kūnelis.

„Kaip gi galiu plakti šį vaiką? – pamanė jis. – Tačiau aš privalau, privalau kažką daryti, jei noriu išlaikyti tvarką šioje mokykloje.“ Stojo mirtina tyla.

„Kodėl tu be marškinių, Džimai?“

Vaikas atsakė: „Mano tėvas mirė, o mama labai skurdžiai gyvena. Turiu tik vienus marškinius, ir šiandien ji juos skalbia, todėl aš apsirengiau savo brolio storą švarką, kad nesušalčiau.“

Mokytojas, laikydamas lazdą rankoje, nesiryžo. Ir tuomet Didysis Tomas pašoko ant kojų ir tarė: „Mokytojau, jei jūs neprieštaraujate, aš prisiimsiu Džimui skirtus kirčius.“

„Puiku, yra tam tikras įstatymas leidžiantis vienam laiduoti už kitą. Ar visi su tuo sutinkate?“

Nuvilkus Tomo švarką, po penkių kirčių lūžo lazda! Mokytojas užsidengė veidą rankomis ir pagalvojo: „Kaip gi galiu užbaigti šią pasibaisėtiną užduotį?“ Tada jis išgirdo kūkčiojančius mokinius, ir ką gi jis išvydo? Mažasis Džimas puolė prie Tomo ir apkabino jo kaklą rankomis. „Tomai, atleisk man, kad pavogiau tavo pietus, bet aš buvau baisiai alkanas. Tomai, aš mylėsiu tave iki mirties, už tai, kad prisiėmei mano kirčius! Taip, aš mylėsiu tave amžinai!“ [Autorius nežinomas.]

Papasakojęs šią istoriją, Prezidentas Hinklis tarė: „Pasinaudojant šios paprastos istorijos žodžiais, Jėzus, Išpirkėjas, paėmė ant savęs man ir jums skirtus kirčius“ („The Wondrous and True Story of Christmas“, Ensign, Dec. 2000, p. 4).

  • Kaip šis pasakojimas susijęs su Almos mokymais apie Gelbėtojo Apmokėjimą? (Jei reikia, paaiškinkite, kad Tomo pasiryžimas iškęsti Džimui skirtus kirčius simbolizuoja Apmokėjimą. Gelbėtojas ant savęs paėmė bausmę už mūsų nuodėmes tam, kad mums nereikėtų atlikti bausmės, jei atgailausime.)

Paaiškinkite, kad pacitavęs Zenoso žodžius, Alma ėmė cituoti Zenoko, kito pranašo, žodžius. Mokiniams garsiai perskaitykite Almos 33:15–16. Pabrėžkite Dangiškojo Tėvo apmaudą, kai žmonės nenori suprasti, ką Jo Sūnus padarė dėl jų.

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 33:12–14 ir surasti, kokiu šaltiniu naudojosi Alma dalindamasis šiais mokymais.

  • Kodėl Almai buvo gerai žinomi Zenoso ir Zenoko žodžiai? (Nes žodžiai buvo Raštuose. Galite pabrėžti, kad Almos žodžiai 12 ir 14 eilutėse rodo, kad zoramininkai taip pat turėjo šiuos Raštus. Pabrėžkite, kad Raštai liudija apie Jėzų Kristų.)

Po klausimu lentoje užrašykite: Studijuoti ir tikėti Raštais.

Paveikslėlis
Mozė ir varinė gyvatė

Pabrėžkite, kad Alma kalbėjo apie kitą Raštų istoriją, kad padėtų zoramininkams išsiugdyti tikėjimą Jėzumi Kristumi. Parodykite paveikslėlį „Mozė ir varinė gyvatė“ (62202; Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 16). Apibendrinkite šį pasakojimą paaiškindami, kad tuomet, kai Mozė vedė izraelitus į dykumą, daug žmonių pradėjo maištauti prieš jį ir Viešpatį. Viešpats dėl jų nepaklusnumo pasiuntė nuodingas gyvates, kurios gėlė žmones. Žmonės kreipėsi pagalbos į Mozę. Mozė meldėsi ir jam buvo nurodyta pagaminti gyvatę ant stulpo, kad žmonės galėtų į ją žiūrėti. Jis pakluso ir pagamino varinę gyvatę. (Žr. Skaičių 21:4–9.) Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Almos 33:19–20. Paprašykite mokinių išsiaiškinti, kas nutiko tiems, kurie žvelgė į varinę gyvatę, ir tiems, kurie pasirinko to nedaryti.

  • Kodėl, remiantis Almos 33:20, daug pasirinko nežiūrėti?

Paprašykite mokinių pamąstyti, ar tokioje situacijoje jie pasirinktų žiūrėti.

Paveikslėlis
Nukryžiavimas

Parodykite paveikslėlį „Nukryžiavimas“ (62202; Evangelijos paveikslų knyga, [2009], nr. 57). Paaiškinkite, kad varinė gyvatė ant stulpo buvo „pavaizdas“ (Almos 33:19). Kitaip tariant, tai buvo simbolis kažko, kas nutiks ateityje. Ji simbolizavo Jėzų Kristų ant kryžiaus (žr. Jono 3:14).

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 33:21–23 ir surasti, kaip Alma palygino šį pasakojimą su zoramininkais. Po to, kai mokiniai papasakos, ką rado, vėl atkreipkite dėmesį į klausimą lentoje: Kaip mes galime naudoti tikėjimą?

  • Ko iš pasakojimo apie izraelitus ir varinę gyvatę galime išmokti apie tai, ką turime daryti, kad pagytume dvasiškai?

  • Kaip Almos 33:22–23 atsako į šį klausimą? (Mokiniai turėtų išsiaiškinti šią tiesą: Mes naudojame tikėjimą rinkdamiesi tikėti Jėzų Kristų ir tikėti Jo Apmokėjimu.)

Po klausimu lentoje parašykite: Tikėti Jėzų Kristų ir tikėti Jo Apmokėjimu.

  • Kokius veiksmus ar pažiūras pastebite žmonėse, kurie tiki Gelbėtojo Apmokėjimu?

Kad pabrėžtumėte, jog tikėjimas Jėzumi Kristumi yra pasirinkimas, atkreipkite mokinių dėmesį į Almos 33:23 eilutėje esančią tokią frazę: „Ir būtent visa tai jūs galite padaryti, jei tik panorėsite.“ Galite paraginti mokinius pasižymėti šią frazę.

Užrašykite toliau pateiktą teiginį ant lentos, taip pat galite paraginti mokinius tą patį padaryti savo Raštuose. (Teiginį rasite „Inquire of the Lord“ [kreipimasis į BŠS tikėjimo mokytojus, 2001 m. vasario 2 d.], 1, si.lds.org.)

„Visų kartų vaikai renkasi tikėti arba netikėti. Tikėjimas nėra paveldimas; jis yra pasirenkamas“ (Prezidentas Henris B. Airingas).

Paprašykite mokinių savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose atsakyti į vieną iš toliau pateiktų klausimų. (Šiuos klausimus galite užrašyti lentoje prieš prasidedant pamokai, išdalinti užrašytus ant dalijamųjų lapelių arba lėtai padiktuoti, kad mokiniai galėtų užsirašyti.)

  • Kaip jūsų pasirinkimas tikėti Gelbėtoją paveikė jūsų kasdienį gyvenimą?

  • Kaip asmeninis Raštų studijavimas sustiprino jūsų tikėjimą Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi?

  • Kaip kasdienė asmeninė malda sustiprino jūsų tikėjimą Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi?

  • Ką, jūsų manymu, turėtumėte padaryti pagal Dangiškojo Tėvo norą, kad panaudotumėte didesnį tikėjimą?

Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti savo atsakymais. Paliudykite, kaip svarbu pasirinkti tikėjimą Gelbėtoju.